vanduo

Vos vienas lašas vandens galėjo išgelbėti šio mažylio gyvybę. „Reuters“ fotografo Eriko de Castro kadras priverčia ne tik susigraudinti, bet ir susimąstyti – kaip Europoje taip eikvojamas vanduo gali išgelbėti tūkstančių žmonių gyvenimus. Beveik 2 mlrd. pasaulio žmonių neturi galimybės gauti švaraus geriamo vandens. Tokiose vietose kaip Mosulas, vos vienas iš keturių gyventojų turi bent patenkinamos kokybės geriamojo vandens. Beveik 3 mlrd.

Vykdžius trišalį pasienio projektą vandens kokybei gerinti, Rusija neteisėtai iššvaistė milijoną eurų Europos sąjungos lėšų ir šiuo metu nenori jo grąžinti projektą administruojantiems lenkams. Jurbarkas, kaip projekto pareiškėjas privalo grąžintis visas skolas, net ir ne savo. Panašu, kad taip gali ir nutikti, mat Rusija pareiškė, kad jokio atliekamo milijono skoloms padengti neturi. Pastate vandens valymo įrenginiai, pastatyti Jurbarko krašte už Europos sąjungos milijonus.

Šeštadienio vakarą Kauno rajone, Altoniškių kaime ir Ringaudų miestelyje, galėjo nuskęsti du žmonės. Pranešimą apie Altoniškių kaime skęstantį žmogų Bendrasis pagalbos centras gavo 18.37 val. Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas, pradinis pranešimas vėliau buvo patikslintas - nurodyta, kad vyras nuskendo. Jo kūnas kol kas nerastas. Dar vienas žmogus, kaip įtariama, šeštadienį nuskendo Kauno rajono Ringaudų miestelyje. Čia esančiame karjere jo kūno tebeieškoma.

Jau prasidėjo vasara, o su ja ir noras šokti į vandens telkinius. Kad ir kaip mes skųstumėmės vasaromis, karštų dienų jos tikrai dovanoja. Tuo metu reiktų prisiminti, kaip pasirinkti maudymosi vietą jūroje bei kokie pavojai joje tyko. Jūros duobė gali jus nunešti į jūrą  „Pavojingos vietos dažniausiai būna pažymėtos, pastatytos vėliavos arba plūdurai. Bangavimą irgi stebi gelbėtojai. Vėliavomis žymimas bangavimas, ir ar galima maudytis, ar ne.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad 2017 m. birželio mėnesio pirmoje pusėje gauta informacija apie 94 maudyklų iš 114 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens kokybę. Visose jose vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Nėra gauta tyrimų rezultatų iš Druskininkų ir Panevėžio miestų, Varėnos, Šilutės, Pakruojo, Kelmės, Trakų rajonų maudyklų.

Nors orai paskutiniu metu nelepina, maudynių sezonas šalyje jau prasidėjo. Tiesa, jei bijote šalto vandens – maudytis dar neskubėkite – jis dar tikrai neįšilo. Suklusti reikėtų ir maudytis vaikus vedantiems žmonėms, taip pat senyvo amžiaus mūsų žiūrovams ir turintiems silpnesnę imuninę sistemą, mat kai kuriose maudymosi vietose dar ne šiaip šalta, bet neseniai aptikta infekcijas galinčių sukelti bakterijų. Gelbėtojai sako, kad paties maudynių piko dar, žinoma, reikia palaukti.

Vasaros metas – palankiausias laikotarpis pradėti maitintis sveikiau. Trokštame atrodyti lieknesni, daržo ir sodo gėrybės lepina pasirinkimų gausa bei daugelis kitų priežasčių tik ir skatina nebežiūrėti į riebų maistą ar saldumynus. Mitybos specialistė, trenerė Olga Pocienė pasakoja, kokių mitybos principų patartina laikytis būtent vasarą ir kaip jos metu išlaikyti dailias kūno linijas. „Vasaros mitybos ypatumai šiek tiek skiriasi nuo sveikos mitybos įpročių šaltuoju metų laikotarpiu.

Artėjant vasarai daugelis ima svajoti apie maudynių sezono pradžią. Tačiau prieš šokant į vandenį svarbu įvertinti savo galimybes, nes kol kas vanduo dar nėra stipriai įšilęs. Ežerų vanduo labiausiai įšyla liepos mėnesį, tačiau esant šiltai oro temperatūrai ir birželio mėnesį ežerai jau būna šilti. „Vandens telkiniai labiausiai įšyla liepos mėnesį. Žinoma, jeigu pasitaiko labai karštas birželis, tai ir birželį gali būti vanduo jau šiltas.

Kokių tik skysčių per dieną mes neišgeriame. Rytą sutinkame su arbatos puodeliu, per pietus pasimėgaujame kava, mūsų stiklines dažnai pripildo sultys, vaisvandeniai ar net energiniai gėrimai. O juk visi žinome, kad sveikiausias gėrimas žmogui yra vanduo.

Kokias klaidas darome maitindamiesi vasarą ir kaip numesti nereikalingus kilogramus prieš įsispraudžiant į maudymosi kostiumėlį? Į šiuos klausimus atsako internetinio sveikatingumo projekto Kilo.lt dietologė ir mitybos specialistė Eglė Šinkevičiūtė.  - Artėjant vasarai žmonės nori labai greitai sulieknėti.

Pasaulyje gausu natūralių gamtinių pavojų, tai: ugnikalniai, potvyniai, įvairios audros. Visi penki gamtos elementai gali jus pražudyti: ugnis, oras, žemė... Tačiau dabar aptarkime vieną iš jų – vandenį, bei kuriose pasaulio vietose vanduo gali tapti didžiausiu priešu. Nors vanduo neatsiejamas nuo mūsų kasdienio gyvenimo, jis gali tapti ir mirtį nešančiu veiksniu. Žmonės gana prastai prisitaikę prie vandens ekosistemos ir vanduo tikrai gali mus pražudyti, kaip rašoma bbc.

Akivaizdu, kad vanduo yra labai svarbus mūsų gyvenime – juk ir patys esame iš jo sudaryti, o kur dar būtinybė susišildyti puodeliu arbatos vėsų pavasario rytą, išplauti indus, išskalbti drabužius... Be to, kam nepatinka po dienos darbų atsipalaiduoti karštoje vonioje? Po šių procedūrų daugybę vandens paleidžiame vamzdynais nežinoma kryptimi. Kur jis nuteka ir kodėl tai turėtų mums rūpėti?   Palikęs mūsų skalbimo mašiną, vonią ar klozetą, nuotekomis virtęs vanduo išsiruošia į ilgą kelionę.

Crystal Davis tapo tikra interneto sensacija, kai internete paviešino savo šilto vandens su citrina gėrimo patirtį. Ši amerikietė ieškojo efektyvaus natūralaus būdo pagerinti savo sveikatą, tad nusprendė į savo kasdienę rutiną įtraukti paprastą įprotį: kasryt ji ėmė gerti stiklinę karšto vandens su citrina ant tuščio skrandžio. Jos eksperimentas truko metus, o rezultatai buvo neįtikėtini, rašo healthyfoodhouse.com.

Vilniaus daugiabučių, dėl kurių buvo paskelbtas ekstremalus įvykis, nustačius taršą legionelėmis, karšto vandens sistemos sėkmingai dezinfekuotos ir užkrato nebėra. Ištyrus vandens mėginius, paimtus iš trijų daugiabučių po terminės dezinfekcijos, atliktos pagal visuomenės sveikatos specialistų nurodymus, nustatyta, kad vanduo yra švarus ir saugus.

Piliakalnius primenančiuose rezervuaruose kaupiamas kone pusei vilniečių skirtas geriamasis vanduo. Liaudiškai skaičiuojama, kad sostinės gyventojai per parą jo suvartoja beveik aštuonis milijonus kibirų. O štai čia iš daugiau nei 100 metrų gylio gręžinių  išgaunamas vanduo yra natūraliai prisotinamas deguonies ir vėliau išvalomas nuo jame prisikaupusios geležies.    „Latvijoje, Rygoje, vanduo yra imamas iš upės, Estijoje iš ežero.

Apie vandens svarbą sveikatai kalbama daug, tačiau ne visada jo gėrimas gali būti toks naudingas. Dažnas yra įsitikęs, jog kuo daugiau vandens išgersime, tuo organizmas mums labiau už tai padėkos. Deja, tai nėra tiesa. Pateikiame visą tiesą apie tai, kada vanduo mums gali būti naudingas, o kada jo vertėtų gerti mažiau. Teigiama, jog žmogus per parą turėtų išgerti apie 2 litrus vandens, tačiau ne kiekvienam tiek skysčių reikia.

Vilniuje nutarus prevenciškai dėl legionelių visuose daugiabučiuose atlikti terminę dezinfekciją, kurios metu pakeliama karšto vandens sistemose cirkuliuojančio vandens temperatūra, gyventojai sulauks didesnių sąskaitų už šildymą. „Už karšto vandens kubą visi mokės tiek pat, bet už šilumą mokės daugiau.

Praėjusią savaitę Kanados miestelyje Onoway, Albertoje, vandentiekio vanduo pavirto ryškiai rožiniu. Gyventojai buvo šokiruoti, kai besivalydami dantis pamatė bėgantį toksiškai atrodantį vandenį. Kai kurie gyventojai nufotografavo keistą reiškinį ir pasidalino socialiniuose tinkluose. Komentatoriai aktyviai reiškė nuomonę ir ragino žmones negerti vandens, kaip rašoma sciencewoldreport. Daugelis gyventojų skundėsi ir miesto pareigūnai atsiprašė dėl to, kas nutiko.

„Aš pati dabar sergu ir galbūt ta priežastis ligos yra būtent ta bakterija“, - pasakoja sostinės Tuskulėnų g. 5 daugiabučio gyventoja. Moteris sako esanti išsigandusi po to, kai sužinojo, jog jos daugiabutyje būtent nuo legioneliozės sausį mirė kaimynė. Vilniaus miesto savivaldybė svarsto bausti bendrovę „Žirmūnų būstas“, nes ji neužkirto kelio legioneliozės atvejui sostinėje esančio daugiabučio karšto vandens sistemoje.

Prasidėjus pavasariui dažnas pagalvoja apie karštą vasarą, saulę ir išvyką prie jūros. Vis dėlto poilsis paplūdimyje ilgainiui gali pabosti. Ypač vyrams, kuriems ilgi poguliai prieš saulę nelabai įdomūs. Tad būtent jie gali išbandyti šį triuką, kuris internete tapo tikra sensacija. Žvejys paplūdimyje iškasė mažą duobę, pripylė druskos ir apšlakstė jūros vandeniu. Vos už kelių sekundžių iš skylutės jis sugebėjo ištraukti žuvį.

  Kraupus vaizdas Karveliškių kapinėse sukrėtė net ir visko mačiusius – dalis kapaviečių atsidūrė po vandeniu, kryžiai vos matomi, žvakės ir gėlės plaukioja nuo vieno kapo prie kito. Šoko ištikti artimųjų netekę vilniečiai kaltina miesto valdžią, esą bėda buvo žinoma seniai, tačiau niekas nieko nesiėmė daryti. Valdininkai kaltės kratosi, ir aiškina, kad prieš gamtą nepašoksi. Bet jeigu artimieji pateiks įrodymus, kad vanduo suardė kapus, žadama svarstyti, ar atlyginti žalą.

Daugelio žmonių gyvenimo būdas šiais laikais yra toks įtemptas, jog ramiai nepavyksta net išsimiegoti naktį. Daugelis žmonių nervus bando raminti vaistais ar dar kokiais nors nesveikais būdais, tačiau egzistuoja ir kitokių būdų, apie kuriuos net neįsivaizduojame, bet jie gali būti nepaprastai naudingi ir efektyvūs, rašoma healthyfoodhouse.co. Miego trūkumas išmuša mus iš vėžių: nebegalime susikaupti, susikoncentruoti į darbą, kuriame yra būtinas susikaupimas.

2015 m. buvęs JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą, kuris leidžia komerciniais tikslais išgauti vertingas medžiagas iš dangaus kūnų. Tai geros naujienos didelėms įmonėms, kurios ketina plėsti savo veiklos sritį kosmose. „Deep Space Industries“ atstovas teigia, jog įmonė planuoja ieškoti asteroidų, vertinti jų sudėtį, užsiimti asteroidų kasyba ir iš jų išgauti naudingas medžiagas. Gautas iškasenas įmonė taip pat apdoros bei paruoš naudojimui.

Internetu skrieja vaizdo įrašas, kuriame įamžintą triuką daug kas pavadintų magija, tačiau tai viso labo cheminė reakcija. Viskas ko prireikė triukui įgyvendinti – ant baltos lentos rašyti skirtas markeris, vanduo ir lakuotas (blizgaus paviršiaus) stalviršis. Ant kieto paviršiaus nupiešiama žmogeliuko figūra. Paskui ant šios šliūkštelima šiek tiek vandens. Laukiama kelias sekundes ir... magiškas procesas prasideda. Figūra ima judėti, tarsi atgytų. Paslaptis paprasta.

  Vandens gylis kelio Šilutė–Rusnė apsemtame ruože sekmadienį pakilo iki 35 centimetrų. Lengvųjų transporto priemonių eismas draudžiamas. „Klaipėdos regiono keliai“ specialiomis transporto priemonėmis apsemtu ruožu kelia lengvuosius automobilius, gyventojus bei keleivius, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Nuo 25 iki 30 centimetrų vandens lygis pakilo dar šeštadienį. Ankstų sekmadienio rytą jis siekė 30 centimetrų, o paskui pakilo dar 5 centimetrais.

Ligas gydantis stebuklingas vanduo ir nuplautos nuodėmės – dėl to į ledinę eketę vidurnaktį iš sausio 18 d. į 19-ąją šoka Lietuvos stačiatikiai. Visame pasaulyje jie mini Kristaus krikšto šventę. Tikima, kad įmerkus kojas į upę ar ežerą galima visus metus tikėtis sveikatos ir laimės. Esą vanduo vidurnaktį tampa stebuklingu, ir taip panirdami į jį esą nusiplauname nuodėmes. Tuo kasmet patiki vis daugiau ne tik stačiatikių, bet į ledinį vandenį šokančių katalikų. „Viduje viskas pasikeitė.

Šiaurės Krymo kanalas anksčiau tiekė 85 procentus vandens žmonių vartojimui ir žemės drėkinimui. Taigano rezervuaras centrinėje Krymo dalyje, kuris anksčiau buvo 500 akrų dydžio, dabar yra sumažėjęs maždaug tris kartus ir nusekęs net per didžiąsias liūtis lapkričio mėnesį, rašo „Al Jazeera“. Kryme dabar visiškai kitoks vaizdas, nei įsivaizduoja dauguma rusų, kurie Juodosios jūros pusiasalį sieja su vaizdais iš atviručių – čia palmių įrėminti paplūdimiai, žydras vanduo ir pigus vietinis vynas.

 Penktadienio vakarą prieš Naujuosius iš pamario gauta ne pačių geriausių žinių. Gausūs savaitiniai krituliai nulėmė, kad patvino upės ir vanduo ėmė semti kelius. Naujais duomenimis, keliai į kaimus atsidūrė jau 10 centimetrų vandens gylyje. Bijoma, kad atėjus šalčiui, keliais nebus galima judėti ir kaimai bus atkirsti. Sodyboms pavojaus kol kas nėra. Taip pat nežinoma, ar teks teks kelti transportą.

Penktadienio rytą Lazdijų, Kauno ir Šalčininkų rajonuose ant kelių dangų susiformavo plikledis, informuoja Automobilių kelių direkcija. Čia barstomi pagrindinių kelių slidūs ruožai. Likusioje šalies dalyje magistraliniai, krašto bei didesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai daugiausia drėgni, vietomis yra šlapių kelių ruožų. Mažesnio eismo intensyvumo rajoniniai keliai daugiausia šlapi, rytiniuose rajonuose, ypač miškingose vietovėse, padengti prispausto sniego sluoksniu, provėžoti, slidūs.

Romanas Fedortsovas dirba žvejybiniame traleryje, kuris bazuojasi Murmanske, uoste, esančiame Rusijos šiaurės vakaruose. Šių metų pradžioje savo socialinių tinklų “Twitter” ir “Instagram” paskyrose jis ėmė dalintis laimikių iš gelmių nuotraukomis, kurios tiesiog atima žadą, rašo themoscowtimes.com.

Ketvirtadienį policija sulaukė kelių pranešimų apie sužalojimais pasibaigusius konfliktus: Šiauliuose moteris apiplikyta vandeniu, Šalčininkų rajone tėvas peiliu sužalojo dukrą, skelbia Policijos departamentas. Ketvirtadienį į policiją kreipėsi per išgertuves prieš kelias dienas sumušta ir apiplikyta moteris. 1978 metais gimusi nukentėjusioji nurodė, kad savaitgalį vykusių išgertuvių namuose metu iš matymo pažįstama moteris ją sumušė ir apipylė verdančiu vandeniu.

Japonijoje itin paplitusi tradicija gerti vandenį iš pačio ryto. Daugybė tyrimų atskleidžia, kad toks paprastas įprotis išsprendžia negalavimus, kuriems dažnai žmonės leidžia dideles sumas. Brightside.me pristato 6 sveikatos problemas, išspręstas nuolatos geriant vandenį. 1. Organizmo lengvumas Kelias dienas išvien geriant vandenį ryte, kūnas tarsi tampa lengvesnis.

21-asis amžius, Europos Sąjungos valstybės sostinė, o gyventojams tenka verstis be geriamojo vandens. Tokia vienos iš Vilniaus gyvenviečių realybė. Kaip įtariama, sugadinus kanalizacijos vamzdžius, gyvenamųjų namų rūsius užplūdo nešvarus vanduo, užteršęs ir geriamąjį. Kaimynai kaltina naujo sklypo savininką, esą statybinėmis atliekomis užvertusį požeminį upelį. Sostinės pakraštyje esančią nedidelę gyvenvietę ištiko kone ekologinė katastrofa. Su vilniete Vilija apžiūrime jos privataus namo rūsį.

  Pingant šilumos energijai, Vilniaus vartotojams turėtų pigti ir karštas vanduo. Kainų komisijai priėmus sprendimus, o „Vilniaus energijai“ paskelbus galutines kainas, nuo gruodžio šilumos energija pigs maždaug 20 proc., o tai reiškia, kad mažės ir karšto vandens kaina. Tačiau kol šie sprendimai nepriimti, komisija skaičiuoja, kad „Vilniaus energijos“ klientams karštas vanduo turėtų brangti beveik 3 proc. Kainų komisija penktadienį ketina patvirtinti naujas karšto vandens dedamąsias.

Radviliškyje ir toliau nesibaigia ekologinė nelaimė – po gaisro užteršto vandens netrūksta ir visas jis teka į aplinkinius vandens telkinius. Nuo gesinimo medžiagų ir suodžių vandens rūgštingumas toks, kad pati gamta vargu ar išsivalys. Nuspręsta vandenį šarminti kalkėmis. ,,Yra rūgštus vanduo, deguonies mažiau ir kenkia aplinkai. Ir valymo įrenginiams. Tai pasiūlyta aplinkos ministerijos, kad pirmoj eilėj reikia nurūgštinti vandenį.

Ar vandens saugykla gali stebinti savo architektūra ir šventyklą primenančia konstrukcija? Gali, jei kalbame apie sostinėje prieš visą amžių duris atvėrusį pastatą. Nuo šiol šią unikalią vandens saugyklą per atvirų durų dienas galės aplankyti visi norintieji. Šioje kupolo formos Liepkalnio saugykloje daug netradicinių architektūrinių sprendimų, kurie ją paverčia unikaliu paveldu.

Karščiams sugrįžtant medikai įspėja - prieš eidami į lauką pasirūpinkite skysčiais. Vartokite vandenį ir venkite spalvotų vaisvandenių. Šiuo patarimu tautiečiai, regis pastaraisiais metais ima naudotis. Prekybos centruose geriamojo vandens pardavimai šovė į viršų, o gazuoti limonadai pamažu praranda populiarumą. Į Lietuvą sugrįžę karščiai tautiečius ir vėl prisiviliojo į paplūdimius. Savaitgalį saulė kaikur gali užkepinti net ir iki beveik 30 laipsnių, tad vien štai tokių maudynių nepakaks.

Maži vaikai yra ypatingai jautrūs aplinkos temperatūros pokyčiams, be to, daug lengviau nei suaugusieji netenka skysčių. Besibaigianti vasara žada atnešti išsiilgtų šiltų dienų, tačiau net ir kelios karštos dienos mažyliams, nesisaugant, gali sukelti saulės smūgį ar dehidrataciją, pasireiškiančius viduriavimu ar vėmimu. Tam, kad mažamečiai vaikai temperatūros šuolius išgyventų lengviau, svarbu jų organizmą aprūpinti pakankamu skysčių kiekiu ir tinkamu maistu.

Fuerteventūroje su žmona ir dviem vaikais gyvenantis Martas Stepukonis įsitikinęs, jog ši Ispanijai priklausanti sala – geriausia vieta buriuoti visoje Europoje. Prieš pusantrų metų vadovo pareigas automobilių prekybos salone Lietuvoje į darbą ant Atlanto vandenyno kranto iškeitęs buriavimo instruktorius pasakoja, kur saloje geriausios sąlygos užsiimti vandens sportu, kas sunkiausia pirmą kartą stojant ant lentos ir kokios pradedančiųjų baimės – stipriausios.

Lietinga antroji vasaros pusė atstatė per sausras nukritusį upių lygį – dabar jis pasiekė vidutinį daugiametį. Hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aleksandras Kajutis sako, kad birželio pabaigoje ir liepos pradžioje buvo sausringas laikotarpis, per jį upių vandens lygiai daug kur buvo arti pačių žemiausių. Pasak jo, liepos mėnesį kai kur iškrito pusantro mėnesio normos, kai kur – norma, ir upės pradėjo atsistatyti.

Vasara yra puikus laikas poilsiui nuo darbų, rūpesčių ir problemų. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad karštuoju metų laikotarpiu reikėtų ypatingai daug dėmesio skirti savo organizmui ir vartoti daugiau skysčių. Savo asmeninėje facebook paskyroje mitybos specialistė Eglė Šinkevičiūtė pateikė 6 vandens kokteilių pavyzdžius, kurie ne tik atgaivins karštą vasaros dieną, bet ir padės pagerinti virškinimą.

Tropinė audra Meksikoje pražudė net 38 žmones. Visi jie buvo palaidoti po milžiniškomis nuošliaužomis, kurias sukėlė liūtys. Po purvu atsidūrė bent keli kaimai. Nesibaigiant liūtims, tūkstančiams žmonių teko evakuotis ir ieškotis saugesnio prieglobsčio. Dvi Meksikos valstijas – Pueblą ir Verakrusą – paženklino stichija, kuriai niekaip neužkirsi kelio ir vargiai nuo jos apsisaugosi.

Jei maisto pasaulyje yra amžinos meilės istorijų, vyno ir sūrio ryšis be jokių abejonių viena jų. Senovės graikai gėrė vyną užkąsdami ožkos sūriu, romėnai ir galai puikiai žinojo šio derinio savybes, šiandien tai tvirčiausiai Europos virtuvėje įsišaknijęs maisto ir gėrimo derinys. Nors vynas kartu su sūriu į stalą pateikiami nuo Homero laikų, iki šiol sprendžiamas klausimas, kurios vynų ir sūrių rūšys geriausiai dera tarpusavyje.

Iki Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių likus keturioms dienoms, vanduo būsimose varžybų vietose yra toks pat nešvarus, koks buvo ir seniau. Jame gausu įvairių žmogaus sveikatai pavojingų virusų ir bakterijų. Tai – pavojaus signalas buriuotojams, irkluotojams ir kitiems atviruose vandenyse besivaržysiantiems  sportininkams. 1400 atletų rungsis užkrėstuose vandenyse. Toks pat pavojus kyla ir turistams, kurie apsilankys olimpiadoje.

Standartiniame 90-ies butų penkiaaukštyje gyvenantys klaipėdiečiai už karštą vandenį nuo šiol mokės mažiau nei kiti. Sumanūs gyventojai įdarbino saulę. Daugiabučio bendrijos pirmininkas Antanas Paulauskas karštą dieną kviečia ant stogo. Čia trys ritiniai vamzdžių, kuriais iš šiluminio punkto atiteka techninis vanduo. Pusės kilometro ilgio keliu tekėdamas techninis vanduo kaip reikiant įšyla ir grįžta į šiluminį punktą, čia įšildo jau į butus tiekiamą karštą vandenį.

Vienas geriausių būdų atsigaivinti karštą dieną – šaltas gėrimas. Tačiau dar geriau, kai jis yra gausus vitaminų, tuomet atgaiva kūnui ir energijos užtaisas dar didesnis. Tinklaraščio „Maisto klubas“ autorė Ilona Juciūtė sako, kad daug geresnis nei pirktinis yra namuose pasigamintas limonadas, kurį paruošti nesudėtinga, tereikia turėti keletą ingredientų ir žinoti specialių triukų. „Limonadams atvėsinti galite naudoti šaldytas uogas, arbūzą, tuomet nereikės papildomų ledukų.

Lietuvos gyventojus vėl nuliūdino vandens tyrimai. Visuomenės sveikatos centras ištyrė per 2000 šulinių ir jų verdiktas – griežtas. Gerti vandenį iš šulinio, pasak specialistų, tarsi žaisti rusišką ruletę. Patikrinę per du tūkstančius šulinių visoje šalyje ekspertai tikina, kad trečdalis jų yra užteršti nitratais ir pesticidais. Užterštas šulinio vanduo pavojingiausias kūdikiams iki trijų mėnesių.

Pirmadienį į Rio de Žaneirą atvyko irklavimo rinktinė. Sportininkai jau apžiūrėjo olimpinį kaimelį ir išbandė prie pastatų įrengtus treniruoklius. Didelių nepatogumų dėl gyvenimo sąlygų irkluotojai nepatyrė, sportininkai jau pradėjo treniruotis. Misijos vadovo Einiaus Petkaus teigimu, prieš sportininkų atvykimą teko pasirūpinti švara kambariuose, kuriuose dar buvo likę apdailos darbų pėdsakų.

 Tvenkinyje Kauno rajone antradienį rastas nuskendęs vyras, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. 21.34 val. buvo gautas pranešimas apie nelaimę Lapių seniūnijoje, Šatijų kaime. Atvykę gelbėtojai už 40 metrų nuo kranto, 4 metrų gylyje rado 58 metų vyro kūną. Jis buvo ištrauktas į krantą. Po medikų apžiūros konstatuota mirtis.