Vandens telkiniai visuomet buvo žmonių traukos objektai: vanduo žmones nuramina ir atpalaiduoja, o karštą vasaros dieną ir atvėsina, suteikia daug malonių akimirkų. Nors Lietuvoje oficialus maudymosi sezonas yra nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d., bet kai kurie žmonės natūralių vandens telkinių teikiamais malonumais naudojasi ištisus metus. Štai poledinės žūklės mėgėjai jau žiemos pradžioje nekantriai laukia, kada susiformuos pakankamai storas ledo sluoksnis, tačiau dalis entuziastų nepaiso specialistų perspėjimų ir skuba į poledinę žvejybą esant nesaugioms sąlygoms, kas dažnai baigiasi skendimu.
Higienos instituto Mirties priežasčių registro duomenimis, 2010–2013 m. nuskendo 1 196 Lietuvos piliečiai. Iš jų daugiau nei pusė (626 žmonės) nuskendo natūraliuose vandens telkiniuose, beveik pusė jų (230 asmenys) nuskendo įkritę į vandens telkinį, t. y. ne maudymosi metu. 166 žmonės paskendo dėl nenustatytų priežasčių, 35 žmonės nusiskandino, 7 tyčia paskandinti (nužudyti). Dar 132 paskendimai įvyko vonioje (10 atv.), plaukymo baseine (8 atv.). 48 skendimai įvyko ne natūraliuose vandens telkiniuose ar baseinuose (rezervuaruose ir kt.), 36 skendimų vieta yra nežinoma.
Lietuvoje sveikatos statistikoje naudojama Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija (TLK-10-AM), kurioje su skendimais yra susiję keli sveikatos sutrikimai: W65-W74 koduojami atsitiktiniai skendimai ir panirimai, priklausomai nuo vietos ir kitų aplinkybių, X71 – tyčinis savęs susižalojimas skandinantis, X92 – pasikėsinimas į kitą žmogų jį skandinant, Y21 – skendimai, kai jų ketinimas yra nežinomas. Pagal šią klasifikaciją kodu W65 koduojami skendimai natūraliuose vandens telkiniuose (ežere, atviroje jūroje, upėje, upelyje).
Dėl skendimų mirė 78 nepilnamečiai ir 1 118 suaugusių asmenų. Tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų dažniausiai nuskendo vyriškos lyties asmenys (56 nepilnamečiai ir 883 suaugę vyrai). Galima įtarti, kad tam didžiausią įtaką daro alkoholio vartojimas prie vandens telkinių, taip pat prisideda ir kitos vyriškai lyčiai būdingos savybės: pomėgis šokti į vandenį galva į priekį, dėl ko patiriami stuburo sužalojimai, savo galimybių pervertinimas, dažnesnis plaukiojimas vieniems, taip pat įvairūs pomėgiai: vandens sportas, žūklė (įskaitant ir poledinę).
Iš 1118 suaugusiųjų 585 žmonės nuskendo natūraliuose vandens telkiniuose, 211 – įkritę į natūralų vandens telkinį. Natūraliuose vandens telkiniuose dažniausia nuskęsta 51–55 metų amžiaus, kiek mažiau – 41–45 metų amžiaus žmonės. Daugiau nei pusė (41) vaikų nuskendo natūraliuose vandens telkiniuose, iš jų net 34 – vyriškos lyties. Nuskęsta įvairaus amžiaus vaikai, tačiau priežastys glaudžiai susijusios su amžiumi – maži vaikai dažniausiai nuskęsta dėl tėvų priežiūros stokos, vyresni – dėl savo galimybių pervertinimo, šokinėjimo į vandenį ar kt.
Natūraliuose vandens telkiniuose daugiausia nuskendo Vilniaus m. (57 atv.), Kauno m. (27 atv.), Panevėžio m. (23 atv.), Skuodo r. (26 atv.), Šiaulių m. (21 atv.), Tauragės r. (19 atv.) savivaldybių gyventojų. Pagal įvykio vietą, daugiausia žmonių 2010–2013 m. natūraliuose vandens telkiniuose nuskendo Skuodo r. (24 atv.), Ignalinos (23 atv.), Vilniaus m. (22 atv.), Trakų r. (19 atv.), Šilutės r. (18 atv.), Vilniaus r. (17 atv.), Panevėžio r. ir Zarasų r. (po 16 atv.) savivaldybėse. 18 asmenų nuskendo ne Lietuvos teritorijoje. Reikėtų paminėti tai, kad maždaug ketvirtadalis visų skendimų natūraliuose vandens telkiniuose įvyksta ne savo gyvenamojoje savivaldybėje: tai savaime suprantama, nes skirtingose savivaldybėse yra skirtingas vandens telkinių, prie kurių žmonės atvyksta pailsėti, skaičius. Dėl to prevencija gali būti organizuojama dviem kryptimis: arba nukreipta į savivaldybės gyventojus, arba į rekreacinių teritorijų lankytojus.
Į vandens telkinius įkrentama dėl įvairių priežasčių: dėl slidžios dangos, neatsargumo, įvairių sveikatos sutrikimų nulemtų būklių (pvz., pusiausvyros sutrikimo, raumenų tonuso sumažėjimo ir kt.), psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, kritimo metu patirtų traumų, vaikai – dėl lengvo priėjimo prie vandens. Įkritę į natūralų vandens telkinį žuvo 230 asmenų, tarp jų 19 nepilnamečių (15 berniukų, 4 mergaitės). 9 vaikai buvo 1–5 metų amžiaus, 5 vaikai – 6–10 metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikams reikalinga tėvų priežiūra: vaikai iki 5 metų amžiaus skęsta tyliai, panirę į vandenį nesuvokia, kas vyksta, todėl nesišaukia pagalbos. Tarp suaugusiųjų dėl šios priežasties mirė 167 vyrai ir 44 moterys. Daugiausia nuskendo 46–60 metų amžiaus žmonių (80 atv.).
Vonioje ar plaukymo baseine paprastai nuskęstama maudymosi metu. Žmonės nuskęsta dėl įvairių priežasčių: suaugusiųjų priežiūros trūkumo, psichoaktyvių medžiagų poveikio, sveikatos sutrikimų. Kita dalis žmonių vonioje ar baseine nuskęsta dėl kritimų, kurių priežastys tokios pačios kaip ir įkritimo į natūralius vandens telkinius.
Vonioje 2010–2013 m. nuskendo 36 asmenys (po 18 vyrų ir moterų), iš jų tik 1 nepilnametis (13 m. mergaitė). Dažniausiai vonioje nuskendo 66–75 metų (13 atvejų) asmenys. Dėl įkritimo į vonią mirė 3 moterys ir 1 vyras. Visi jie buvo vyresnio amžiaus – 67–72 metų. Plaukymo baseine per minėtą laikotarpį nuskendo 5 žmonės: vienas 2 metų berniukas, viena 59 metų amžiaus moteris ir trys vyresnio (64–81 metų) amžiaus vyrai. Įkritusi į plaukymo baseiną paskendo 2 metų amžiaus mergaitė ir du 48 metų ir 57 metų amžiaus vyrai.
Tyčiniai nuskendimai yra dviejų rūšių: smurtiniai (pasikėsinimai) ir suicidiniai (savižudybiniai). Per 2010–2013 metų laikotarpį užfiksuoti 7 smurtiniai nuskendimai: tokiu būdu nužudyti 4 vaikai ir 3 suaugusieji (2 vyrai, 1 moteris). Iš viso nusiskandinimą kaip savižudybės būdą pasirinko 35 žmonės: 17 vyrų ir 18 moterų. Iš visų nusižudžiusių asmenų – du nepilnamečiai (17 metų vaikinas ir mergina). Tarp suaugusiųjų dažniausiai taip nusižudo 46–60 metų amžiaus žmonės.
Pagal išankstinius Higienos instituto duomenis, per 2014 m. sausio–balandžio mėnesius vonioje nuskendo 3 žmonės, įkritęs į vonią – 1 vyras. 15 žmonių nuskendo natūraliuose vandens telkiniuose: 11 vyrų ir 4 moterys. Tarp šiemet natūraliuose vandens telkiniuose nuskendusių asmenų yra tik 1 vaikas (7 metų mergaitė). Dar 18 žmonių nuskendo įkritę į vandens telkinį (tarp jų du vienerių metų amžiaus vaikai), tarp nuskendusiųjų – 13 vyrų. 7 žmonės nuskendo kitose vandens sankaupose, 1 – paskendimo vieta yra nežinoma, taip pat viena moteris nusiskandino, vienas vyras buvo nuskandintas. Dar 13 žmonių nuskendimų priežastis yra nežinoma.
Palyginus statistiką kitose šalyse, galima sakyti, kad Lietuva nėra išimtis – pasaulyje taip pat dažniausiai nuskęsta vyrai. Aukštesnio gyvenimo lygio šalyse žmonės dažniausiai nuskęsta plaukymo baseinuose, žemesnio – natūraliuose vandens telkiniuose, kas taip pat galioja ir Lietuvai. Dažniausiai natūraliuose vandens telkiniuose nuskęsta 41–60 metų amžiaus žmonės, ypač didelė rizikos grupė yra vyrai. Deja, nors ir nėra oficialios statistikos, tačiau manoma, kad didžiausias skendimų rizikos veiksnys yra alkoholio vartojimas prie vandens telkinių. Dėl šios priežasties prevenciniai veiksmai turi būti nukreipti į alkoholio vartojimą prie vandens telkinių, ypač atkreipiant dėmesį į tas savivaldybes, kuriose nuskęsta daugiausiai žmonių.
Didelis pavojus nuskęsti gresia vaikams, nemokantiems plaukti, besimaudantiems be suaugusiųjų priežiūros, neleistinose vietose. Vaikai neretai vandenyje elgiasi nerūpestingai, nesugeba įvertinti pavojaus. Pervertinę savo jėgas jie nuplaukia per toli, pavargsta ir pradeda skęsti. Nuskendusiųjų skaičiaus santykis tarp vaikų ir suaugusiųjų rodo, jog pagrindinė problema šiuo metu yra ne vaikų, bet suaugusiųjų skendimai. Tačiau jau ankstyvoje vaikystėje pradėjus diegti atsargaus ir atsakingo elgesio vandenyje įpročius bei išmokius plaukti, ateityje galima išvengti daugybės skaudžių netekčių. Jaunesnysis mokyklinis amžius – geriausias laikas išmokti plaukimo technikos pagrindų, kadangi vaikystėje susiformavę įgūdžiai išlieka visą gyvenimą. Be to, kiekvienam žmogui svarbu mokėti suteikti pirmąją pagalbą.
Informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Mekšriūnaitė
