Nors vanduo neatsiejamas nuo mūsų kasdienio gyvenimo, jis gali tapti ir mirtį nešančiu veiksniu. Žmonės gana prastai prisitaikę prie vandens ekosistemos ir vanduo tikrai gali mus pražudyti, kaip rašoma bbc.
Per daugelį metų žmonės sukaupė patirties, kaip reikia plaukti laivais, valtimis, tačiau Tarptautinė jūrų organizacija vien 2012 metais pranešė apie 1051 mirtį jūroje, tiesa, tik maža dalis žmonių žuvo tiesiogiai dėl didelių bangų.
Kai kurie vandenys yra pavojingesni, nei kiti, taip yra dėk unikalių geografinių funkcijų, kurios suaktyvėja. Norvegijos sąsiauris turi kone baisią reputaciją, dėl stipriausių srovių Žemėje.
Tačiau galingiausias, pasaulyje esantis, sūkurys buvo taip kruopščiai išstudijuotas, jog turistai lydimi patyrusio kapitono gali kirsti jį pripučiamomis valtimis.
Viena yra su vandens stichija susidurti vandenyje, tačiau kas kita, kai jis užklumpa sausumoje. Žmonėms, kurie gyvena šalia pakrančių, potvyniai yra ne vien turto gadintojai, jie gali pasiglemžti ir gyvybę. Maldyvai, bei kitos salos esančio Indijos vandenyne yra labai pažeidžiamos kylančio jūros lygio. Rizika kasmet tik didėja, nes mūsų klimatas kinta.
Cunamiai
Itin didelį pavojų sukelia cunamio ar audros bangos.
Cunamis yra staigus didelio vandens kiekio pliūpsnis, kuris sukelia į krantą keliaujančią milžinišką bangą, arba bangų seriją, tokie reiškiniai gali turėti pražūtingas pasekmes.
Remiantis JAV Nacionaline meteorologijos tarnyba dauguma cunamių (71%) atsiranda Ramiajame vandenyne.Vis dėl to žemės drebėjimo sukuriami cunamiai gali atsirasti bet kurioje subdukcinėje zonoje.
Egzistuoja globalūs cunamių įspėjimai bei sušvelninimo sistemos, kuriomis siekiama apsaugoti žmones nuo šių pavojingų gyvybei reiškinių. Tačiau kai kuriose vietose, įspėjimai trunka labai trumpai, maždaug 20 minučių, todėl cunamiai gali nusinešti daug gyvybių.
2004 metais, pavojingiausias šio amžiaus cunamis nusinešė 280 tūkstančių gyvybių, nukentėjo žmonės iš 15 valstybių, po žemės drebėjimo Sumatroje, Indonezijoje. Žuvusiųjų skaičius po šio cunamio yra toks didelis, kad sunku jį suvokti.
Potvyniai
1931 metų vasaros potvynių Jangdzės upėje Kinijoje metu, manoma, žuvo milijonai žmonių, nors oficialiuose įrašuose aukų skaičius sumenkinamas. Sniegas tais metais greit ištirpo, o po to sekė neįprastai gausios liūtys.
Ir šiandien milijardai žmonių vis dar gyvena Salpose (upės slėnio dalis, apsemiama per potvynius ir poplūdžius). Dėl mūsų klimato kaitos Kinijos didžiausios upės potvyniai yra auganti problema.
