Pasibaigus maudymosi sezonui ir apibendrinus maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus, nustatyta, kad šį maudymosi sezoną švariausias vanduo buvo Klaipėdos, Tauragės, Telšių ir Vilniaus apskrityse. Čia maudyklų vanduo visą sezoną atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytus reikalavimus. Maudyklų vandens kokybė buvo stebima Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-554 „Dėl stebimų Lietuvos maudyklų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintose maudyklose. Šį sezoną 85 proc. maudyklų atitiko higienos normos reikalavimus. 15,1 proc. stebėtų maudyklų buvo nustatyta trumpalaikė tarša. 2013 m. trumpalaikė tarša nustatyta 14,2 proc., o 2012 m. 18 proc. stebėtų maudyklų.
Šiemet švariausias maudyklų vanduo buvo Klaipėdos, Tauragės, Telšių ir Vilniaus apskrityse – 100 proc. atitiko higienos normos reikalavimus, Alytaus apskrityje – 90 proc., Šiaulių ir Utenos apskrityse – 79 proc., Panevėžio apskrityje – 64 proc., Kauno apskrityje – 60 proc., Marijampolės apskrityje – 50 proc.
2013 m. 100 proc. higienos reikalavimus atitiko maudyklos, esančios Tauragės ir Telšių apskrityje, Panevėžio apskrityje – 91,7 proc., Alytaus apskrityje – 90 proc., Vilniaus apskrityje – 88,3 proc., Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse – 84,2 proc., Kauno apskrityje – 80 proc., Utenos apskrityje – 71,5 proc., Marijampolės apskrityje – 67 proc. 2012 m. 100 proc. higienos reikalavimus atitiko Klaipėdos, Tauragės apskričių maudyklos, Vilniaus apskrities – 95 proc., Alytaus apskrities – 90 proc., Telšių apskrities – 86 proc., Panevėžio apskrities – 75 proc., Marijampolės apskrities – 84 proc., Utenos apskrities – 67 proc., Šiaulių apskrities – 53 proc.
Vertinant vandens kokybės kaitą sezono laikotarpiu nustatyta, kad problemiškiausia situacija 2014 m. buvo birželio ir rugpjūčio mėn., nes 4,5 proc. tirtų maudyklų nustatyta trumpalaikė tarša. Trumpalaikė tarša prieš maudymosi sezoną nustatyta 1,8 proc., liepos mėn. – 3,6 proc., rugsėjo mėn. – 0,9 proc. tirtų maudyklų. Šiemet dažniausiai maudyklų vanduo neatitiko žarninių enterokokų parametrams apibrėžtų reikalavimų.
Švariausias vanduo, vertinant pagal mikrobiologinius parametrus, 2014 m. buvo pajūrio maudyklose, dažniausiai trumpalaikė tarša nustatyta upėse – 38 proc., mažiau tvenkiniuose – 21,7 proc. ir ežeruose – 11,7 proc. tirtų maudyklų.
Vienkartinė trumpalaikė tarša buvo nustatyta: Alytaus apskrities (Metelio ežere Lazdijų r.), Kauno apskrities (Kauno marių I, II maudyklose Kauno mieste), Marijampolės apskrities (Orijos ežere Kalvarijų r., Vištyčio, Paežerių ežeruose Vilkaviškio r. ir Žaltyčio ežere Marijampolės r.), Panevėžio apskrities (Širvėnos ežere Biržų r., Lėvens upėje Panevėžio mieste, Pasvalyje ir Kupiškyje), Šiaulių apskrities (Ventos upėje Akmenės r., Eibariškių tvenkinyje Radviliškio r., Vėjinės tvenkinyje Kelmės r.), Utenos apskrities (Rubikių ežere, Šventosios upėje Anykščių r., Zaraso ežere Zarasų r.) maudyklose.
Savivaldybės papildomai buvo užsakiusios tirti vandens kokybę gyventojų pamėgtoje 121 rekreacinėje zonoje. Rekreacijai skirtų zonų vandens kokybė daugiausia tiriama Kauno ir Šiaulių apskrityse, atitinkamai 29-iose ir 23-ose, kiek mažiau Vilniaus apskrityje – 18-oje, Panevėžio apskrityje – 14-oje, Utenos apskrityje – 9-iose, Telšių apskrityje – 8-iose, Klaipėdos ir Tauragės apskrityse – 7-iose, Alytaus apskrityje – 6-iose rekreacinėse zonose. Vandens kokybė neatitiko higienos normos reikalavimų 30-yje iš šių zonų. Gegužės mėn. 4,1 proc., birželio mėn. 6,6 proc., liepos mėn. ir rugpjūčio mėn. 11,6 proc., rugsėjo mėn. 0,8 proc. šių zonų buvo nustatyta trumpalaikė mikrobiologinė tarša.
Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, šalyje maudyklų vandens kokybę buvo pradėta tirti dvi savaites prieš maudymosi sezoną (t. y. nuo gegužės 15 d.) ir reguliariai tikrinama kas dvi savaites iki rugsėjo 15 d. Maudyklų vandens kokybė buvo vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų maudyklose turėjo būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Papildomus tyrimus reikėjo atlikti, kai mikrobiologiniai parametrai neatitikdavo higienos normos reikalavimų. Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turėjo būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.
