Skendimas yra tokia būklė, kurios metu dėl į plaučius patekusio vandens sutrinka kvėpavimo procesas, dėl ko tampa nebeįmanoma gyvybiškai svarbių dujų apykaita. Skęstančiajam nesuteikus skubios pagalbos, šis praranda sąmonę ir gali mirti dėl deguonies trūkumo. Kuo greičiau skęstančiajam suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė jį atgaivinti ir išvengti skendimo komplikacijų.
Pasaulinė statistika
Kiekvienais metais pasaulyje nuskęsta beveik 400 tūkstančių žmonių. Taigi skendimai – labai aktuali, daugybę gyvybių nusinešanti visuomenės sveikatos problema. Dėl traumų miršta apie 10 procentų visų pasaulio žmonių, o skendimai yra 3-čia pagal dažnumą mirties priežastis tarp visų nesmurtinių traumų, nulemianti apie 7 proc. visų mirčių, susijusių su išorinėmis priežastimis.
Skendimai – didžiulė našta visuomenei, nusinešanti daugybę gyvybių visame pasaulyje, tačiau kai kuriose šalyse tai ypač opi problema. Pastebėti tokie dėsningumai:
• Mažo ir vidutinio išsivystymo šalyse įvyksta 95 proc. visų skendimų.
• Daugiau nei pusė visų skendimų įvyksta vakarų Ramiojo vandenyno regione ir pietryčių Azijos regione.
• Didžiausias mirtingumas dėl skendimų yra Afrikos regione. Jis 10–13 kartų didesnis nei Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje.
Svarbu paminėti, kad skendimų problema yra daug aktualesnė nei rodo šie skaičiai, nes duomenys gali būti skirtingai klasifikuojami ar interpretuojami. Dažnai į bendrą nuskendusiųjų skaičių nėra įtraukiami per potvynius ar kitus gamtos kataklizmus skendę/paskendę asmenys ar naudodamiesi vandens transporto priemonėmis skendę/paskendę žmonės. Daugelyje šalių ne mirtimi pasibaigusių skendimų statistika neegzistuoja arba yra labai netiksli.
Lietuvos statistika
2012 metais Lietuvoje paskendo 232 žmonės, kas sudarė 0,6 proc. visų mirčių. Dažniausiai skendo 1–14 metų amžiaus vaikai, tai sudarė 14,3 proc. visų tokio amžiaus vaikų mirčių. Daugiau vaikų žuvo tik eismo įvykiuose. Žinoma, pavojingiausias laikotarpis, kada įvyksta daugiausiai skendimų, yra vasara.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – SMLPC) šiemet yra numatęs du renginius skendimų prevencijos tema: pirmasis skirtas visuomenės sveikatos specialistams, antrasis – visuomenei. Viena renginiys bus organizuojami gegužės 23 dieną Vilniuje ir birželio 7 d. Trakuose, maudymosi sezono pradžioje. Platesnė informacija bus skelbiama Centro tinklalapyje. Kokie yra skendimų rizikos veiksniai?
• Amžius
Amžius yra vienas pagrindinių skendimų rizikos veiksnių. Šis ryšys yra dažnai susijęs su priežiūros stoka. Apskritai vaikų iki 5 metų amžiaus mirtingumas dėl skendimų yra didžiausias. Vienintelė išimtis yra Kanada ir Naujoji Zelandija, kur suaugę vyrai paskęsta dažniau nei vaikai.
• Lytis
Vyrai linkę skęsti dažniau nei moterys. Vyrai skęsta dvigubai dažniau nei moterys. Taip pat vyrai dažniau guldomi į ligoninę dėl patirtų komplikacijų skęstant nei moterys. Tyrimai rodo, kad didesnis vyrų paskendimų rodiklis yra susijęs rizikingu elgesiu vandenyje ir prie vandens: maudymusi vienam, alkoholio vartojimu prieš maudantis ar plaukiojant laivais, valtimis ir kt.
• Prieiga prie vandens
Geresnės galimybės prieiti prie vandens yra dar vienas rizikos veiksnys. Asmenys, kurie dirba komercinės žvejybos srityje ar su laivyba susijusius darbus turi didesnę tikimybę skęsti. Vaikai, kurie gyvena šalia atvirų vandens telkinių, pvz., griovių, tvenkinių, drėkinimo kanalų, priklauso didesnės skendimų rizikos grupei.
Yra ir kitų rizikos faktorių, susijusių su didesne rizika nuskęsti. Tai:
• žemesnė socialinė ir ekonominė padėtis, etninė mažuma, aukštojo išsilavinimo neturėjimas;
• be suaugusiųjų priežiūros netoli vandens palikti kūdikiai;
• gelbėjimo įrangos trūkumas nesaugiose ar perpildytose vandens transporto priemonėse;
• alkoholio vartojimas šalia vandens ar vandenyje;
• gretutinės ligos, pvz., epilepsija;
• neatsargus elgesys nežinomuose vandens telkiniuose;
• potvyniai ar kitos gamtos nelaimės.
Skendimų prevencija
Skendimų prevencijos strategijos turėtų būti išsamios ir apimti: inžinerines priemones kurios padėtų pašalinti pavojų, teisės aktus, kurie įpareigotų vykdyti prevenciją, švietimą ir mokymą asmenims ir bendruomenėms.
Inžinerinės priemonės, skirtos pašalinti vandens pavojus, yra efektyviausia skendimų prevencijos strategija. Daugiausia dėmesio pagal šią strategiją skiriama priemonėms, skirtoms nusausinti nereikalingas vandens sankaupas arba pakeisti aplinką, sukurti kliūtis, neleidžiančias laisvai prieiti prie atvirų vandens šaltinių. Pagal šią strategiją rekomenduojama:
• kurti ir diegti saugias vandens sistemas, pavyzdžiui, drenažo sistemas;
• baseinus iš visų pusių aptverti apsauginėmis tvoromis ar barjerais, neleidžiančiais prieiti prie vandens;
• kurti ir palaikyti saugias poilsio prie vandens ir vandenyje zonas;
• uždengti šulinius ar atviras cisternas;
• ištuštinti kibirus ir vonias, jei įmanoma, laikyti jas apverstas. Teisės aktai taip pat gali būti prevencijos strategija. Pavyzdžiui, galima įpareigoti įrengti iš visų pusių juosiančias tvoras aplink baseinus, kas sumažintų riziką nuskęsti, ar įvesti privalomas plaukimo pamokas darželiuose ir mokyklose.
Individualus ir bendruomenės ugdymas skendimų prevencijos tema ir mokymas, kaip teisingai elgtis vandenyje – geriausia priemonė, sauganti nuo skendimo. Be to, labai svarbu užtikrinti, kad paplūdimiuose budėtų gelbėtojai.
Mokslinių tyrimų ir visuomenės sveikatos prioritetų nustatymas siekiant įvardyti skendimų rizikos faktorius taip pat yra labai svarbus. Būtinai aiškiai apsibrėžti tikslus, pavyzdžiui, nustatyti problemos mastą, pažeidžiamiausias gyventojų grupes ir riziką. Būtina stiprinti reagavimo į ekstremalias situacijas valdymą ir visuomenės mokymą plaukti.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorius Ignas Keras
