jūra

Pirmadienį Palangos paplūdimyje ties Nemirseta rastas, įtariama, nuskendusio vyro kūnas. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, 1993 metais gimusio vyro kūnas be smurto požymių rastas apie 17.33 val. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Neįtikėtinas vaizdas užfiksuotas Pietų Afrikos sostinėje. Banguojančios jūros pakrantė kažkuo primina audrą kapučino ar latės kavos puodelyje. Atrodo, lyg visa pakrantė būtų aplipusi saldžia plakta grietinėle. Bet vargu ar paragavus šių putų apsilaižytumėte… Tai jūros puta. Didžiuliai jos kiekiai į pakrantę vėjo nešami skrieja Keiptaune, Pietų Afrikos sostinėje. Puta taip aplipo viskas: ir pakrantės takai, ir čia stovintys automobiliai.

Prie Egipto šiaurinės pakrantės nuskendo 11 žmonių, poilsiavusių paplūdimyje, žinomame dėl savo akmeninių bangolaužių ir stiprių srovių, penktadienį pranešė vietos valdžia. Tragedija įvyko prie Viduržemio jūros esančio Aleksandrijos miesto pakrantėje, kur vienas mažas berniukas įbėgo į vandenį ir ėmė skęsti, informavo vietos centrinė turizmo administracija. Į jūrą gelbėti berniuko įšokusį vyrą taip pat pagavo srovė.

Baltija yra viena iš penkių labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Klaipėdoje apsilankę už aplinkosaugą atsakingi politikai žada, jog situacija pasikeis. Esą susivienys net aštuonių šalių, kurių krantus skalauja Baltija, atstovai ir jūrą ims švarinti. Griežtų patikrinimų neišvengs ir ūkininkai. Vis dėlto, į tokius planus skeptiškai žiūri ne tik visuomenė, bet ir mokslininkai.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos švenčia 28-ąjį gimtadienį, o tokios šventės proga karo jūrininkai atveria savų kajučių duris, pasakoja apie kamuojančią jūros ligą, buitį laive, pratybas ir ginkluotę. Karinių laivų flotilėje Klaipėdoje šventė. 28-ąsias atkūrimo metines mini Lietuvos karinės jūros pajėgos. Nors karinių jūrų pajėgų istorija skaičiuojama nuo tarpukario, tačiau dar praėjusio tūkstantmečio pradžioje mūsų protėviai laivus naudojo ne tik prekybai, o ir karybai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro birželio 25 dienos duomenimis informuoja, kad Baltijos jūroje, dėl kylančios paviršiaus vandens temperatūros, susidaro tinkamos sąlygos daugintis Vibrio bakterijoms.

Baltijos jūros vanduo Kuršių Nerijoje yra švarus, o Smiltynės paplūdimiuose maudytis dar draudžiama. Naujausi Kuršių Nerijos maudyklų laboratoriniai tyrimai rodo, kad vanduo atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus, pirmadienį pranešė Neringos savivaldybė. Baltijos jūros vandens pavyzdžiai atrinkti birželio 23-iąją Nidos, Juodkrantės, Preilos ir Pervalkos paplūdimiuose. Tirtas ir šių paplūdimių smėlis – kirminų kiaušinėlių ir jų lervų nenustatyta.

Tai turėjo būti šventinis plaukimas, galimybė pasitreniruoti kartu likus vienam vakarui iki oficialios vasaros sezono pradžios. Tačiau pirmasis bandymas po karantino draudimų atšaukimo įveikti bangas penkiems jauniems ir tvirtiems Nyderlandų sportininkams kainavo gyvybes. Mirtiną pavojų sukėlė staiga susidariusios nepalankios gamtos sąlygos, netikėtai susiformavusios jūros putos. Visi penki olandai buvo patyrę banglentininkai ir patys kitus mokė šios sporto šakos meno.

Į Lietuvą atkeliavus karštų orų bangai poilsio ištroškę tautiečiai traukia prie jūros. Palangoje dirbantys gelbėtojai ir policijos atstovai perspėja poilsiautojus, nors karantinas šalyje atšauktas, tačiau tam tikrų atsargumo priemonių dar reikia laikytis, kaip ir saugaus dviejų metrų atstumo. Policija taip pat įspėja poilsiautojus, atvykstančius nuosavu automobiliu, kad statytų ir važiuotų tik ten, kur leidžiama. Perspėjo, kad saugotų savo turtą, nes pasitaiko visokių ilgapirščių.

Jei dar tikitės pasimėgauti saule smėlėtuose paplūdimiuose, verčiau paskubėkite. Klimato pokyčiai gali pridaryti rimtų bėdų. Maždaug pusės smėlėtų pasaulio paplūdimių iki šio amžiaus pabaigos gali nebelikti, jei dėl klimato pokyčio nebus imtasi efektyvių veiksmų, teigiama žurnale „Nature Climate Change“ paskelbtame tyrime. Naujasis tyrimas pasinaudojo palydoviniais pakrančių vaizdais, fiksuotais 35-erius metus.

Ispanijos paplūdimiuose įrenginėjami „deginimosi kvadratai“ su atskiromis zonomis turistams, rašoma thesun.co.uk. Kai kuriuose regionuose taip pat numatytos atskiros erdvės skirtingoms amžiaus grupėms bei šeimoms. Silgaro paplūdimyje šiaurės vakarų Ispanijoje kuriami nauji planai. Vietos savivaldybės Feisbuko puslapyje paskelbtame vaizdo įraše matomas paplūdimys, padalintas į penkias atskiras sekcijas. Kiekvienoje jų yra 780 vietų, pažymėtų virve, kurias skiria pusantro metro.

Kuršių nerijoje esantis Juodkrantės miestelis skendi tamsiuose debesyse. Uodų trūklių čia devynios galybės. Vietiniai bei poilsiautojai spjaudosi, o gamtininkai aiškina, kad šiuo metu žmonės dalyvauja trūklių vestuvių šokyje. Šis truks tik kelias dienas, o tada visi vabzdžiai žus. Maža to, dėl užplūdusių vabzdžių kalti patys žmonės. Jie, žinoma, nekanda, tačiau lenda į akis. Gerai, kad yra kaukė. Vis tik karantinas davė savo. Savaitgalį šių vabzdžių Kuršių nerijoje buvo dar daugiau.

Kalifornijos pakrantėje – liūdnas radinys. Ant smėlio bangų išplauta jauna kuprotojo banginio patelė. Vietos mokslininkai aiškinasi žinduolio mirties priežastis. Dėl karantino neįprastai tuščiame Kalifornijos San Francisko Baker Beacho paplūdimyje – liūdnas vaizdas. Bangos į krantą išmetė jauną, 37 pėdų, tai yra 11 metrų ilgio, jau yrančią kuprotojo banginio patelę. Įprastai šios rūšies banginių patelės užauga iki 15-16 metrų ilgio ir sveria net 30 tonų.

Karantinas gamtai negalioja – ji vis labiau bunda. Stipriau pašilus, iš žemės pradėjo lįsti baliniai vėžliukai. Rudenį išsiritę, per žiemą reti ir saugomi ropliai šiltai tūnojo žemėje. Didžiausia jų populiacija – Dzūkijoje. Tik štai šiemet iš žemės išlindę vėžliukai susidūrė su netikėta ir didele problema – dingo jų namai. Tai yra pelkės ir kiti vandens telkiniai. Jie tiesiog išdžiūvo.

Klaipėdos uostas greitai turės naują vadovą, tačiau maištas dėl jo kyla kandidatui dar net nepradėjus eiti pareigų. Susisiekimo ministerijos konkursą laimėjo buvęs ilgametis uosto darbuotojas Algis Latakas – tas pats, kuris kartu su pirmtaku Arvydu Vaitkumi vos prieš metus buvo valstiečių sąrašo kandidatas į Klaipėdos tarybą. Seimo opozicija tvirtina, kad valstiečiai į svarbų ir šiltą postą įsisodino savą žmogų.

Šilta ir besniegė žiema leido jau kovo pradžioje pradėti pajūrio takų atnaujinimo darbus. „Lietuvos rytas“ rašo, jog jau baigiama atnaujinti apie tūkstantį kvadratinių metrų medinių takų. Dalis gerokai praplatinti, kad ant jų galėtų prasilenkti vežimėliais į paplūdimį važiuojantys neįgalieji. Pasak laikraščio, Palangos ir Šventosios paplūdimių kopose iš viso yra apie 12,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto medinių takų, dalį jų kiekvieną pavasarį reikia remontuoti.

Aukcione Kopenhagoje parduotas neįtikėtino dydžio gintaro gabalas, sveriantis beveik 40 kg. Tiesa gintaras ne įprastas, o vadinamasis kopalas – jaunas gintaras – jūros dugne pragulėjęs mažiau nei mums įprasti bangų išmetami gintariukai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ant stalelio guli miltuotas duonos kepalas. Bet pažvelgus iš arčiau aiškėja, kad čia tikrai ne didžiulis kepaliukas.

Lietuvos pajūryje savaitgalį rasti gabalai neaiškios medžiagos, panašios į parafiną, čia galėjo patekti iš Rusijos, BNS informavo Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). „Aplinkos apsaugos agentūros buvo paprašyta atlikti atgalinį taršos sklaidos modeliavimą. Tai atlikus nustatyta, kad šios medžiagos galimai pateko į Lietuvos teritoriją iš Rusijos“, – BNS pirmadienį informavo AAD atstovė Ieva Krikštaponytė.

Rusijos vartotojų teisių apsaugos agentūra „Rospotrebnadzor“ penktadienį paskelbė sustiprinusi spinduliuotės stebėseną Tolimųjų Rytų regione dėl užfiksuoto radiacijos padidėjimo Pietų Kinijos jūroje. „Remiantis informacija, gauta iš Pasaulinio aplinkos stebėsenos tinklo, Pietų Kinijos jūroje užfiksuotas spinduliuotės fono padidėjimas dėl radiacinio incidento.

Ugniagesiai gelbėtojai sekmadienį sako gavę du pranešimus apie Baltijos jūroje skęstančius, iš valčių išvirtusius, žmones. Visi trys žvejai išsigelbėjo patys, sušalę jie perduoti medikams, praneša LRT.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) specialistai teigia, kad 11 val. 34 min. buvo gautas pranešimas apie Šventojoje apsivertusią motorinę valtį. Iki ugniagesių atvykimo du žvejai krantą pasiekė patys. Sušalę vyrai perduoti medikams.  13 val. 49 min.

Unikalus reiškinys Klaipėdos pliažuose. Baltijos krantas nusėtas šimtais negyvų medūzų. Įprasta, kad jos čia nešamos srovių atkeliauja vasaros pabaigoje, o kodėl medūzas bangos išmetė lapkričio viduryje – mįslė net gamtininkams. Neįprastas reiškinys uostamiestyje. Baltijos jūros pakrantė ties pirmąja Melnrage nusėta šimtais medūzų. Pasivaikščioti išėję klaipėdiečiai stebisi tokiu reiškiniu, nagrinėja pakėlę euro monetos dydžio medūzas ir svarsto, kodėl taip nutiko.

Klaipėdos simbolis – barkentina „Meridianas“ netrukus gali sulaukti kaimyno. Už jo norima prišvartuoti pasenusį ir tarnybai nebeninkamą Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivą. O jame įrengti muziejų. Dalis klaipėdiečių baiminasi, kad karinis laivas čia visai netiks ir užstos vaizdą į Senamiestį, o kiti mano, jog tai puikus būdas pritraukti daugiau turistų. Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Sūduvis“ 1958 metais pastatytas Vokietijoje, o 1977 modernizuotas, jis medžiojo minas.

Ką daryti, kad ant kopos krašto stovintis švyturys nenugarmėtų į jūrą? Tokį galvosūkį spręsti teko Danijos inžinieriams. Kviečiame stebėti įspūdingą švyturio gelbėjimo operaciją. Įspūdingas Rubjerg Knude švyturys šiaurinėje Danijoje stovi ant 60 metrų aukščio uolėtos kalvos. Jis skaičiuoja net 120 metų ir yra tapęs turistų traukos centru – kasmet čia apsilanko apie ketvirtis milijono lankytojų.

Savaitgalio popietė nedideliame, šviesos ir žmonių šurmulio pilname restoranėlyje ant jūros kranto. Skamba lyg atostogų romano puslapiuose aptiktas sakinys, tiesa? Tačiau kasmet pilnėjančiame Lietuvos pajūryje atsirado būtent tokia idiliška, it knygose aprašyta vieta, žaisimingu pavadinimu „Baltas Ruonis“. Sekmadienio pavakarę keliaudama į šį, duris dar visai neseniai atvėrusį restoraną, nenumaniau, ko galėčiau tikėtis. Internete neradau jokios informacijos apie čia tiekiamą maistą.

Jūreiviai Shannon Lenz ir Tom Whitehead pateko į neeilinę kelionę Ramiajame vandenyne: plaukė per jūrą, kuri buvo padengta uoliena. Vaizdas tikrai priverčia aiktelėti, o pagalvojus apie plaukimą per nuolatines uolienas – kelia nerimą. Patys jūreiviai teigia, kad vulkaninės uolienos padengė visą horizontą. Iš viso jie per šias uolienas plaukė apie 8 valandas, o visą laiką nesimatė nei trupučio vandens. Vyrų kelionę žiūrėkite vaizdo siužete.

Ispanijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad šalia pietrytinės šalies pakrantės nukrito kariuomenės lengvasis šturmo lėktuvas. Kaip pranešama, orlaivis C-101 pirmadienį nukrito į jūrą per mokamąjį skrydį. Vietos nacionalinė televizija parodė, kaip lėktuvas krenta į vandenį šalia La Manga dek Mar Menoro paplūdimio, kur lankosi itin daug turistų. Pirmai buvo manyta, kad skridusiam pilotui pavyko kapituliuotis ir jo ieškoti buvo pasiųstos gelbėtojų komandos.

Savą Vijūnėlės dvarą, regis, turi jau ir Palanga. Kurorte kone ant jūros kranto iškilo modernus, gyvenamąjį namą primenantis pastatas. Kas jo šeimininkas – kurorto valdžia neatskleidžia ir tikina, kad gyventi ar trumpam apsistoti name niekas negalės. Nors pro prabangius langus matyti, kad viduje nešiojamos ir lovos, ir čiužiniai. Didžiulis statinys iškilo rekonstruojant paprastas senąsias dušines, tad palangiškiai jau dabar svarsto, ar grįžtant nuo jūros galės čia prabangiai palįsti po dušu.

Trečiadienis pajūrio paplūdimiuose budintiems gelbėtojams buvo itin įtemptas. Baltijos jūra atrodė negrėsminga, bangos nedidelės, tačiau buvo stipri trauka į jūrą. Žmonės skendo ir Klaipėdoje, ir Palangoje, ir Nidoje. Pirmosios Melnragės paplūdimyje Klaipėdoje tik per plauką išvengta skaudžios nelaimės - jūroje skendo vaikas, o jo gelbėti šoko mama, kuri nemoka plaukti. Šiek tiek po 19 valandos į paplūdimį lėkė greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigūnai.

Viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimui apie tai, kad Baltijos jūroje susidarė tinkamos sąlygos daugintis Vibrio bakterijoms, ir pasirodžius medūzoms, kai kurie žmonės ėmė abejoti, ar galima maudytis jūroje. Specialistai aliarmo varpais neskambina – situacija įprastinė. Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiasis biologas Remigijus Dailidė sako, kad medūzų gyvenimo ciklas trumpas.

500 vaikų iš nepasiturinčių šeimų dalyvauja užsiėmimuose Palangoje – vykdnat socialinę akciją „Pasveikink jūrą Palangoje“ jiems suteikta galimybė pirmąkart pamatyti jūrą. Kaip pranešė Prezidentūra, į Palangą atvykusių 7-10 metų vaikų laukia dviejų dienų programa: jų užimtumu rūpinsis profesionalūs animatoriai, vaikų lauks žaidimai bei atrakcijos, duris nemokamai atvers įvairūs muziejai.

Ne tik girtaujančių paplūdimyje, bet ir nepaisančių draudimo maudytis jūroje esant iškeltai raudonai vėliavai laukia nemalonumai. Pareigūnai įspėja, jog pomėgis grumtis su didelėmis bangomis gali brangiai atsirūgti, mat baudos už tai dar pernai buvo gerokai padidintos. Šiuo metu už maudymąsi jūroje draudžiamoje vietoje, draudžiamu laiku arba apsvaigus numatyta administracinė bauda nuo 100 iki 300 eurų. Už tokį pakartotinį nusižengimą bauda didėja nuo 300 iki 900 eurų.

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas Kaune ragina suskubti atvykti pasigrožėti kvapniais ir prašmatniais žiedais – beveik vienu metu sužydo skirtingos bijūnų veislės, o karštos dienos gerokai patrumpins jų žydėjimo trukmę. „VDU Botanikos sodo ekspozicijoje auginame apie 300 bijūnų kolekcinių numerių. Kolekciją sudaro žoliniai, sumedėję ir tarpsekcijiniai (žolinių ir sumedėjusių bijūnų hibridai) bijūnai.

Italijos karinis laivynas išgelbėjo 100 migrantų Viduržemio jūroje ketvirtadienį, dar 75 kiti migrantai, rasti įsikibę į tunų aptvarą, buvo nugabenti į Maltą, pranešė pareigūnai. Italijos karinis laivynas nurodė, kad išgelbėjo „100 žmonių, įskaitant 17 moterų ir 23 nepilnamečius, vyksta jų sveikatos patikrinimas“. Tik keli iš išgelbėtų migrantų turėjo gelbėjimosi liemenes. Sugedus laivo varikliui ir blogėjant oro sąlygoms jiems iškilo „neišvengiamas pavojus“, sakoma kariškių pranešime.

Vaizdo įraše matyti, kaip narai apžiūri vieną iš daugelio Baltijos jūros dugne nuskendusių laivų. Laivas padengtas ne tik sąnašomis, nusėtas jūros gyventojų, bet ir apkarstytas tinklais. Tinklai ne šiaip trukdo apžiūrėti radinį – jie kelia pavojų. „Mes ieškome nuskendusių objektų, nuskendusių laivų, juos norim identifikuoti, nuvalyti juos nuo tinklų, nes jie visi yra padengti tinklais ir parodyti visuomenei, kokia situacija yra pas mus po vandeniu.

37-erių Brazilijos modelio ir televizijos žvaigždės Caroline Bittencourt gyvybę pasiglemžė jūra, moterį nubloškė didžiulė banga. Sekmadienį romantiškai pasiplaukioti laivu išvykusius Caroline ir jos vyrą  Jorge Sestini užklupo audra. Ant laivo krašto stovėjusi moteris buvo nublokšta bangos. Vandenyje atsidūręs modelis kaip įmanydamas bandė plaukti link laivo, tačiau srovė buvo per stipri.

Neapolis – niekada nemiegantis Italijos miestas, kuris vilioja turistus iš viso pasaulio. Pastaruoju metu šią kryptį pamėgo ir lietuviai: pigūs skrydžio bilietai, nebrangios apartamentų kainos, o kur dar saulė, jūra ir skanus maistas.  Jau metai iš metų mano Naujųjų metų sąraše atsiduria vieno žodžio punktas – „Keliauti“. Nors jis tikriausiai dabar yra kiekvieno žmogaus sąraše, juk dabar keliauti gali visi.

Fotosesija pajūryje vos nevirto tragedija. Dvi moterys su vaikais Melnragėje užlipo ant ledo sąnašų ir įlūžo. Dvi mergaitės atsidūrė lediniame vandenyje, jas ir abi mamas iš jūros traukė grupelė krante stovėjusių vyrų. Čia matote vaizdelius iš neeilinės gelbėjimo operacijos Lietuvos pajūryje, Melnragėje. Grupė vyrų į krantą iš ledinio vandens traukia žmones. Anot įvykio liudininkų, dvi smalsios moterys su savo atžalomis nusprendė pasigrožėti jūra ir ledo sangrūdomis.

Klaipėdoje, Melnragėje, sekmadienį išgelbėti į jūrą įkritę keturi žmonės – dvi moterys ir du vaikai. Jie, kaip teigiama, fotografavosi ant ledų sangrūdos, bet ši staiga susmego. Apie tragiškai galėjusį pasibaigti įvykį socialiniame tinkle pranešė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Jis paviešino nuotraukas, kuriose matyti keli į vandenį įbridę vyrai – susikibę už rankų jie padeda išbristi į krantą moterims ir vaikams. Pasak mero, incidentas įvyko apie 15 val.

Galinga stIchija be gailesčio talžo lietuvių poilsiautojų pamėgtą Tenerifės salą. Šešių metrų bangos smarkiai apgadino pakrantės apartamentus ir net nušlavė jų balkonus. Čia siaučianti galinga audra kaip reikiant maudo šiaurinę didžiausios Kanarų salos pakrantę. Specialiosios tarnybos skelbia, kad gavus pirmuosius pranešimus apie įsisiautėjančią audrą, dėl saugumo evakuoti 65 butai, kuriuose tuo metu buvo kelios dešimtys vietinių ispanų ir turistų.

Ne paslaptis, kad vandenyno gelmėse apstu dar neregėtų ir neištirtų gyvių. Tobulėjančios technologijos mokslininkams atveria vis daugiau kelių, tuos gyvius užfiksuoti, tačiau tai – nėra patys maloniausi vaizdai akims. Kai kurie vandens padarai iš tiesų gąsdina. Dalis jų yra perregimi, turi didelius nasrus, keistus kūnus. Neseniai socialiniuose tinkluose mokslininkų komandos ėmė dalytis savo užfiksuotais kadrais, kuriuose – stulbinantys vaizdai.

Tyrėjai Antarktidoje po vandeniu užfiksavo tai, ko tikrai nesitikėjo. Rausvas monstras vadinamas jūros agurku ar begalviu viščiuku – itin retas radinys. Mokslininkus nustebino, kad keistos išvaizdos gyvis pasirodė vėsiuose Antarktidos vandenyse. Jo rausvas, perregimas kūnas, keisti pelekai iki šiol buvo užfiksuoti tik vieną kartą ir šiltuose Bahamų vandenyse 1984 metais. Begalvis jūros viščiukas gyvena visai prie jūros dugno ir aukščiausiai pakyla vos 50 metrų.

Pajūryje siaučia kone uraganas – dieną fiksuotas 32 m/s vėjas – iki tikro uragano pritrūko vos vieno metro per sekundę daugiau. Dešimtimis virto medžiai, užtvėrę kelius, gadino žmonių turtą, vėjas plėšė ir stogus. Uoste audros laukta iš vakaro, tad čia laivyba ribojama, Senojoje perkėloje keltai taip pat nedirba. Debreceno gatvės devynaukščio gyventojai pašiurpę – savo kailiu pajuto pačią baisiausią stichijos jėgą: pakilęs vėjas nuplėšė namo stogą.

NATO laivai Baltijos jūroje, Lietuvos vandenyse, ieško karo laikų sprogmenų. Nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų likusių sprogmenų nukenksminimo operacija vyks iki spalio 17 dienos. NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų pirmos grupės junginio laivai Lietuvos vandenyse ieško, o prireikus ir neutralizuoja rastus likusius sprogmenis, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Prieš keletą dienų Baltijos jūroje iš Vokietijos į Klaipėdą plaukęs keltas „Regina Seaways“ vos netapo didžiule tragedija. Spalio 2-ąją plaukusiame kelte kilo gaisras. Nors kelte gaisras buvo sėkmingai lokalizuotas, o visi plaukę juo krantą pasiekė gyvi ir sveiki, vis dėlto šis įvykis ne vieną privertė prisiminti didžiausią Baltijos jūros katastrofą – kelto „Estonia“ nuskendimą. 1994 metų rugsėjo 27 diena yra įėjusi į didžiausių katastrofų sąrašą.

Iš Vokietijos į Klaipėdą plaukusiame kelte antradienį kilęs gaisras lokalizuotas, žmonės per incidentą nenukentėjo, teigia Lietuvos karinės jūrų pajėgos. Keltas jau įplaukė į Klaipėdos uostą.  Atnaujinta 22.10 Antradienio vakarą į Klaipėdos uostą parplaukė gaisrą jūroje patyręs „DFDS Seaways“ keltas „Regina Seaways“. Tai BNS patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene Dovilė Ringis. Į uostą laivas atplaukė pats apie 21.30 valandą.

Ketvirtadienio vakarą tv3.lt naujienų portalo redakciją pasiekė skaitytojo skambutis, kuriuo pranešta apie Baltijos jūros į krantą išmestą žmogaus kūną. Informaciją patvirtino ir Klaipėdos policijos ir ugniagesių tarnybos. Tiesa, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriuje patikslino, kad Giruliuose, tie centrine gelbėjimo stotimi, 18.38 val. jūroje, maždaug 30 m. atstumu nuo kranto, plūduriavo pusnuogio vyriškio lavonas.

Tūkstančiai be elektros likusių gyventojų, apgadinti automobiliai, nuniokotas Lietuvos pajūris – tokius padarinius po ketvirtadienio naktį praūžusios audros išvydo Lietuvos gyventojai. Vis tik skaudžiausiai nukentėjo būtent pajūrio gyventojai, vėjas čia siekė net 28 m/s, čia išvartyti medžiai, pluša gelbėtojai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausiai kartų audros padarinius šalinti teko Klaipėdos apskrityje, čia į tokius iškvietimus vykta 31 kartą.

Saulėta ir neįprastai karšta vasara Lietuvoje praūžė neįtikėtinu greičiu. Nors jau įžengėme į kalendorinį rudenį, tačiau ne visiems praėjusi vasara paliko malonių prisiminimų. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė gelbėtoju šią vasarą dirbęs 20-metis Normantas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Anonimu prašęs likti vaikinas tikino norįs papasakoti, kokiomis sąlygomis dirba Lietuvos gelbėtojai. O jos, anot Normanto, buvo siaubingos. Šioje istorijoje pateiksime abi puses.

Visuomet liūdna, kai jūra į krantą išmeta nugaišusius gyvūnus. Sekmadienio rytą viename Naujosios Zelandijos paplūdimyje į krantą bangos išnešė kai ką didingo. Tai buvo milžiniškas, 4,5 metrų dydžio baltas kalmaras, privertęs išsižioti ne vieną vietos gyventoją. Šalia jo įsiamžinęs jūros gyvių tyrėjas atrodo beveik trigubai mažesnis už gyvį. Nežinoma, kaip šis didžiulis kalmaras pateko į krantą, mat jie dažniausiai nė neplaukioja jūros paviršiuje.