Maudytis Baltijos jūroje ties Palanga yra saugu, vandens kokybė atitinka visus higienos normų reikalavimus – konstatavo Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento bei Palangos miesto savivaldybės specialistai.
Palangos Savivaldybės gydytoja Irma Babičaitė pabrėžė, jog vasaros sezono metu kurorto paplūdimiuose periodiškai kas 2 savaites yra atliekami mikrobiologiniai ir cheminiai vandens tyrimai. „Mėginai imami šešiose paplūdimio vietose. Paskutiniai mėginiai buvo paimti liepos 29 dieną. Nustatyta, kad vandens kokybė atitinka Lietuvos higienos normos HN -92:2007 “Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus, todėl maudytis Palangos maudyklose yra saugu“, - sakė I. Babičaitė. Ji taip pat akcentavo, kad šiemet vasaros sezono metu jūroje ties Palanga nė karto nebuvo viršyti higienos normų reikalavimai.
Paskutiniu metu įsivyravus karštiems ir nevėjuotiems orams, jūra pradėjo intensyviai „žydėti“, o vandenyje bei krante pasirodė daug dumblių. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vyriausioji specialistė Simona Pakusienė atkreipė dėmesį, jog šių į gniutulus suveltų dumblių išvaizda ir skleidžiamas kvapas poilsiautojams sukelia diskomfortą, o rečiau besilankančius pajūryje netgi suklaidina, sukeldamas nemalonias asociacijas. „Melsvadumblių žydėjimo metu žmonės dažnai neteisingai interpretuoja atsiradusius nemalonius kvapus, o pačius melsvadumblius neretai supainioja su kitokiais teršalais. Tačiau baimintis tikrai nėra pagrindo – vanduo ties Palanga švarus, tad poilsiautojai drąsiai gali bristi į jūrą ir mėgautis vandens malonumais“, – sakė S. Pakusienė.
Baltijos jūroje vykstantys eutrofikacijos procesai yra natūralus gamtos reiškinys – aplinkosaugininkei pritarė ir Palangos savivaldybės ekologė Reda Kairienė. „Baltijos jūra šiuo metu intensyviai žydi, tad dumbliai plaukioja vandenyje bei išmetami į krantą. Tai – laikinas gamtos procesas, pasikartojantis kiekvieną vasarą, kai oras ir jūros vanduo įšyla“, - kalbėjo specialistė. Ji atkreipė dėmesį, jog miestą tvarkantys UAB „Palangos komunalinis ūkis“ darbuotojai nuolat valo paplūdimius, surenka bei išveža jūros išmetamus dumblius bei kerpes. Šią vasarą iš Palangos paplūdimių jau išvežta 30 tonų dumblių.
Savivaldybės bei Aplinkos apsaugos departamento specialistams antrina ir Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis: „Kiekvieną vasarą panašiu metu iš poilsiaujančių pajūryje sulaukiu tų pačių klausimų: „kodėl puola vapsvos?“ ar tiesiog „kas čia atsitiko, kad tiek daug kažkokių vabalų?“ Antras klausimas visada būna apie išmatomis ar kuo nors kitu neva užterštą jūrą. Kadangi esu biologas, mane šie klausimai visada glumina, nes neįsivaizduoju, kaip pajūris gali būti be vabzdžių. Dėl migracijų, jų dauginimosi piko metu čia gali susitelkti itin dideli kiekiai labai įvairių vabzdžių rūšių. Tačiau iš esmės jie nieko kito mums nepraneša, kaip tik tai, kad Lietuvoje žemės ūkyje naudojamų chemikalų kiekis ekosistemos dar nepavertė dykyne, kaip kai kuriose itin „išsivysčiusiose“ šalyse“. Pasak E. Paplauskio, Baltijos pajūris vis dėlto nėra SPA baseinas, kur personalas kasdien šveičia aplinką antibakteriniais preparatais. Dar daugiau – Baltijos jūra yra labai eutrofikuota jūra, aplink ją esančios valstybės toli gražu nėra agrarinės, besiverčiančios natūriniu ūkiu, todėl jūra stipriai pertręšiama biogenais. „Todėl Baltijos jūroje vandeniui sušilus iki jiems palankios temperatūros, kasmet stebimi stiprūs įvairių rūšių dumblių gausumo pikai. Kai stipriai prisidaugina planktoninių dumblių, sakoma, kad vanduo „žydi“, kai pastebimai pagausėja įvairių melsvadumblių, susimetančių į savotiškus gniužulus – neretai žmonės pavartoja ir stipresnius posakius. Negaliu pasakyti, kad tas dumblių gausumas taip jau visiškai nedaro nieko blogo – be abejo eutrofikacija daro poveikį ištisoms ekosistemoms. Jau vien dėl vandens žydėjimo sumažėjęs vandens skaidrumas keičia dugne gyvenančių organizmų rūšinę sudėtį. Tačiau tai tikrai dar nėra ta katastrofa, dėl kurios reiktų bijoti lįsti vandenį nealergiškiems žmonėms. Kartais žmonėms norisi priminti elementarią tiesą – deja, gamtoje vis dar yra gamtos“, – teigė E. Paplauskis.
