vanduo

Savaitgalį ugniagesiai iš vandens telkinių ištraukė 11, kaip įtariama, nuskendusių žmonių palaikus, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Kai kurie asmenys paskendo ankstesnėmis dienomis ar savaitėmis, tačiau jų palaikai buvo rasti tik savaitgalį. Penktadienio rytą 8.19 val. Panevėžyje ties Parko gatve iš Nevėžio ištrauktas ten plūduriavęs skenduolis. Tos pačios dienos popietę, apie 13.18 val.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Radijo naujienų tarnyba, LRT.lt Karštąjį vasaros sezoną Kauno vandens telkiniuose kaip niekad populiarus vandens turizmas, pastebi turizmo atstovai. Daugėja plaukimo maršrutų, vandens telkiniuose paslaugas siūlo vis daugiau verslininkų. Kauno turizmo informacijos ir konferencijų biuro duomenimis, pramoginės laivybos mastai Kauno vandens telkiniuose šįmet pasiekė rekordinį keleivių skaičių.

Vismantas Žuklevičius  Ketvirtą savaitę Lietuvos nepaliekantys karščiai vienus džiugina, kitus – alina. Svilinanti kaitra gerokai paveikė ir lietuvių apsipirkimo įpročius: daugiau perkama vaisių ir daržovių, ledų, gaiviųjų gėrimų, laisvalaikio prekių. Turguje vengia pieno produktų Kaunietė Zita Lekamavičienė „Valstiečių laikraščiui“ skundėsi sunkiai ištverianti šalyje įsivyravusius karštus orus.

 Per 7 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 9410 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 19,4 proc. Gaisruose žuvo 76 žmonės (2013 m. – 92), o 124 gyventojai (143) patyrė traumų. Be to, pastaruoju metu didėja ir skęstančių bei nuskendusių žmonių skaičius. Nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 8 d. vien tik ugniagesiai ištraukė 70 skenduolių.

Lietuvą užplūdusi karšto oro banga, gena visus prie vandens telkinių. Tačiau mokslininkai nesidžiaugia situacija ežeruose, nes tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje vandens telkiniai bus paliesti ir klimato kaitos. Pasak jų, vandens lygio ir temperatūros pokyčiai stebimi ir ežeruose. Didieji ežerai Amerikoje esantys Didieji ežerai ne tik įspūdingai atrodo, bet yra brangus Žemės turtas. Juose sutelkta 20 proc. viso gėlo paviršiaus vandens.

  Maudytis Baltijos jūroje ties Palanga yra saugu, vandens kokybė atitinka visus higienos normų reikalavimus – konstatavo Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento bei Palangos miesto savivaldybės specialistai.   Palangos Savivaldybės gydytoja Irma Babičaitė pabrėžė, jog vasaros sezono metu kurorto paplūdimiuose periodiškai kas 2 savaites yra atliekami mikrobiologiniai ir cheminiai vandens tyrimai. „Mėginai imami šešiose paplūdimio vietose.

Vilniuje, prasidėjus neįprastai karštai vasarai, mero Artūro Zuoko iniciatyva per dvi savaites sostinės viešojo transporto stotelėse „Susisiekimo paslaugų“ Kontrolės skyriaus kontrolieriai išdalino 8,1 tūkstančius, „Savanorių centro“ savanoriai – 2,1 tūkstančius butelių vandens.

Šiemet šalies ugniagesiai jau atliko 297 gelbėjimo darbus vandenyje (pernai – 288). Iš įvairių vandens telkinių jie ištraukė 127 nuskendusius žmones (pernai – 118), iš jų 3 vaikus. Dar 23 gyventojus ugniagesiams pavyko išgelbėti. Beje, nuskendusių žmonių skaičius gali būti didesnis, nes, be ugniagesių, skenduolius ir skęstančiuosius iš vandens ištraukia ir gelbėjimo stočių gelbėtojai, policijos pareigūnai, gyventojai. Praėjusią parą šalyje nuskendo 3 žmonės, dar dviejų skenduolių ieškoma.

Miesto centre dažnai vykstant įvairiems renginiams juose užsibuvę, ištroškę ir pavargę panevėžiečiai, be abejo, ne kartą svajojo apie stiklinę gaivaus vandens. Nuo šiol tokia svajonė bus realybė. Laisvės aikšte žingsniuojantys panevėžiečiai vakar veikiausiai jau spėjo pastebėti naują įrenginį – geriamojo vandens vandenpylę. Karščių išvargintiems panevėžiečiams šią naują gaivinančią priemonę dovanojo bendrovė „Aukštaitijos vandenys“. Bendrovė šia vandentiekio kolonėle rūpinsis ir ją prižiūrės.

 Orams sušilus daugiau nei iki 30 laipsnių, sostinės Vinco Kudirkos ir Katedros aikštėse Vilniaus savanorių centro savanoriai šiandien, liepos 31 d., nuo 15 val. ir, jei orai nesikeis, rytoj dalins praeiviams vandenį. Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva per keletą dienų ketinama išdalinti daugiau nei 4 tūkst. mineralinio vandens buteliukų. „Medikai įspėja, kad esant tokiai temperatūrai, vanduo žmogui yra būtinas. Dėkojame bendrovei „Žalia giria“ už padovanotą vandenį.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Bėgiojantys žmonės treniruotės metu karštą dieną kas 10–15 minučių turėtų išgerti po 100–200 ml skysčių. Taip teigia ultramaratonininkas ir sporto medicinos gydytojas Andrius Ramonas. Jis vis dėlto atkreipia dėmesį, kad per didelis skysčių kiekis kai kuriems žmonėms gali net pakenkti. „Žmonėms, kurie turi problemų su širdies ir kraujagyslių sistema, tikrai gali pakenkti papildomi skysčiai, jei kūnas jais yra perpildomas.

Kontrolieriai šiandien keleiviams, laukiantiems autobusų bei troleibusų „Žaliojo tilto“ ir „Spaudos rūmų“ stotelėse, išdalijo beveik 1500 butelių geriamojo vandens. Sinoptikai praneša, kad rytoj oro temperatūra sieks 30 laipsnių šilumos, todėl šią akciją planuojama tęsti ir rytoj. „Ne vienas keleivis prieš paimdamas butelį prieš tai rodydavo vilniečio kortelę, sakydamas, kad bilietas tikrai aktyvintas.

Kontrolieriai šiandien ir ryt daugiausia keleivių sulaukiančiose viešojo transporto stotelėse dalys geriamąjį vandenį. Sinoptikai praneša, kad didžiausias karštis sostinę pasieks trečiadienį.

Kas vyksta Kaune Lietuvą užplūdus rekordiniams karščiams Kauno autobusų stotyje keleiviai gaivinosi nemokamu vandeniu. Pirmadienį temperatūrai šoktelėjus iki 33 laipsnių šilumos Kauno autobusų stotyje keleiviams buvo dalinami nemokami vandens buteliukai. „Rūpinamės savo keleiviais ir norime, kad jie tiek keliaudami, tiek laukdami autobuso jaustųsi komfortabiliai.

Į „Šilokarčemos“ redakciją paskambinę Juknaičių gyventojai prašė pagalbos, nes jau savaitę daugiau nei 10 šeimų priverstos gyventi be vandens. Mat vandens tiekėjas - žemės ūkio kooperatyvas „Agromanija“ – nusprendė jo nebetiekti gyventojams. Kodėl? Užvakar „Šilokarčemos“ žurnalistai vyko į Juknaičius visa tai išsiaiškinti ir pabandyti išspręsti šią problemą.

LRT.lt Jungtinės Valstijos toliau kenčia nuo sausros. Dėl jos vienoje didžiausių vandens talpykų pasaulyje, kuri vandeniu aprūpina vakarinę JAV dalį, vandens lygis nukrito 6 metrais. Tai yra didžiausias nuosmukis nuo rezervuaro pastatymo 1935-aisiais. Ši milžiniška vandens talpykla vandeniu aprūpina milijonus amerikiečių. Vakarinę Jungtinių Valstijų dalį ir toliau alina sausros, kurios jau tęsiasi 15 metų ir verčia amerikiečius sunerimti, nes vandens mažėjimas akivaizdžiai matomas.

Liepos 14 d. apie 14 val. į Vilniaus ligoninę iš Vilniaus r., Kinelių pristatytas ir dėl krūtinės, pilvo bei plaštakos nudegimų paguldytas 2012 m. gimęs berniukas, kurį namuose apie 12 val. 50 min.

Buvo atvertos giliai esančios uolos ir išlaisvintas milijardus metų buvęs izoliuotas vanduo – galintis būti Darwino „šiltu nedideliu ežerėliu”, kuriame radosi gyvybė. Tai artimiausia, ką esame atradę, ieškodami Žemės pirmykštės sriubos. Giliai po žeme, priešistorinėse uolose yra vandens, užrakinto ten prieš milijardus metų. Gyvybė jo galėjo ir nepaliesti. 2007 m. geochemikė Barbara Sherwood Lollar iš Toronto universiteto Kanadoje su komanda vario kasykloje rado lobį.

Vanduo – pagrindinis šaltinis, kuris užtikrina gyvybę Žemėje. Jis svarbus tiek žmogui, tiek mūsų planetos ekosistemai. Juk ne veltui sakoma, kad be vandens Žemėje neegzistuotų gyvybė. Tačiau šiandien Žemės vandens ištekliams gresia pavojus: į juos kėsinasi ne kas kitas, o klimato kaita. Kas gresia vandeniui? Prognozė, jog pasaulyje 2050 metais gyvens 9 milijardai žmonių kelia daug nerimo. Dėl tokio populiacijos augimo natūraliai didėja ir vandens poreikis, tačiau jo ištekliai po truputį senka.

„Gyvename Buivydiškėse, nuostabiame Vilniaus rajone. Buivydiškės nuo seno garsėjo savo unikaliu dvaru. Dvaro teritorija prie pat Vilniaus miesto šiaurės vakarų ribos, šalia Justiniškių mikrorajono. Grubiai prieš tris savaitės buvo pastebėta, kad dingo kažkur vieno tvenkinio vanduo. Pasirodo, kažkas atidarė taip vadinamą „dambą“ (užtvanką) ir specialiai išleido visą vandenį.

Renkantis fasuotą vandenį buteliuose, dažnam iškyla klausimas kokį pirkti: šaltinio, stalo ar natūralų mineralinį. Tai skirtingi produktai. Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį, skaitant etiketę? Šaltinio ir natūralaus mineralinio vandens savybės – panašios Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausiojo specialisto Algimanto Lipnicko, vanduo supilstytas į butelius skiriasi skoniu, naudingųjų medžiagų keikiu ir net kvapu.

Lietuvą užplūdusi karšto oro banga, gena visus prie vandens telkinių. Tačiau mokslininkai nesidžiaugia situacija ežeruose, nes tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje vandens telkiniai bus paliesti ir klimato kaitos. Pasak jų, vandens lygio ir temperatūros pokyčiai stebimi ir ežeruose. Didieji ežerai Amerikoje esantys Didieji ežerai ne tik įspūdingai atrodo, bet yra brangus Žemės turtas. Juose sutelkta 20 proc. viso gėlo paviršiaus vandens.

Vytautas Kvietkauskas, LRT radijo laida „Vasaros studija“, LRT.lt Nors maistas patenkina daugelį mūsų fiziologinių ir psichologinių poreikių bei nuramina, įprotis nuolat kažką kramsnoti sėdint prie televizoriaus sukelia ne vieną bėdą, sako medicinos mokslų daktarė dietologė Edita Gavelienė. „Žmonės, besikreipiantys į gydytojus dietologus, dažnai klausia, ką tuo metu būtų galima valgyti.

Žinių radijas Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atstovė spaudai Jolanta Šaltenienė sako, kad žmogus diskomforto nejaučia dar ir 27 laipsnių temperatūroje. Kai termometro stulpelis perkopia 30 laipsnių, žmogaus pojūtis būna daug stipresnis, jis jaučia daugiau nei 30 laipsnių karštį. Specialistės teigimu, karščiai yra pavojingiausi kūdikiams ir vaikams iki 4 metų, nes jie yra jautresni aukštesnei oro temperatūrai. Taip pat - ir virš 65-erių metų amžiaus žmonėms.

Su šylančiais orais į pajūrį atkeliauja ir naujovės. Uostamiesčio paplūdimiuose savo „štabus“ įkurs Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro darbuotojai. Specialistų misija – konsultuoti poilsiautojus, kaip saikingai ir saugiai kaitintis saulėje bei maudytis jūroje. Taip pat vasarotojams bus nemokamai matuojamas kraujo spaudimas ir dalinamas geriamasis vanduo. Vasaros akcija „Saugus poilsis pajūryje“ vyko ir pernai.

Vandens telkiniai visuomet buvo žmonių traukos objektai: vanduo žmones nuramina ir atpalaiduoja, o karštą vasaros dieną ir atvėsina, suteikia daug malonių akimirkų. Nors Lietuvoje oficialus maudymosi sezonas yra nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d., bet kai kurie žmonės natūralių vandens telkinių teikiamais malonumais naudojasi ištisus metus.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad 3,7 proc. birželio mėnesio pirmoje pusėje tirtų maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų (gauti rezultatai apie 107 maudyklų vandens kokybę iš 112 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų). Informacijos apie maudyklų vandens kokybę birželio mėnesio pirmoje pusėje nėra gauta iš Varėnos ir Zarasų rajonų.

Atšilus orams ir Lietuvos gyventojams patraukus į gamtą ar dažniau užsiimant aktyviu poilsiu, jie linkę rinktis dulkėms, vandeniui ar smūgiams atsparius mobiliųjų įrenginių modelius. Jų pardavimai išaugo perpus, rodo „Bitė Lietuva“ statistika. „Mūsų įrenginių draudimo paslaugos duomenys rodo, kad dažniausiai klientams telefonas nukenčia nukritęs ant žemės ar sulaistytas.

 Aušrinė Šėmienė Lietuvoje paskęsta beveik 7 kartus daugiau žmonių nei kitose ES šalyse, taigi, šioje srityje esame lyderiai. Kitose ES šalyse dažniausiai nuskęsta senyvi žmonės, o pas mus – darbingo amžiaus, bet, žinoma, girti. Lyderiai ES Praėjusį savaitgalį, kai Lietuvos gamta alsavo karščiu, paskendo šeši žmonės. Penktadienį Prienų rajone, Veiverių miestelyje, iš upelio ištrauktas penkiasdešimtmečio kūnas.

Pranešama, kad praėjusį savaitgalį Lietuvoje paskendo mažiausiai šeši žmonės. Gelbėtojai nuolat prašo žmonių būti atsargiems prie vandens, saugoti save ir mažamečius vaikus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pataria, kaip elgtis vandenyje ir gelbėti skęstantį. 1. Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. 2. Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.

Be vandens nėra gyvybės, bet drėgmei neatspariems statybiniams paviršiams ji gali būti net labai žalinga. Naujo ar renovuoto namo savininkai dažnai nesitiki, kad jau po keleto metų jiems teks susidurti su galvos skausmu, kaip apsaugoti pastatų sienas nuo dumblių, grybelio ar net apdailos skilinėjimo. Šių nemalonių procesų padeda išvengti nanotechnologijų pagrindu Lietuvoje sukurti produktai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti tarsi mokslinė fantastika.

Mūsų pasaulis toks didelis, kad daugumai sunku suvokti, kaip iš tiesų jis atrodo. Visoje planetoje gyvena apie 7 milijardai žmonių, tad peržvelgę bet kokią statistiką, tiesiog pasimetame skaičiuose. Įsivaizduokime, kad pasaulyje gyvena tik 100 žmonių. Kaip tuomet atrodytų mūsų planeta vertinant ją iš įvairiausių pozicijų? Kiekviename žemyne gyventų: 11 žmonių Europoje, 5 – Šiaurės Amerikoje, 9 – Pietų Amerikoje, 15 – Afrikoje, 60 – Azijoje.

Pagal vandens kokybę maudyklose Lietuva atsilieka nuo Kipro, Liuksemburgo ar Maltos, tačiau lenkia Estiją ir Latviją, rodo Europos aplinkos agentūros (EAA) antradienį pateikta ataskaita. Kaip rodo EAA ataskaita, kurioje buvo vertinami duomenys iš 22 tūkst. Europos Sąjungos valstybių, Šveicarijos ir Albanijos maudyklų, 2013-aisiais vandens kokybė Europoje buvo itin aukšta: daugiau nei 94 proc. maudyklų atitiko minimalius ES direktyvų reikalavimus ir tik 2 proc.

Atšilus orams, nemaža dalis poilsiautojų renkasi poilsį prie vandens. Iš įvairių vandens telkinių šiemet ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 56 nuskendusius žmones (pernai – 43), iš jų 1 vaiką. Dar 13 gyventojų ugniagesiams pavyko išgelbėti.

Kas vyksta Kaune Lietuvą užklupus karštiems orams, žmonės stengiasi bent savaitgaliui ištrūkti į gamtą ir pasinerti į laisvalaikio pramogas gryname ore. Neturintys galimybių keliauti toliau, renkasi miesto paplūdimius ir savaitgalį leidžia Kaune. Kauniečiai mėgautis saulės voniomis gali įvairiuose paplūdimiuose. Praėjusią savaitę atlikus maudyklių vandens kokybės tyrimus paaiškėjo, kad vanduo švarus visose miesto maudyklose.

15. Saulėje, vidutinio dydžio žvaigždėje, galėtų tilpti 1,3 milijono tokių planetų kaip Žemė.   14. Jeigu išgręžtume tunelį per visą Žemę ir į jį įšoktume, kristi tektų apie 42 minutes.   13. Jungtinės Karalystės karalienė Elžbieta II yra teisėta šeštadalio Žemės sausumos savininkė.   12. Iš Mėnulio matoma Žemė taip pat turi fazes.

Daugelis kenčia nuo zyziančių ir geliančių kraujasiurbių: iškylos gamtose, renginiai atvirose lauko vietose, pasisėdėjimai lauko kavinėse, vakariniai pasivaikščiojimai neretai baigiasi kova su uodais ir, rodos, nieko negali pakeisti – lieki sukandžiotas. Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ neigia mitą, kad uodai nesunaikinami, ir dalinasi patarimais.

Skendimas yra tokia būklė, kurios metu dėl į plaučius patekusio vandens sutrinka kvėpavimo procesas, dėl ko tampa nebeįmanoma gyvybiškai svarbių dujų apykaita. Skęstančiajam nesuteikus skubios pagalbos, šis praranda sąmonę ir gali mirti dėl deguonies trūkumo. Kuo greičiau skęstančiajam suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė jį atgaivinti ir išvengti skendimo komplikacijų. Pasaulinė statistika Kiekvienais metais pasaulyje nuskęsta beveik 400 tūkstančių žmonių.

„Viena iš problemų – vandens tiekėjų stambinimas. Šiai dienai Lietuvoje jų yra virš trijų šimtų. Manome, kad savivaldybėje turėtų būti vienas tiekėjas“, - iš Seimo tribūnos kalbėjo socialdemokratas Gintautas Mikolaitis. „Deja, dar įstatyme paliekame spragą, kad būtų regioninis tiekėjas. Kai kurių stambių miestų savivaldybių gyventojai mokės už kaimyninių regionų gyventojų vandenį.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Naujasis laivybos sezonas – tikras išbandymas ir laivavedžiams, ir tvarkos sergėtojams. Aplinkos ministro įsakymu nuo šiol saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose leidžiama plaukti galingesniais varikliais, tačiau ribojamas greitis. Upėje valtyse žvejoja žmonės, praplaukia kateris. Po žvejybos, viena populiariausių pramogų Nemuno deltos regioniniame parke – plaukiojimas laivais.

Rankos yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam. Jomis liečiame daugybę daiktų, kurie gali būti užteršti ligas sukeliančiais mikroorganizmais. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad rankų plovimas yra paprasta, nebrangiai kainuojanti profilaktikos priemonė, kuri gali apsaugoti mus nuo ne vienos nemalonios ir net pavojingos gyvybei užkrečiamosios ligos.

Živilė Kropaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Dykuma, ypač jeigu jos negerbi, labai pavojinga, o didžiausia problema ten – vanduo ir šilumos smūgis, sako gidas entuziastas Harelis Zelceris. „Šilumos smūgis – vienas pavojingiausių dalykų. Tada, galima sakyti, užverda smegenys. Todėl, jei taip nutinka, reikia [...] pilti daug vandens ant galvos ir kojų“, – aiškina jis.

Pasaulis neriasi iš kailio, kad planetos vandenys būtų švaresni, o oras neužterštas. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie aplinkai daromą žalą, kuri sukelia šiltnamio efektą ir klimato kaitą. Prie to neišvengiamai prisidedame visi, tačiau padidėjęs sąmoningumas aplinkosaugos klausimais skatina daryti kuo mažiau įtakos gamtai. Lietuvoje geru pavyzdžiu gali būti Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.

Kaip išsiskirti tarp begalės internetinių svetainių? Vienas geriausių kelių – interaktyvumas. Kitaip tariant, svetainės lankytojo įtraukimas bei sudominimas svetainėje esančia informacija ar veikla. Įvairūs filmukai, žaidimai ar gražus dizainas gali nudžiuginti, bet vargu ar labai nustebins ir suintriguos. O kaip skęstančio žmogaus gelbėjimas iš vandens? Tokį gan baisų, bet išradingą potyrį savo lankytojams nusprendė pateikti svetainė sortieenmer.

Atšilus orams 20 proc. išauga prašymų užblokuoti senąsias ir sukurti naujas SIM korteles skaičius. Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ šią tendenciją pradeda fiksuoti kasmet balandžio mėnesį, ir ji išsilaiko iki pat rugsėjo. „Tele2“ klientų aptarnavimo specialistai nurodo, kad atkuriamų SIM kortelių skaičius išauga dėl upėse ir ežeruose nuskendusių telefonų. Žmonės taip pat kreipiasi ir dėl sušlapusių telefonų remonto, tačiau toks jų gedimas nėra kompensuojamas garantinio remonto.

Danielis Stoupinas – Kvinslendo universiteto doktorantas apkeliavo visą pasaulį tam, kad įamžintų gražiausią povandeninį gyventoją – koralą....

Plastiliną palikime darželinukams. Brandiems ir išsilavinusiems piliečiams lipdymo, čiupinėjimo ir maigymo poreikius patenkinti padės pavydėtino skaidrumo „skystas stiklas“: lydytas, bet rankų nedeginantis „stiklas“ (kaip tik todėl jis – gelis). 15 JAV dolerių kainuojanti dėžutė ypač skaidraus gelio pasižymi keista savybe: paėmus gelį į rankas ir pamaigius, jis susidrumsčia. Tačiau palikus jį ramybėje, po kurio laiko jis vėl tampa nuostabiai skaidrus.

Gynybinis griovys − tai gilus platus griovys, kuris supa pilį, pastatą ar net visą miestą. Viduramžiais grioviai su vandeniu būdavo pagrindine apsauga nuo priešo. Kartais pilys ir tvirtovės būdavo apsuptos ne grioviais, o didesniais vandens telkiniais − pavyzdžiui, pastatytos upių ar ežerų, jūrų salose. Pažiūrėkime į gražiausias pilis ant vandens, juk stipri apsauga reiškia, kad ginti tikrai yra ką.

Metiniame pranešime prezidentė Dalia Grybauskaitė negailėjo kritikos vietos oligarchams. Kai kuriuos vadovė ne tik įvardijo, bet ir palygino su „Gazprom“. „Šiandien korupciniai sandoriai driekiasi nuo statytinių Energetikos ir Aplinkos ministerijose, savivaldybėse iki daugiabučių namų bendrijose. Buvęs rubikoninis ikoras tapo grobuonimi, užvaldžiusiu savivaldybių komunalinį ūkį nuo atliekų surinkimo iki vandens ir šilumos tiekimo.