jūra

Tik jūroje prasiaučia audra, paplūdimyje galima pamatyti gintaro ieškotojų. Penktadienis jiems turėjo būti tikrai laiminga diena. Gintaro ieškotojai penktadienį liko patenkinti radiniais. Smėlis nusėtas gintarais Feisbuko grupėje „Lankytinos vietos“ Mizgirių gintaro muziejus pasidalino nuotraukomis, kuriose matosi gintarais nusėtas smėlis. Muziejus leido nuotraukomis pasidalinti su skaitytojais. „Prie jūros smagu ne tik vasarą, bet ir rudenį.

Retas atvejis, kuomet žinutės įmestos į jūrą pasiekia ne tik kitus žmones, bet ir jų artimuosius. Tačiau būtent taip nutiko Makenzie Van Eyk, kai ji įmetė laišką į ežerą, o po 26 metų tą pačią žinutę perskaitė jos pačios dukra. Žinutė butelyje buvo dalis užduoties, kurią Makenzie gavo 1998 metais, būdama ketvirtoje klasėje Šv. Jono Krikštytojo katalikų pradinėje mokykloje Belle River mieste, Ontarijuje rašome nypost.com portale.

Pirmą kartą Lietuvos jūrų muziejaus Gyvūnų reabilitacijos centre rudenį atsidūrė ruoniukas pamestinukas. Nusilpusį ir tik trečdalį reikiamo svorio sveriantį gyvūną prie Lietuvos krantų išskalavo bangos. Visada iki šiol tokie mažyliai čia atsiduria pavasarį – neseniai gimę. Tad šis ruoniukas biologus kaip reikiant nustebino. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos pajūryje vis dažniau pastebima turistų aptinkamų medūzų, tačiau daugelis nežino, kad jų negalima nei mėtyti, nei plėšyti. Pastebima, kad medūzų kiekis krante vis auga. Medūzos – dažni svečiai pajūryje „Medūzos ne vien egzotika. Lietuvos pajūrio lankytojai dažnokai nustemba, kuomet paplūdimyje pamato egzotika laikomą medūzą! Į mūsų šalį užklysta tik vienos rūšies medūza - ausytoji medūza (lot.

Nepaisant girdimų perspėjimų apie maudymąsi pilnu skrandžiu, dažniausiai nevertėtų bijoti valgyti prieš šokant į baseiną. Gydytojai sako, kad daugeliu atvejų nereikia laukti bent 30 minučių po valgio, kad galėtumėte plaukti. Šis senas perspėjimas kilo iš baimės, kad žmonės gali nuskęsti ar jausti sunkumą, nes kraujas bus nukreiptas į pilną skrandį, o ne į raumenis.

Gelbėtojai iš Baltijos jūros traukia nepaklusnius poilsiautojus. Vienas vyras atsidūrė ligoninėje. „Pasigalynėjimas su bangomis šiam jaunuoliui baigėsi ligoninėje. Šiandien Šventojoje, ties gelbėjimo postu, ištraukti skęstantys du 23 ir 30 metų vyrai. Gelbėtojai laiku suteikė pagalbą vandenyje“, – praneša Palangos miesto gelbėjimo tarnyba.

Palangoje įvyko kasmetinės gelbėtojų varžybos. Rungėsi komandos iš Smiltynės, Klaipėdos, Palangos ir Neringos. O kai kurios užduotys fiziškai buvo tokios sunkios, kad be jėgų į smėlį krito net profesionalai. O realybėje, anot gelbėtojų, sunkiausias darbas – susikalbėti ir kovoti su girtais poilsiautojais. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Nuotaikingai ir azartiškai jau 17 kartą vyksta kasmetinės pajūrio gelbėtojų varžybos.

Kol vasara vis dar lepina šiltais orais, daugelis poilsiautojų plūsta į paplūdimius. Vieni poilsiautojai atvyksta atsakingai pailsėti ir pasimėgauti saulės voniomis, tuo tarpu kiti, visai pamiršta apie saugumą, pasineria į pajūrio pramogas, kurios dažnu atveju virsta baisiomis nelaimėmis. Klaipėdos gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki sako, kad kokybiškam poilsiui prie jūros svarbiausia yra nepamiršti pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu.

Palangos paplūdimyje ketvirtadienį policija įspėjo vyrą, dėvėjusį glaudes su sovietine simbolika. Apie tai TV3 žinias penktadienį informavo Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas. „Buvo vakar vyriškis, kuris turėjo sovietinę simboliką – kūjį ir pjautuvą uždėtą. (...) Atvažiavo pareigūnai, tiesiog tą žmogų įspėjo. Jis net nežinojo, kad to negalima. Jis yra užsienietis, ne rusas“, – kalbėjo gelbėtojų vadas. Jo teigimu, sovietinė simbolika buvo pavaizduota ant vyro glaudžių.

Smiltynėje paplūdimio smėlyje poilsiautojai vakar aptiko žmogaus žandikaulį, o šalia Palangos, ties Kunigiškiais į jūrą įbridusi moteris rado plūduriuojantį skenduolį. Paaiškėjo, kad tai 48-erių vyro kūnas. Anot gelbėtojų, jūra buvo audringa, vos nenuskendo 16 žmonių, tačiau poilsiautojai vis tiek veržėsi į vandenį. Dalį teko net išvežti net surakintus antrankiais. Karšta diena ir šiltas jūros vanduo šeštadienį į Palangą pritraukė minias poilsiautojų.

Paplūdimyje rasti ką nors nuostabaus visada smagu, tačiau dauguma žmonių nesitikėtų, kad aptiks daugiau nei 100 metų senumo antikvarinį daiktą. Viena socialinių tinklų vartotoja tikina atradusi seniausią žinutę butelyje. „TikTok“ vartotoja pasidalijo radiniu su savo sekėjais, sakydama, kad negali patikėti savo laime, skelbia portalas „Unilad“. Ji sakė: „Liepos 3 d. paplūdimyje radau žinutę butelyje.

Gelbėtojų vadovo Aleksandro Siakki teigimu, ši vasara labai prasta. Kai už lango kasdien džiugina geras oras, poilsiautojai ateina į pajūrį, kultūringai pasidegina, pasimaudo ir ramiai praleidžia laiką. Tačiau kai vasara prasta, žmonės „gaudo“ visas geras dienas, veržiasi prie jūros, nes išsiilgę nori joje maudytis. Į vandenį poilsiautojai šoka net prastesnėmis dienomis, neatsižvelgę nei į plevėsuojančią raudoną vėliavą, nei į gelbėtojų perspėjimus.

Jungtinės Karalystės klimato būklės ataskaitoje nurodoma, kad jūros paviršiaus temperatūra 0,9 laipsnio aukštesnė už 1961–1990 m. vidurkį. Vanduo karštesnis nei kada nors anksčiau užfiksuota mokslininkų, o dabartiniai vaikai patiria karštesnį ir drėgnesnį klimatą nei tą, kuriame augo jų tėvai ir seneliai, skelbia portalas „The Guardian“. Jūros paviršiaus temperatūra prie pakrančių buvo 0,9 laipsnio karštesnė, o žiemos kritulių visoje šalyje per pastarąjį dešimtmetį iškrito 24 proc.

Šildant vasariškai saulei ir vandens temperatūrai pakilus, dažnas lietuvis savo dienas leidžia pajūryje. Tad Klaipėdos gelbėtojai kreipėsi į poilsiautojus su prašymu, padėsiančiu įvertinti vandens kokybę.  Gelbėtojai pasidalijo savo prašymu su poilsiautojais. Prašė pagelbėti Šį prašymą savo socialiniame tinkle „Facebook“ patalpino „BĮ Klaipėdos plūdimių“ administratoriai.

Sekmadienį ir pirmadienį Lietuvoje siautusi audra – smarkūs vėjai ir ilgalaikis lietus – pridarė daug žalos. Ne tik virto ir lūžo medžiai, patvino gatvės, neatsilaikė ir jūroje buvę jachtos. Audros padarinius tarnybos šalina iki šiol. Sekmadienį socialiniuose tinkluose BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ paskelbė nerimą keliančius kadrus, kuriuose matyti į krantą išmesta jachta.

Maudymosi kostiumėlius visi renkasi pagal grožį ir patogumą, tačiau retas susimąsto, kad tinkamai parinkta maudymosi kostiumėlio spalva gali išgelbėti gyvybę. Socialinio tinklo paskyroje BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ pasidalino iliustracija, kurioje matoma, jog kai kurių spalvų maudymosi kostiumėliai puikiai matosi vandenyje, o kitų spalvų – išnyksta.

Artėjant šventiniam savaitgaliui, gyventojai ieškosi vietų, kur būtų galima išvykti pailsėti ir paminėti liepos 6-ą dieną. Žinoma, vienomis iš populiariausių poilsio vietų išlieka pajūris. Tiesa, pastebima, kad rasti, kur apsigyventi prie jūros esančiuose kurortuose dar tikrai galima, o kai kuriuose miestuose vis dar tikimasi didesnio poilsiautojų antplūdžio.

Trečiadienio pavakarę Baltijos jūroje, ties Nidos nudistų paplūdimiu, skendo vyras iš Didžiosios Britanijos, nepaisęs draudimo maudytis jūroje – tuomet buvo iškelta maudytis draudžianti raudona vėliava. Kaip informuoja įmonės „Paslaugos Neringai“ Ugniagesių gelbėtojų tarnyba, ties Nidos nudistų paplūdimiu skęstantį vyrą 17.25 val. pastebėjo Nidos Mažosios gelbėjimo stotyje tuo metu budėję gelbėtojai.

Savaitgalį Lietuvoje nuskendo 5 žmonės. Vienas iš jų – dvi jūroje skendusias nepilnametes bandęs išgelbėti vyras. Privataus namo kieme, tvenkinyje nuskendo ir dviejų metų mergytė. Tiek ugniagesiai, tiek gelbėtai įniršę – žmonės prie vandens vaikų visiškai neprižiūri, tad žada nuo šiol tokiems tėvams kviesti Vaiko teisių apsaugos tarnybą.

Poilsis pajūryje nėra vien malonus – vanduo gali būti ir labai pavojingas. Todėl gelbėtojai primena, ką reiškia iškeltų vėliavų spalvos ir primena, kad pamačius vėliavą, indikuojančią, kad maudytis draudžiama, šiukštu negalima lipti į vandenį. BĮ „Klaipėdos paplūdimiai“ socialiniuose tinkluose pasidalijo priminimu, ką reiškia skirtingos iškeltos vėliavos.

Atostogaujant pajūryje svarbu žinoti, kaip elgtis patekus į pavojų vandenyje. „Klaipėdos paplūdimiai“ specialistai pataria: jei jūra pradeda jus nešti gilyn, svarbiausia – nepanikuoti. „Žmonės jūroje skęsta, nes pakliūva į duobę ir juos pradeda nešti į jūrą atgalinė srovė. Pakliuvęs į srovę žmogus pradeda panikuoti, eikvoti energiją, gauna ne vieną gurkšnį ir taip nuskęsta“, – rašoma pranešime.

Vasara prasidėjo ir daugelis nors kartą keletui dienų planuoja nuvykti prie Baltijos jūros. Taigi, aktualia tampa ne tik orų prognozė pajūrio regionui, tačiau ir kokia yra vandens temperatūra (ypač norintiems maudytis kuo šiltesnėje jūroje). Todėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba primena, jog įstaigos svetainėje galima surasti ne tik įprastas (orų), bet ir jūrines prognozes, kurias sudaro Klaipėdoje budinčios hidrometeorologijos specialistės. Jūrinių prognozių ieškokite meteo.

Vakar išėjęs pasimėgauti jūros ošimu bei pasivaikščioti krantu, Palangiškis Nedas paplūdimyje, ant jūros kranto pamatė tai, ko tikrai nesitikėjo išvysti – ant smėlio palei jūra gulintį ruonį. Vyras pasidalino jo nuotrauka vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje, teigdamas, jog ruoniui reikia pagalbos, o tokių nuotraukų šioje grupėje buvo ne viena. Žmonės susirūpino, kaip padėti vargšui gyvūnui.

Nors birželiui įpusėjus orai dar nelepina, paplūdimiuose jau galima išvysti poilsiautojus, o su didėjančiu atostogautojų srautu prasideda ir įtemptas gelbėtojų darbas. Jūros gelbėtojų vadai Aleksandras Siakki ir Jonas Pirožnikas teigia, kad skenduolių šį sezoną dar nebuvo, tačiau atkreipia dėmesį į žmonių daromas klaidas. „Žmonės eina maudytis ir nepaiso įspėjamųjų ženklų apie duobes“, – sako Klaipėdos gelbėtojų vadovas A. Siakki.

Barmuto paplūdimio Velse lankytoja išgąsdino vietinius gyventojus nuotraukomis, kuriose užfiksavo, kas slepiasi po bangomis – nuo mažo šuns dydžio medūzos iki siaubą keliančių krabų. Vietiniai Velso paplūdimio gyventojai sako, kad daugiau niekada nesimaudys jūroje po to, kai viena turistė pasidalijo savo radiniais tarp smėlio. Didžiulė medūza ir voras krabas buvo vieni iš jūros gyvių, dėl kurių britai išsigandę lipo į vandenį Barmute, Šiaurės Velse.

Klaipėdoje prasidėjo atranka į pajūrio gelbėtojus. Šį romantišką, tačiau labai atsakingą ir pavojingą darbą nori išbandyti 90 kandidatų. Tiesa, tikrais gelbėtojais taps tik dalis jų – kandidatų laukia sunkūs ir daug ne tik fizinių, o ir protinių jėgų pareikalausiantys išbandymai.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  58-erių klaipėdietis Gražvydas dalyvauja atrankoje į pajūrio gelbėtojus. Vyras ilgus metus gyveno sostinėje, tačiau kartą atvyko į uostamiestį ir jį įsimylėjo.

„Orų entuziastų“ socialinio tinklo „Facebook“ grupėje kovo 31-ąją moteris pasidalino įspūdingomis nuotraukomis, kuriose užfiksuotas neeilinis reiškinys Šventojoje prie jūros. Nuotraukose matoma, kad prie jūros šviečia saulė, tačiau nesimato horizonto linijos. Nuotrauka daryta kovo 31 dieną, apie 17:45 val. Tai iš tiesų įdomus reiškinys. Žmonės išsakė nuomonę Vienas moteris po įrašu pakomentavo, jog horizonto nesimato dėl Sacharos dulkių, kurios buvo atslinkusios į Lietuvą.

Penktadienį Palangoje prasideda savaitę truksiančios kurorto dienos, kurios įprasmins Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos prieš daugiau kaip šimtmetį bei paminės kurorto gimtadienį.  Kaip pranešė Palangos savivaldybė, Palangos krašto prijungimas prie Lietuvos vyko 1921 metų kovo 30-ąją, o miesto vardo gimtadieniu vadinama balandžio 5-oji. Šią dieną 1253-iais Palanga paminėta Kuršo dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte. Šiais metais „Palangos dienos“ vyks dešimtą kartą.

Jūra toli, vandenynas dar toliau, tačiau tai netrukdo devyniasdešimt aštuonerių buvusiai mokytojai pritraukti smalsuolių minias į Zarasų rajoną, į savo unikalų Salako jūrų muziejų.  Ten beveik šimtmečio sulaukusi senjorė ne tik pati pasakoja apie kiekvieną savo eksponatą, o jų muziejuje per 5000, bet ir dalija priesakus ar duoda pačiupinėti vieną kitą kriauklytę. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvos buriuotojų sąjungai siekiant, kad Lietuva taptų reikšmingas Baltijos jūros centras, Klaipėdoje penktadienį vyks konferencija „Vartai į jūrą: Lietuvos uostų proveržis“. Joje susiburs įvairių sričių sprendimų priėmėjai, savivaldybių, ministerijų ir kitų institucijų atstovai, susiję su pajūrio uostų infrastruktūros plėtojimu. Renginyje penktadienį dalyvaus eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, Klaipėdos, rajono, Palangos ir Neringos savivaldybių vadovybė.

Lietuva prisijungė prie NATO jūrų smogiamųjų ir paramos pajėgų štabo, ketvirtadienį pranešė kariuomenė. Nuo 2020-ųjų iki dabar Lietuva skyrė štabo karininkus stebėtojų teisėmis. Prisijungimo ceremonijoje dalyvavo Karinių jūrų pajėgų vadas Giedrius Premeneckas. Renginio metu jis susitiko su JAV karinių jūrų pajėgų VI laivyno vadu viceadmirolu Thomasu Ishee (Tomasu Iši). Karininkai aptarė saugumo situaciją Baltijos jūros regione ir tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvas.

Kyla kelis metus kritusi krova Klaipėdos uoste. Čia net pasiektas rekordas – per metus pavyko perkrauti daugiau nei milijoną jūrinių konteinerių. Tiesa, anot uostininkų, pasaulinės tendencijos neramina – sankcijos neveikia Rusijos uostų, o štai Ukrainos kroviniai sunkiai skinasi kelią per Klaipėdą. Lietuvos ekonomikos perspektyvos tapo šiek tiek šviesesnės, pagerėjo Lietuvos eksportas, vartojimas ir tam tikri tranzitiniai srautai, kurie iš tiesų yra dirbami per Klaipėdos uostą.

Druskininkų meras Ričardas Malinauskas užsimojo kurorte turėti jūrą. Ir sako, kad taip nutiks jau po kelerių metų. Meras svarsto, kad jūros vandenį galėtų atstoti mineralinis vanduo. Tik savivaldybės opozicijos nariai netiki tokiais grandioziniais planais, kurie greičiausiai atsieitų ne vieną dešimtį milijonų eurų ir mano, kad merui pritrūko dėmesio. O kai kurie vietos gyventojai sako svajojantys ne apie jūrą, o bent jau kino teatrą.

Šiuolaikiniai keleiviai jau įpratę, kad dabar keltai – lyg plaukiojantys viešbučiai. Tačiau prieš 30 metų iš Klaipėdos į Kylį pirmąkart išplaukęs „Kauno“ keltas anuomet stebino ne tik keliautojus, bet ir darbuotojus. Pirmosios įgulos narys Arūnas Narvilas pasidalijo prisiminimais: ką reiškė anuomet išplaukti į Vokietiją, kaip atrodė keleivių ir įgulos kasdienybė ir kaip jam pavyko iš padavėjo pakilti iki komercijos vadovo.

Klaipėdos gelbėtojai savo darbo sezoną jau baigė: persirengimo kabinos uždarytos, o saugaus atstumo plūdurai išimti. Tačiau neįprastai šiltas rudens vėjas ir toliau vilioja žmones prie jūros, kurie pažymi, kad bent dušai galėtų būti dar įjungti. Rugsėjo mėnuo, tačiau perpildytais autobusais prie pajūrio keliauja ir seni, ir jauni. Vieni savo glėbyje nešasi vaikus, kiti po pažastimi laiko saulės lietsargius bei spalvotus rankšluosčius.

Kone brangiausio Lietuvos kurorto – Nidos – verslininkai džiaugiasi – net augant ir taip kosminėms kainoms jie klientų nepritrūko, tad dabar skaičiuoja uždirbtus pelnus. O tautiečių vykti į Nidą neatbaido nei įvažiavimo mokestis, nei brangesni keltų bilietai. Vien lengvųjų automobilių šiemet į Neringą įvažiavo pustrečio tūkstančio daugiau nei pernai. Nors kalendoriuje jau ruduo, Nidoje kaitina saulė, būriais vaikštinėja ar dviračiais važinėja turistai, dar į marias tikisi išplaukti jachtos.

Antrojo 700 megavatų (MW) galios jūros vėjo parko konkursas su galimybe pretenduoti į valstybės paramą turėtų būti paskelbtas iki šių metų pabaigos, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Iki metų pabaigos. (...) Vyksta derinimas (valstybės skatinimo schemos – BNS) su Europos Komisija, ir tas procesas yra toks, kad negali tiksliai pasakyti, kada.

Gelbėtojai įspėja visus, kurie paskutines atostogų dienas leidžia poilsiaudami prie jūros. Jų teigimu, kad šiuo metu jūroje maudytis yra draudžiama, mat vyrauja stiprios atgalinės srovės, keliančios pavojų gyvybei.  Socialiniame tinkle „Facebook“ BĮ Klaipėdos paplūdimiai informuoja apie pavojų gyvybei. „MAUDYTIS DRAUDŽIAMA!!! STIPRIOS ATGALINĖS SROVĖS, EIDAMI Į VANDENĮ, RIZIKUOJATE SAVO GYVYBE!“ – skambiai įspėja gelbėtojai.

Lietuvos pajūryje savaitgalį užfiksuotas neįprastas vaizdas, į kurį žvelgiant sunku suprasti, ar laivas ant vandens, ar ore. Pasirodo, Šventojoje nufotografuotas vaizdas – gamtos sukurta optinė apgaulė. „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ kadrais pasidalinusi Inga rašė: „Laivas skrieja dangumi“. Neįprastą vaizdą pavyko užfiksuoti šeštadienį, rugpjūčio 19 dieną, 11.28 val., Šventojoje.

Meksikoje nuskendo 21-erių influencerė, kuri su draugais naktį linksminosi prie jūros kranto.  21 metų Marija Fernanda Robles nuskendo jūroje Mazatlan mieste, Meksikoje, rugpjūčio 14 d., apie 4.40 val. ryto, praėjus kelioms valandoms po to, kai kartu su draugu paskelbė mielą asmenukę. 21 metų mergina buvo populiaraus meksikiečių dainininko Luiso Ángelio „El Flaco“ dukra. María taip pat turėjo daugiau nei 25 tūkst.

Lietuvos pajūris – ne tik puiki vieta poilsiui ir vandens pramogoms. Čia netrūksta ir įspūdingos Lietuvos gamtos galios demonstravimo, mat pakėlus akis į dangų galima išvysti pačių netikėčiausių vaizdų. Vieną jų prie Būtingės prieš dvi dienas pavyko užfiksuoti Gintarui Juškevičiui – virš jūros susiformavo viesulas, pasiekęs vandens paviršių. Vyro teigimu, gamtos demonstruojamą galią jis nufotografavo liepos 31 dieną, tarp 7.50-8.10 valandos, netoli Būtingės.

Lietuvos pajūryje – neeilinis reginys, čia užsukti sugalvojo miško karalius briedis. Tiesa, toks svečias žmonių neišgąsdino, o priešingai – sukėlė jiems šypseną. Klaipėdos paplūdimių gelbėtojai ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo neeiliniu reginiu. Pasirodo, į pajūrį atsigaivinti vėsiu jūros vandeniu sugalvojo užsukti ne kas kitas, o miško karalius briedis.

BĮ „Klaipėdos paplūdimių“ socialinio tinklo „Facebook“ anketoje pasirodė skubus prašymas – prašoma padėti radus klausos aparatą jį sugrąžinti savininkui. „Melnragės paplūdimyje, jūroje vaikas pametė savo klausos implantą. Pridedu nuotrauką kaip atrodo. Gal išplaus į krantą, tad prašau pastebėję kažką panašaus nepraeikite pro šalį“, – rašoma atsiųstame pagalbos prašyme. Informuojama, kad radus klausos aparatą, jį reikėtų perduoti gelbėtojams.

Vos tik atšilus orams daugybė Lietuvių patraukia ne kur kitur, o prie visų pamiltos Baltijos jūros, kur mėgaujasi saulės spinduliais ir atgaivinančiomis bangomis. Tačiau specialistai įspėja – jūroje gal veistis pavojingos bakterijos, kurių sukeliamos infekcijos gali baigtis galūnių amputacija ar net mirtimi.

Šiandien Lietuvos pajūryje buvo rastas šokiruojantis radinys – panašu, kad jūra į krantą išmetė kaulą. Tačiau aplinkybių patikslinimui į vietą buvo iškviesti ir policijos pareigūnai. Radinio nuotraukomis pasidalinę „BĮ Klaipėdos paplūdimiai“ nurodė, kad keistas radinys aptiktas Smiltynės paplūdimyje. „Jūra išmeta ne tik gintarą, bet ir kitokių „dovanų“. Šiandien Smiltynės paplūdimio lankytojus nustebino neįprastas radinys.

Antradienį į paplūdimį skubėjo policijos pareigūnai. „Klaipėdos paplūdimiai“ informuoja, kad esant iškeltai raudonai vėliavai, kuri skelbia, jog vandenyje maudytis draudžiama, vaikų stovyklos organizatoriai nepaisė draudimų ir rizikavo vaikų gyvybėmis juos vesdami į banguotą jūrą. „Vaikų stovyklos organizatoriai rizikuodami vaikų gyvybėmis veda juos maudytis i audringą jūrą paplūdimio teritorijoje. Iškelta raudona vėliava – MAUDYTIS DRAUDŽIAMA.

Australijos paplūdimyje aptikti į krantą išplauti griaučiai, primenantys undinės palaikus. Tai kaip reikiant nustebino vietinius gyventojus. Bobbi-Lee Oates manė, kad aptikusi kažką Keppel Sands paplūdimyje, Kvynslando valstijoje, rado lavoną ar net kažką dar visiškai nematyto, rašo mirror.co.uk. Ji sakė: „Mes važiavome palei paplūdimį ieškodami stovyklavietės, tačiau netikėtai pastebėjome kaukolę, kuri buvo labai panaši į žmogaus.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ gelbėtojai prie jūros atvykusiam kauniečiui tapo tikrais didvyriais – jie padėjo negalią turinčiam žmogui išpildyti jo svajonę iš išsimaudyti jūroje. „Klaipėdos paplūdimių“ socialiniuose tinkluose pasidalinta džiugi žinia, kad gelbėtojai padėjo įgyvendinti poilsiautojo svajonę, palietė šimtų žmonių širdis.

Savaitgalį Neringoje per plauką buvo išvengta skaudžios tragedijos. Jūroje puolę gelbėti skęstančią mergaitę, į bangas, nešančias gilyn į jūrą, pateko dar penki asmenys. Laimei, visi jie buvo sėkmingai išgelbėti. Reaguodami į nutikusį įvykį, gelbėtojai primena svarbiausią taisyklę, kurią privalo žinoti kiekvienas. „Žmonės jūroje skęsta, nes pakliūva į duobę ir juos pradeda nešti į jūrą, atgalinė srovė.