Parengė Sandra Miškinienė
Medikai skelbia pavojų: chroniška dehidratacija tampa vienu iš pagrindinių ankstyvą senėjimą sukeliančių veiksnių.
Tiesa, jei problema būtų tik tokia, dar pusė bėdos. Tačiau skysčių trūkumas, anot gydytojų, dar skatina ir įvairių rimtų ligų vystymąsi – net tokių kaip artrozė, insultas, infarktas, vėžys. Chroniška dehidratacija, skirtingai nei ūmi, pavojinga tuo, kad nepasireiškia praktiškai jokiais ryškiais simptomais, savijauta būna visai nebloga. Bet ilgainiui skysčių trūkumas sutrikdo vandens ir elektrolitų balansą organizme, sulėtėja audinių funkcijos ir – ar reikia stebėtis? – atsiranda visa virtinė sveikatos problemų.
Blogis be vandens
Kas nutinka organizmui, kai jam nuolat stinga skysčių?
Vanduo dalyvauja daugelyje žmogaus organizme vykstančių biocheminių procesų. Tad jo pristigus sutrinka medžiagų apykaita, toksinų pasišalinimas, taigi mūsų kūnas iš esmės pradedamas nuodyti iš vidaus. Be to, kadangi troškulį dažnai galima supainioti su alkio jausmu, žmogus pradeda persivalgyti, o tai gresia nutukimu. Kur nereikalingi kilogramai, ten ir virškinimo sutrikimai – ypač vidurių užkietėjimas. Organizmas stengiasi parūpinti sau vandens iš tų išteklių, kurie jam prieinami, kartu sulėtindamas peristaltiką bei kitaip trikdydamas normalią žarnyno veiklą.
Kartu su vandeniu, kurį organizmas skolinasi iš žarnyno, į kraują patenka nemažas kiekis toksiškų medžiagų, alergenų, paveikiančių visų organų ir sistemų darbą, lėtinančių apykaitos procesus, sukeliančių alergines reakcijas.
Kadangi virškinimui vanduo būtinas, jo stingant šis procesas pablogėja, tinkamai nepasisavinamos maistingosios medžiagos, atsiranda metabolizmo sutrikimų. Dietologų tvirtinimu, vien tik sureguliavus skysčių vartojimo režimą galima normalizuoti ir savo kūno svorį.
Virškinimas
Vienas iš lengviau atpažįstamų chroniškos dehidratacijos simptomų – išsiskiria labai mažai seilių.
Perdžiūvusi burna – kai išsausėja ne tik gleivinė, bet ir liežuvis, – atsiradęs nemalonus burnos kvapas būna tik pradžia. Ilgainiui įsišėlsta dantų ėduonis, gingivitas (dantenų uždegimas), parodontitas, parodontozė ir gali net pradėti kristi dantys.
Per mažas skysčių kiekis organizme neleidžia normaliai išsiskirti skrandžio sultims bei maistą virškinti padedantiems fermentams, kurių sudėtyje yra vandens. Dėl to didėja skrandžio sulčių koncentracija bei rūgštingumas, o tuomet jau belieka vienas žingsnis iki gastrito ir skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligės.
Dar daugiau: sutirštėjus tulžiai, formuojasi akmenys tulžies pūslėje, vystosi kalkuliozinis cholecistitas, cholecistopankreatitas, anksčiau ar vėliau priverčiantis ligonį atsigulti ant operacinės stalo. Sutrikus kasos darbui ir atsiradus nutukimui susidaro idealios sąlygos II tipo cukriniam diabetui.
Net ir toks, kaip galėtų atrodyti, menkniekis kaip vidurių užkietėjimas gali sukelti kolitą ir net storosios žarnos vėžį.
Kvėpavimas
Nuolat stingant skysčių, sumažėja ne tik seilių, bet ir gleivių, saugančių kvėpavimo takus nuo perdžiūvimo, užteršimo svetimkūniais bei įkvepiamame ore esančiomis teršalų dalelėmis, išsiskyrimas. Atrofinis rinitas, lėtinis faringitas, laringitas, tracheitas – tai dar toli gražu ne visas sąrašas ligų, kurios kamuoja pernelyg mažai skysčių vartojančius žmones. Susilpnėjus kvėpavimo takų natūraliems apsaugos mechanizmams, pradedama itin dažnai sirgti ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, pneumonija, bronchų astma bei jų komplikacijomis.
Širdis ir šlapimo pūslė
Kadangi trūkstant vandens sutirštėja kraujas, neišvengiama ir širdies, kraujagyslių sistemos problemų. Būna pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, išsivysto aterosklerozė, pradeda formuotis trombai. Sunku patikėti, tačiau faktas: vandens vartojimo kultūros nebuvimas mūsų visuomenėje tampa vienu iš veiksnių, lemiančių vis dažnėjančius tromboembolijos, insulto, infarkto atvejus.
Poveikio sveikatai mechanizmas šiuo atveju labai aiškus: dėl vandens stygiaus kraujas ne tik sutirštėja, bet ir sumažėja jo tūris, neišvengiami tampa kraujagyslių bei inkstų pakitimai. Visa tai kartu pamažu didina arterinį kraujospūdį, taigi vystosi hipertoninė liga.
Bet ir tai dar ne viskas: kadangi šlapimo pūslė nepakankamai gerai nuplaunama baktericidinių savybių turinčiu šlapimu, infekcijos nesunkiai patenka į viršutinius šlapimo takus ir sukelia inkstų uždegimus (pielonefritą, nefritą). O aukšta šlapimo koncentracija ir nepraeinantys uždegimai sudaro sąlygas formuotis akmenims bei vystytis inkstų akmenligei.
Senatvė
Kai organizmas apnuodijamas toksiškais šalutiniais medžiagų apykaitos produktais, užteršiamas alergenais, viena iš pirmųjų kenčia oda. Dažnai pamirštame, jog ji yra vienas iš šalinimo organų: per odą kartu su prakaitu iš organizmo pasišalina didžiuliai kiekiai kenksmingų medžiagų! Bet jeigu stinga skysčių, visi tie teršalai užsilaiko odoje sukeldami dermatitus, egzemas, dermatozes.
Dėl toksinų mūsų organizme susidaro ir laisvieji radikalai – pažeidžiantys odos ląsteles, ardantys jai elastingumo teikianti kolageną, lėtinantys regeneracijos procesus.
Kai skysčių stinga nuolat, oda papilkėja ir išsausėja, pasidaro pernelyg jautri. Sutrinka riebalinių liaukų darbas. Oda tampa glebi, ją išraižo smulkesnės ir stambesnės raukšlės.
Celiulito atsiradimas taip pat tiesiogiai priklauso nuo išgeriamo vandens kiekio: anot specialistų, vienintelis būdas pradėti veiksmingą kovą su šiuo amžinu moteriško grožio priešu – tai imti gerti užtektinai skysčių.
Jei tikėsime mokslininkais, vandens negeriantys žmonės taip pat rizikuoja vyresniame amžiuje susirgti Parkinsono, Alcheimerio ligomis, išsėtine skleroze, degeneracinėmis sąnarių bei stuburo ligomis, osteoporoze bei įvairių formų vėžiu.
