• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Jau prasidėjo vasara, o su ja ir noras šokti į vandens telkinius. Kad ir kaip mes skųstumėmės vasaromis, karštų dienų jos tikrai dovanoja. Tuo metu reiktų prisiminti, kaip pasirinkti maudymosi vietą jūroje bei kokie pavojai joje tyko.

6

Jau prasidėjo vasara, o su ja ir noras šokti į vandens telkinius. Kad ir kaip mes skųstumėmės vasaromis, karštų dienų jos tikrai dovanoja. Tuo metu reiktų prisiminti, kaip pasirinkti maudymosi vietą jūroje bei kokie pavojai joje tyko.

REKLAMA

Jūros duobė gali jus nunešti į jūrą 

„Pavojingos vietos dažniausiai būna pažymėtos, pastatytos vėliavos arba plūdurai. Bangavimą irgi stebi gelbėtojai. Vėliavomis žymimas bangavimas, ir ar galima maudytis, ar ne. O šiaip tai reikia pačiam atsižvelgti į bangavimą, jis neturėtų būti didesnis nei puse metro, geriau kad iš viso nebūtų bangavimo, neiti giliai“, – kalbėjo Jūrinių tyrimų departamento Hidrologijos skyriaus Vyriausiasis specialistas Paulius Petrošius

Kai bangos atkeliauja į krantą beveik stačiu kampu, gali susidaryti vandens duobė ir jus nunešti į atvirą jūrą. Jei norite likti sveiki, geriau neplaukti prieš srovę į krantą.

REKLAMA
REKLAMA

„Jūros duobės atsiranda bangoms ateinant į krantą beveik stačiu kampu. Bangos pasiekia krantą ir po to turi grįžti atgal. Taigi ši vandens masė ieško sau lengviausio kelio atgal į jūrą, todėl susitelkia į povandenines „upes“ kurios teka atgal į jūrą formuodamos protrūkio sroves. Esant audringai jūrai, matosi kad tose vietose nėra bangavimo, jis kaip nutrauktas. Šios srovės išneša į jūrą didelį smėlio kiekį, pragriauždamos sau upės vagą. Jei jau patekot į tokia duobę net nebandykit plaukti prieš srovę į krantą, greitai pavargsit ir greičiausiai busit nuneši į jūrą. Plaukti reikia stačiu kampu į srovę, taip reikės mažiau plaukti iki seklesnės vietos kur nėra srovės nukreiptos į jūra, o ir bangavimas jus nuneš arčiau kranto“, – kalba doc. L. Kelpšaitė-Rimkienė.

REKLAMA

Svarbiausia laikytis elementarių saugumo priemonių

Pagelbėti sau būnant prie jūros galite laikydamiesi elementarių saugumo priemonių.

„Jūroje saugiausia būti blaiviam ir ne vienam. Jei einate maudytis vienas, pasistenkite kad gelbėtojai būtų arti, arba būtų daugiau žmonių“, – kalba doc. L. Kelpšaitė-Rimkienė.

„Geriau eiti maudytis, kai žmonių yra netoliese, kad matytų, jog kažkas maudosi, ar kartu su kažkuo eiti, būtinai eiti blaivam, atsargiam, stebėti aplinką, kartais ir vizualiai galima pamatyti, kad kažkas ne taip. Reikia pačiam būti atsakingu, viso kranto jau tikrai niekas neapžiūrės, jokios tarnybos, nes tai nuolatos kintantis procesas. Nuolatos kinta dugnas dėl srovių, bangų ir kitų reiškinių. Vienoje vietoje duobė atsirado, kitoje dingo, tai gali pakisti per dieną, net kelių valandų laikotarpiu, esant atitnkamoms sąlygoms“, – kalba P. Petrošius.

REKLAMA
REKLAMA

Vandens telkinių temperatūra

Šilčiausia Baltijos jūra būna rugpjūčio mėnesį.

„Rugpjūtį Baltijos vanduo įšyla iki 21-23 laipsnių Celsijaus, poilsiautojams nėra taip ir blogai“, – gerai nuteikia doc. L. Kelpšaitė-Rimkienė.

Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis, šiomis dienomis įvairiuose vandens telkiniuose yra apie 15 – 18 laipsnių šilumos. Baltijos jūroje prie Nidos ir Klaipėdos 17 laipsnių. Ežerų temperatūra yra tokia: Tauragnų ežere – 15 laipsniai, Totoriškių ežere (Trakuose) – 18 laipsnių šiluma, Kauno mariose (Darsūniškyje) yra 17 laipsnių, Neryje (Vilniuje) – 16 laipsnių, Nemune (Druskininkuose) –18 laipsnių, Šventojoje (Anykščiuose) – 17 laipsnių, Kuršių mariose – 17 laipsnių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų