vanduo

Net ir lietingą dieną prie šaltinio apstu žmonių. Vieni sako negalintis gerti krano vandens, kiti gręžinio, todėl atvažiuoja pasisemti iš šaltinio. Sako, jis kur kas skanesnis. Tuo metu valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus populiarėjantis žmonių noras gerti nevirintą šaltinio vandenį – gąsdina. Jie sako, jeigu šaltinis teka ten, kur aplink dirbami laukai ar gyvulių fermos – vanduo bus užterštas nitratais. Tokiame vandenyje gausu ir mikrobų.

Graži kaunietės svajonė gyventi nuosavoje pilaitėje pasibaigė varlių kurkimu kūdroje. Nors naujai pastatytą namą netikėtai apjuosusią bėdą šeimininkai labiau mėgsta vadinti ežeru. „Labai, labai gražiai. Iš karto galima iš miegamojo nerti į baseiną“, - kalba namo šeimininkė. Niekas nežino, iš kur čia jis atsirado. Aišku tik tai, kad kai namas buvo statomas – vandens čia nebuvo nė kvapo. Tačiau prieš metus jis praėjo sunktis iš po žemių tiesiog akyse.

Trečiadienį, apie 13 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai Karoliniškių rajone pastebėjo vaikiną, kuris degalinėje į 50 litrų talpos statinę pylė vandenį, o vėliau į tą pačią statinę šliūkštelėjo šiek tiek dyzelino. Sunkiai nešdamas plastikinę statinę, vaikinas iš degalinės nuėjo į netoliese esantį garažų masyvą.

 „Greitai pasaulyje bus dvi paklausiausios prekės – vanduo ir maistas,“ – juokaudamas žemės ūkio ir maisto sektorių naudos svarbą patvirtino Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys, pradėdamas trečiąjį mokslo ir verslo forumą „Verslo ir mokslo bendradarbiavimas: sėkmingos patirtys ir naujos galimybės“. Aleksandro Stulginskio universitete vykusio Lietuvos pramoninkų konfederacijos ir slėnio „Nemunas“ organizuoto forumo dalyviai susipažino su naujų produktų ir ino...

 Oficialiai prasidėjus laivybos sezonui, Lietuvos upėse ir mariose keliautojams parengta 385,6 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių su paženklintu farvateriu. Iš jų beveik 60 procentų (226,3 km) paženklinta šviečiančiais navigaciniais ženklais, užtikrinančiais laivybos galimybę visą parą. Tai 28 km daugiau nei praėjusį sezoną.

Jei esate alergiškas žiedadulkėms – patikėkite, tai tikrai nėra baisiausią diskomfortą sukelianti alergija. Štai 17-metė iš JAV, Utos valstijos alergiška kasdien reikalingam ir daugelio be gailesčio vartojamam vandeniui. Pasirodo, jo vengti priversti ir dar 34 pasaulio gyventojai. Net dušu Alexandra Allen neturi galimybės pasilepinti, vanduo turi būti šaltas, o po juo ilgai stovėti negalima. Gal ir keista, tačiau ne tik ugnis, bet ir vanduo „degina“ jaunos merginos odą.

 Algirdas Acus, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Amerikos Valstijų Kalifornijos valstija dėl kelerius metus besitęsiančios rekordinės sausros pirmą kartą istorijoje įvedė vandens apribojimus valstijos gyventojams. Jie turės vartoti ketvirtadaliu mažiau vandens nei iki šiol. „Viena aišku – mes čia stovime ant sausos žolės, o turėtume skęsti pusantro metro sniege. Taip būdavo anksčiau.

 Kasmet kovo 22 dieną pasaulyje minima vandens diena. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į didžiulę vandens svarbą kiekvienam iš mūsų ir skatinti sąmoningą požiūrį į vandenį. Vilniaus visuomenės sveikatos centras minėdamas šią dieną atkreipia Lietuvos gyventojų dėmesį į šachtinių šulinių, kuriuos vis dar naudoja nemažai gyventojų, vandens kokybę ir tinkamą jų priežiūrą.

Kiekvienas žino, jog katė ir vanduo yra du nesuderinami dalykai, nes pastarosios prausiasi liežuviu pačios, o pamačiusios vandenį bėga it išprotėjusios. Tačiau šią taisyklę paneigė nemažai naminių katinėlių, kurie, priešingai, tik ir ieško progos, kada išsimaudyti.

Kiekvienas žino, jog katė ir vanduo yra du nesuderinami dalykai, nes pastarosios prausiasi liežuviu pačios, o pamačiusios vandenį bėga it išprotėjusios. Tačiau šią taisyklę paneigė nemažai naminių katinėlių, kurie, priešingai, tik ir ieško progos, kada išsimaudyti.

Kiekvienas žino, jog katė ir vanduo yra du nesuderinami dalykai, nes pastarosios prausiasi liežuviu pačios, o pamačiusios vandenį bėga it išprotėjusios. Tačiau šią taisyklę paneigė nemažai naminių katinėlių, kurie, priešingai, tik ir ieško progos, kada išsimaudyti.

Katinai – mūsų gyvenimo džiaugsmai. Nesutinkate? O ar bandėte kada nors jam parodyti, kas yra dušas. Žinome, ką atsakysite. Ne, mes neišprotėjome. Jūs patikrinkite, galbūt, jūsų katinas – tikras vandens procedūrų mėgėjas. Siūlome susipažinti su katinais, kurie tiesiogine ta žodžio prasme yra priklausomi nuo vandens procedūrų.

Rytą pradėkite su gera nuotaika. Ši galerija, kurioje užfiksuotos pūkuotos, vandens voniomis besimėgaujančios keturkojės, praskaidrins net ir niūriausią pirmadienio rytą.

Apie 5 procentams Lietuvos teritorijos potvyniai kelia pavojų. Ištyrus daugiau nei pusantro šimto skirtingų upių atkarpų, paaiškėjo, kad didžiausias pavojus – su Baltijos jūra ar Kuršių mariomis besiribojančioms vietovėms. 5 procentai Lietuvos teritorijos arba daugiau nei pusketvirto šimto tūkstančių hektarų – tokia teritorija gali atsidurti pavojuje, pradėjus sparčiai tirpti sniegui, susidarius ledo kamščiams, intensyviaI lyjant ar dėl kitų aplinkybių.

Pasirodo, vandenį įmanoma ir pašokdinti. Pašokdinti taip, kad jis tampa panašus į nežemišką substanciją. Reikalas tas, kad su vandeniu šiuo atveju viskas gerai – jis čia niekuo dėtas. Fokusų autorius – naujas metalas. Ročesterio universiteto mokslininkai sukūrė neįtikėtinai vandens poveikiui atsparų (hidrofobinį) metalą, nuo kurio vandens lašai atšoka kaip skaidraus gelio lašai.

Vanduo – svarbiausias ir dažniausiai pasitaikantis pasaulyje cheminis junginys. Kartu – viena didžiausių mįslių mokslininkams, siekiantiems nustatyti vandens struktūrą, jo molekulinių jungčių susidarymo prigimtis. Nyderlanduose įsikūrusiame „Water Campus“ arba „Vandens miestelyje“, kuris yra tapęs Europos hidrotechnikos centru, mėginama įminti šias mįsles.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, vakarinėje šalies dalyje kai kurie vietinės reikšmės keliai yra apsemti poplūdžio vandens. Penktadienį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą į vakarinį šalies regioną išsiuntė pranešimą į mobiliuosius telefonus apie gresiantį pavojų. Jame rašoma, kad Šilutės rajone dėl žiemos poplūdžio dalyje apsemtų vietinės reikšmės kelių automobilių eismas yra draudžiamas arba ribojamas.

Kalėdoms atidundant atgyja vaikystės prisiminimai ir pasakos. „Veidrodėli, pasakyk: kas pasaulyje gražiausia?“ - karalienė kasryt klausinėdavo stebuklingo veidrodžio. Tai buvo pasakoje apie Snieguolę. Tuo metu Biržų realybėje veidrodėlis senoliams būtinas kaip apskaitos priemonė. Į jį žvilgčioti turėtum ne retėjančius plaukelius ar dantukus skaičiuodamas, o norėdamas atsiskaityti už vandenėlį.

Paspaudę žemiau esančią nuorodą, išvysite moterį. Jai – 42 metai. Panašu? Visa jos lygios odos paslaptis – bent 3 litrai vandens per dieną (mirror.co.uk).  Spauskite ČIA.  Taip, toks kiekis beskonio skysčio kasdien daug kam gali pasirodyti tikras išbandymas. Tačiau jei ir jus kamuoja virškinimo problemos, galvos skausmai – būkite tikri, vanduo tikrai nepakenks.

Jeigu kada slapčia pasvarstėte, kaip asteroido susidūrimas su Žeme atrodytų sulėtintame vaizdo įraše, suteikiame jums puikią galimybę šį procesą apžvelgti ir vizualiai. Minesotos universiteto mokslininkai paviešino neįtikėtiną filmuką, kuriame 3 milimetrų skersmens vandens lašelis atlieka asteroido, o smėlis – Žemės plutos vaidmenį. Lašeliui pasiekus smėlio paviršių, viršutinis granulių sluoksnis deformuojasi ir įgauna kraterio pavidalą.

Šąlant orams reikia nepamiršti vartoti daugiau skysčių. Sveikas ir natūralus gėrimas – vanduo, pagardintas citrinų sultimis, – gali padėti Jūsų imunitetui. Pristatome 11 organizmui naudingų citrinų vandens savybių. 1. Padidina imuniteto apsaugą. Vitamino C kiekis Jūsų organizme sumažėja, kai atsiduriate stresinėse situacijose. Tad jeigu turėjote sunkią dieną darbe arba mokykloje, grįžę namo pasimėgaukite šiuo sveiku gėrimu. 2. Kalio šaltinis. Kalis stiprina smegenų ir nervų veiklą.

Ieva Liorančaitė Sunku įsivaizduoti dieną be vandens. Atrodo, įprasta, kad atsukus čiaupą vanduo veržiasi visu pajėgumu. O jeigu srovė vos ne kasdien pradeda maištauti: vieną kartą teka normaliai, o kitąkart vis silpnėja, kol iš jos belieka keli varvantys lašai. Kiek laiko kęstumėte tokius cirkus? Airono ir Eligijos Juozonių šeima, gyvenanti Dapkiškių kaime, jau tris mėnesius kenčia tokį nepatogumą. Kai vandentiekininkai skėsčioja rankomis – metas kreiptis pagalbos į žurnalistus.

 Parengė Sandra Miškinienė Medikai skelbia pavojų: chroniška dehidratacija tampa vienu iš pagrindinių ankstyvą senėjimą sukeliančių veiksnių. Tiesa, jei problema būtų tik tokia, dar pusė bėdos. Tačiau skysčių trūkumas, anot gydytojų, dar skatina ir įvairių rimtų ligų vystymąsi – net tokių kaip artrozė, insultas, infarktas, vėžys. Chroniška dehidratacija, skirtingai nei ūmi, pavojinga tuo, kad nepasireiškia praktiškai jokiais ryškiais simptomais, savijauta būna visai nebloga.

Kainų ir energetikos komisija atkreipia dėmesį į neekonomiškai panaudotus europinius pinigus, įgyvendinant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektus. Prognozuojama, kad dėl paklotiems tinklams ir įrenginiams prižiūrėti bei atnaujinti reikalingų lėšų, vanduo Lietuvoje gali brangti beveik penktadaliu. Sakoma, kad nemokamų pietų nebūna. Dabar, pagal savivaldybę, kubinis metras šalto vandens kainuoja nuo 4 iki 12 litų.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Neretai šiuo metu nuo potvynio vandenyse skęsdavęs Pamarys šį kartą stebi priešingą reiškinį – Kuršių mariose ir upėse kasdien slūgsta vanduo. Specialistai sako, kad kol kas didelių bėdų nėra, tačiau esama padėtis kelia nerimą. Potvyniais garsėjantis Šilutės kraštas vandenyje skęsdavo ir rugsėjo ar net rugpjūčio mėnesiais. Tačiau dažniausiai pievas ir kelius vanduo semti pradėdavo lapkričio pabaigoje, po rudeninių liūčių.

 Svarstymai ir diskusijos šiuo klausimu vis dar netyla. Įprasta Žemę taip vadinti dėl to, kad net 70 proc. jos paviršiaus dengia vanduo, o pastarojo gyvybės įvairovei neprilygsta joks kitas Žemės kampelis. Iš kur atsirado vanduo Žemėje? Nors netyla diskusijos, kad vanduo mūsų planetą pasiekė kur kas vėliau nei ji susikūrė, visgi nauji moksliniai tyrimai priverčia atsukti laikrodį atgal ir iš naujo svarstyti vandens kilmę ne tik Žemėje, bet ir visoje Saulės sistemoje.

Šiemet Dakaras bus ne tik karštas. Dėl neprognozuojamų Pietų Amerikos orų dalis pirmojo greičio ruožo atsidūrė po vandeniu. Patvinus Rio Grandės intakui Lujano upei buvo evakuota šimtai žmonių, o Dakaro ralio organizatoriams taip pat gali tekti perbraižyti trasas. Likus dviem mėnesiams iki sudėtingiausiomis pasaulyje lenktynėmis vadinamo maratono Argentinoje fiksuojami karščio rekordai. Nors ten dar tik ankstyvas pavasaris, bet temperatūra siekia beveik 36 laipsnius pagal Celsijų.

Šiemet nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 30 d. mūsų šalyje įregistruoti, Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, 868 nauji požeminio vandens gavybos gręžiniai. Tai 17 proc. daugiau, palyginti tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu (740 gręžinių). Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, visi tokie gręžiniai turi būti naudojami saugiai, o nenaudojamus, bešeimininkius privalu likviduoti. Pastarųjų aptinkama šalia apleistų ūkinių pastatų, apgriuvusių fermų.

Neaiškius vandens kokybės tyrimus žmonių namuose dariusi įmonė „Dober“ įtikindavo tą pačią akimirką susimontuoti vandens filtrus ir pasirašyti sutartį, kuri neatitiko žodžiu aptartų sąlygų. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), gavusi 4 vartotojų prašymus, išnagrinėjo bylą dėl UAB „Dober“ veiksmų ir skyrė bendrovei 20 tūkst. litų baudą, teigiama VVTAT pranešime spaudai. Skunduose teigiama, kad telefonu paskambinęs asmuo pasiūlydavo nemokamai ištirti geriamo vandens kokybę.

Kauno degalinės, protestuodamos prieš savivaldybės sprendimą apmokestinti informacinius užrašus kaip išorinę reklamą, ketvirtadienį ir penktadienį išjungs švieslentes. Prie akcijos prisijungs per 60 Kauno degalinių, paslaugos jose bus teikiamos kaip įprasta, pranešė Lietuvos degalinių sąjunga ir Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija. „Švieslentės visose Kauno degalinėse užtems ankstyvą ketvirtadienio rytą ir vėl įsižiebs tik penktadienio vakarą.

Paaiškėjo, kad Žemės vanduo atsirado anksčiau negu susiformavo Saulė. O tai didina tikimybę, jog gyvybė egzistuoja daugelyje egzoplanetų, teigia mokslininkai. Naujas tyrimas rodo, kad vanduo gali būti gana paplitęs ingredientas dulkių bei dujų debesyse, iš kurių ir gimė visa Saulės sistema. Manoma, kad mūsų žvaigždei yra 4,5 mlrd metų, bet vanduo Žemėje galėjo suformuoti dar iki to laiko, mažyčių ledo kristalų, skriejančių kosminėje erdvėje, pavidalu.

Pasibaigus maudymosi sezonui ir apibendrinus maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, nustatyta, kad šį maudymosi sezoną švariausias vanduo buvo Klaipėdos, Tauragės, Telšių ir Vilniaus apskrityse. Čia maudyklų vanduo visą sezoną atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytus reikalavimus. Maudyklų vandens kokybė buvo stebima Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Daugiau kaip du trečdalius Žemės paviršiaus sudaro vanduo, tačiau vos 3 proc. jo yra gėlas. Tai nebūtų problema, jei ne faktas, kad didžioji dalis slypi ledynuose, o tas, kuris lengvai išgaunamas, Žemėje nevienodai pasiskirstęs.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, įvertinęs gautus rugpjūčio mėnesio antros pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad kai kuriose maudyklose vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų, todėl maudytis jose nėra saugu. Gauti rezultatai apie 92 maudyklų iš 112 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens kokybę.

Aplinkos ministerija kviečia restoranus, kavines, barus ir viešbučius prisijungti prie socialinės akcijos „Geriamasis vanduo iš čiaupo nemokamai!“, skatinančios savo klientus nemokamai vaišinti geriamuoju vandeniu iš čiaupo. „Lietuvoje geriamasis vanduo iš čiaupo – tikrai kokybiškas, nes jam ruošti naudojamas tik požeminis vanduo, į kurį nepatenka teršalų.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nuo „ledinio vandens kibiro“ iššūkio pradžios Lietuvoje Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centrui paaukota per 20 tūkst. litų, o iki tol šis centras pavienių žmonių aukų nesulaukdavo, sako Santariškių klinikų atstovė Gitana Letukienė. „Nuo šios akcijos pradžios Lietuvoje Neurologijos centrui žmonės paaukojo daugiau nei 20 tūkst. litų. Iki šiol iš pavienių žmonių aukų nebūdavo gaunama.

Viso pasaulio žymių žmonės apėmusi ledinio dušo manija įtraukė visus ką tik galėjo: verslininkus, dainininkus, aktorius ir net sportininkus. Pristatome 29 įžymybes, kurios pasiryžo šiam išbandymui (I dalis) Billas Gatesas Markas Zuckerbergas   Macklemore'as   Jimmy'is Fallonas   Conanas O'Brienas   Elizabeth Banks   Taylor Swift   George'as Takei   Justinas Timberlake'as   Chrisas Prattas   Mario Lopezas   Mickey Rourke'as &...

 Europoje inkstų akmenlige serga septyniolika iš tūkstančio gyventojų. Medikai skaičiuoja, kad Lietuvoje akmenis gali turėti apie 400 tūkst. gyventojų, nors ryškūs simptomai pasireiškia ne visiems. Tai rodo, kad inkstų akmenligė yra gana dažna liga tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Mokslininkai akmenų formavimąsi inkstuose ir šlapimo takuose sieja su vis prastėjančia mityba ir dėl to sutrikusia medžiagų apykaita.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, įvertinęs gautus rugpjūčio mėnesio pirmos pusės maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, informuoja, kad visose tirtose maudyklose (gauti rezultatai apie 75 maudyklų vandens kokybę iš 112 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų) vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus, todėl maudytis yra saugu.

 1. Valgykite daug pomidorų. Būtent jie yra natūralus vėžio priešas. Pomidoruose yra daug vitamino C. Taip įgausite ir atsparumo kitoms ligoms. Puiki žinia ta, kad net ir virti pomidorai yra maistingi, tad juos galite naudoti ir verdant įvairius patiekalus ar tiesiog gaminant salotas. 2. Jei artėja operacija, venkite bent dvi savaites prieš operaciją gerti imbiero, jonažolių, ginkmedžio arbatų. Pastarosios gali įtakoti didesnį kraujavimą. 3. Šalin stresą.

Savaitgalį ugniagesiai iš vandens telkinių ištraukė 11, kaip įtariama, nuskendusių žmonių palaikus, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Kai kurie asmenys paskendo ankstesnėmis dienomis ar savaitėmis, tačiau jų palaikai buvo rasti tik savaitgalį. Penktadienio rytą 8.19 val. Panevėžyje ties Parko gatve iš Nevėžio ištrauktas ten plūduriavęs skenduolis. Tos pačios dienos popietę, apie 13.18 val.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Radijo naujienų tarnyba, LRT.lt Karštąjį vasaros sezoną Kauno vandens telkiniuose kaip niekad populiarus vandens turizmas, pastebi turizmo atstovai. Daugėja plaukimo maršrutų, vandens telkiniuose paslaugas siūlo vis daugiau verslininkų. Kauno turizmo informacijos ir konferencijų biuro duomenimis, pramoginės laivybos mastai Kauno vandens telkiniuose šįmet pasiekė rekordinį keleivių skaičių.

Vismantas Žuklevičius  Ketvirtą savaitę Lietuvos nepaliekantys karščiai vienus džiugina, kitus – alina. Svilinanti kaitra gerokai paveikė ir lietuvių apsipirkimo įpročius: daugiau perkama vaisių ir daržovių, ledų, gaiviųjų gėrimų, laisvalaikio prekių. Turguje vengia pieno produktų Kaunietė Zita Lekamavičienė „Valstiečių laikraščiui“ skundėsi sunkiai ištverianti šalyje įsivyravusius karštus orus.

 Per 7 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 9410 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 19,4 proc. Gaisruose žuvo 76 žmonės (2013 m. – 92), o 124 gyventojai (143) patyrė traumų. Be to, pastaruoju metu didėja ir skęstančių bei nuskendusių žmonių skaičius. Nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 8 d. vien tik ugniagesiai ištraukė 70 skenduolių.

Lietuvą užplūdusi karšto oro banga, gena visus prie vandens telkinių. Tačiau mokslininkai nesidžiaugia situacija ežeruose, nes tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje vandens telkiniai bus paliesti ir klimato kaitos. Pasak jų, vandens lygio ir temperatūros pokyčiai stebimi ir ežeruose. Didieji ežerai Amerikoje esantys Didieji ežerai ne tik įspūdingai atrodo, bet yra brangus Žemės turtas. Juose sutelkta 20 proc. viso gėlo paviršiaus vandens.

  Maudytis Baltijos jūroje ties Palanga yra saugu, vandens kokybė atitinka visus higienos normų reikalavimus – konstatavo Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento bei Palangos miesto savivaldybės specialistai.   Palangos Savivaldybės gydytoja Irma Babičaitė pabrėžė, jog vasaros sezono metu kurorto paplūdimiuose periodiškai kas 2 savaites yra atliekami mikrobiologiniai ir cheminiai vandens tyrimai. „Mėginai imami šešiose paplūdimio vietose.

Vilniuje, prasidėjus neįprastai karštai vasarai, mero Artūro Zuoko iniciatyva per dvi savaites sostinės viešojo transporto stotelėse „Susisiekimo paslaugų“ Kontrolės skyriaus kontrolieriai išdalino 8,1 tūkstančius, „Savanorių centro“ savanoriai – 2,1 tūkstančius butelių vandens.

Šiemet šalies ugniagesiai jau atliko 297 gelbėjimo darbus vandenyje (pernai – 288). Iš įvairių vandens telkinių jie ištraukė 127 nuskendusius žmones (pernai – 118), iš jų 3 vaikus. Dar 23 gyventojus ugniagesiams pavyko išgelbėti. Beje, nuskendusių žmonių skaičius gali būti didesnis, nes, be ugniagesių, skenduolius ir skęstančiuosius iš vandens ištraukia ir gelbėjimo stočių gelbėtojai, policijos pareigūnai, gyventojai. Praėjusią parą šalyje nuskendo 3 žmonės, dar dviejų skenduolių ieškoma.

Miesto centre dažnai vykstant įvairiems renginiams juose užsibuvę, ištroškę ir pavargę panevėžiečiai, be abejo, ne kartą svajojo apie stiklinę gaivaus vandens. Nuo šiol tokia svajonė bus realybė. Laisvės aikšte žingsniuojantys panevėžiečiai vakar veikiausiai jau spėjo pastebėti naują įrenginį – geriamojo vandens vandenpylę. Karščių išvargintiems panevėžiečiams šią naują gaivinančią priemonę dovanojo bendrovė „Aukštaitijos vandenys“. Bendrovė šia vandentiekio kolonėle rūpinsis ir ją prižiūrės.