Laiku sureagavę gelbėtojai vieną nepilnametį į krantą ištraukė sąmoningą. Kitas tuo metu dar buvo paniręs ir jo paieškos užtruko apie 10 minučių. Šio jaunuolio būklė sudėtingiausia. Jis paplūdimyje, o vėliau ir greitosios medicinos pagalbos automobilyje buvo gaivinamas apie dvi valandas.
Pirminiais duomenimis, milžiniškų pastangų dėka pavyko priversti plakti paauglio širdį, bet jis tuo metu sąmonės dar nebuvo atgavęs. Ar jaunuolis pabudo iš komos – neaišku, mat, nukentėjusio paauglio tėvų prašymu, Klaipėdos vaikų ligoninės atstovai informacijos neteikia.
Du nemokėjo plaukti
Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki teigė, kad po gelbėjimo operacijos pavyko pasikalbėti su į krantą savo jėgomis sugrįžusiais paaugliais:
„Jie sakė, kad nuplaukė už plūdurų, bet išgirdo gelbėtojų perspėjimą sugrįžti, tada apsisuko ir čia pat juos pagavo stipri srovė. Ši paauglius nunešė jūros dugne esančios duobės link. Du iš paauglių, kaip teigė jų draugai, net nemokėjo plaukti.
Vienam iš dviejų paauglių pasiekti krantą padėjo draugai ir kiti poilsiautojai, o kitas paniro po vandeniu. Gelbėtojas jį surado kažkur per 10 minučių. Toje vietoje, kur rastas paauglys, nebuvo itin gilu, gelbėtojas galėjo stovėti ant kojų.
Tada prasidėjo ilgas gaivinimas. Jaunuolį gaivino ir gelbėtojai, ir policininkai, ir medikai. Procesas užtruko daugiau kaip 1,5 val. Vėliau iš medikų sulaukėme žinios, kad vaikinas buvo atgaivintas greitosios automobilyje pakeliui į ligoninę, tačiau tuomet jis dar buvo sunkios būklės.“
Anot A. Siakki, tam tikra prasme paaugliui dar pasisekė, nes panirus po vandeniu suspazmavo gerklė, todėl vanduo nepateko į plaučius: „Atgaivinti žmogų tada, kai jis po vandeniu išbūna 10 ar daugiau minučių nėra dažnas atvejis. Pamenu atvejį prieš 10 metų, kai po trumpesnio laiko asmuo buvo gaivinamas, tai iš komos jis pabudo po trijų parų.“
Gelbėtojų vadas atkreipia dėmesį, kad rugpjūčio mėnesį jūroje būna daugiau nei įprastai duobių, taip pat pavojingų povandeninių srovių:
„Nesvarbu, kad jūra atrodo rami, bet pavojus slypi po vandeniu. Tokia rizika pradeda didėti nuo liepos vidurio, šylant vandeniui. Žmonės atėję į paplūdimį, pamatę jūrą, neturėtų pamiršti apie savo saugumą. Deja, jie dažnai plaukia už plūdurų. Išgirstame ir priekaištų, kodėl tie plūdurai taip arti kranto, juk už jų esą dar nėra gilu. Nuolat dėl to skundžiamasi.
Bet už plūdurų įprastai būna gilu, yra duobių. Derėtų nepamiršti, kad po kiekvienos audros keičiasi tos duobės, jūros dugnas. Apmaudu, kai žmonės rizikuoja savo gyvybėmis, nors yra apie pavojų perspėjantys ženklai arba stop juostos. Ir, žinoma, iki šiol savo jėgas dažnai pervertina alkoholio padauginę asmenys. Kaip tik vakar keturis girtus ir agresyvius asmenis policija išprašė iš paplūdimio.“
Gali būti pažeistos smegenys
Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja gydymui Diana Vaitkevičiūtė nekomentavo į medikų rankas patekusių paauglių būklės, tačiau pasidalijo bendromis įžvalgomis dėl situacijų, kai skęsta žmogus:
„Smegenų pažeidimas priklauso nuo įvairių veiksnių – panirimo trukmės, vandens temperatūros, šaltinio, kur asmuo skendo. Pasekmės priklauso nuo teiktos pagalbos kokybės, nuo gaivinimo pradžios, reanimacijos efektyvumo.
Gaivinimo mokymai prasideda nuo geležinės taisyklės, kad jei žmogus yra be sąmonės, tai reikia kviesti skubią pagalbą, o tik tada pradėti gaivinti. Medikų automobilis neatvažiuos per kelias minutes, todėl pirmoji pagalba, širdies masažas yra itin svarbu. Net jei nežinote, kaip tiksliai tą daryti, bet esate vienintelis žmogus šalia, turite bandyti gaivinti“
Anot D. Vaitkevičiūtės, gaivinimas turi būti tęsiamas tol, kol neatsiranda mirties požymių. Tad apibrėžti laiko, kiek įprastai užtrunka gaivinimas – negalima. Kiekviena situacija yra individuali.
Rengiamos policinės priemonės
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Andromeda Grauslienė pasakojo, kad policijos bendruomenės ir prevencijos pareigūnai šiltuoju metų laiku nuolat rengia policines priemones ir patikrinimus prie vandens telkinių:
„Jūra, net kai ji rami, vis tiek yra rizikingas vandens telkinys – čia yra ir duobių, ir srovių. Tad iš kitų regionų atvykę žmonės ne visada supranta, kad čia reikia ypatingos atsargos ir atidumo, ypatingai derėtų prižiūrėti vaikus.
Būtina paisyti ir gelbėtojų iškeltų vėliavų spalvų, juk jos ne dėl grožio kabo. Dažniausiai pareigūnai paplūdimiuose gyventojus įspėja dėl viešosios tvarkos pažeidimų, kartais pasitaiko ir tokių, kurie besikaitindami gurkšnoja alkoholinius gėrimus – už tai gresia ir atsakomybė.“
Nelaimės aplinkybės
Naujienų portalas tv3.lt rašė, kad prie Klaipėdos, tarp Antrosios Melnragės ir Neįgaliųjų paplūdimių, pirmadienį vyko didelė gelbėjimo operacija, praneša pajūrio gelbėtojai. Informuojama, kad tuo pačiu metu į jūroje esančią duobę srovė nunešė net 7 paauglius.
Policijos atstovai patvirtino, kad medikų globoje atsidūrė trys paaugliai:
„Dėl šio įvykio nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Bet medžiaga yra renkama. Žinoma, kad buvo grupelė paauglių. Trys iš jų perduoti medikams.
Įvykis fiksuotas ties II-ąja Melnrage, prie pagrindinės gelbėtojų stoties. Žinome, kad medikams perduoti du 2004 m. jaunuoliai. Trečiojo amžius, tikėtina, yra panašus.“
Pirminiais duomenimis, tuo metu pajūryje plevėsavo geltona, maudytis leidžianti, vėliava.
