vanduo

Nors šiais laikais kasdienės maudynės duše atrodo paprasčiausia higienos rutina ir įprotis, turbūt nežinojote, kad toks įprotis susiformavo tik prieš 50-60 metų, rašo portalas twentywords.com. Taigi vieną ar kitą dieną praleisti dušą neatrodo taip baisu, ar ne? Žinoma, viena ar pora „nešvarių“ dienų jūsų nepražudys, tačiau gali būti nemalonu. Ant savo kūno nešiojame apie tūkstantį bakterijų ir apie 40 grybelių rūšių, tiesa, dauguma jų organizmui naudingi.

Daugelis naujausių ir brangesnių išmaniųjų jau išmoko „plaukioti“ bei tapo vandeniui nepralaidūs. Tačiau nešiojami kompiuteriai ir toliau bijo bet kokių skysčių, nors šalia jų mes nuolat ką nors gurkšnojame. Kartais tai gali baigtis apverktinai. Todėl dalijamės „Hi-tech“ patirtimi, ką daryti, jeigu jūs apliejote nešiojamą kompiuterį. Ką daryti pirmiausiai? Taigi, stiklinė su vandeniu yra pusiau pilna. Likusi pusė jau kompiuteryje.

Iki didžiųjų metų švenčių liko vos savaitė. Skubėjimas akis išdegus, dovanų pirkimas, susitikimas su seniai matytais žmonėmis, darbų pabaigimas.  Visa tai sukuria šventinę nuotaiką, tačiau ar susimąstėte apie tą svajonių drabužį, kurį žadate vilkėti per šv. Kalėdas? Negalvokite, kad į jį netelpate - jūs dar turite laiko sulieknėti. Tai galima padaryti lengvai ir be jokio vargo.  organicplanner.info skelbia, kad laikydamiesi šių mitybos principų sulieknėsite iki 7 kilogramų.

Nuo penktadienio visoje šalyje draudžiama žvejoti vėgėles, nes prasidėjo jų nerštas. Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, šis draudimas galios iki sausio 15 dienos. Pagrindinėse šių žuvų nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo jo žiočių iki Babtų tilto – naktį apskritai draudžiama bet kokia žvejyba. Vėgėlės yra labai vislios – patelė išneršia apie 1 mln.

Pasak medicinos ekspertų, 95 proc. vėžinėms ląstelėms kauptis palanki rūgštinė aplinka. Taip pat nustatyta, kad vėžys negali išgyventi šarminėje aplinkoje, kurios pH yra 7.36 arba daugiau.  Tai reiškia, kad jeigu organizmo terpė yra rūgštinė, rizika susirgti vėžiu - didesnė. Rūgštinėje terpėje gali vystytis ne tik vėžys, bet ir kitos ligos, tokios kaip osteoporozė, cukrinis diabetas, širdies liga ir daugelis kitų lėtinių ligų.  Šis receptas, kuriuo dalijasi womenshealthmag.

Vieni mitybos ekspertai tvirtina, kad žmogus turi išgerti 1,5–2 litrus vandens per dieną, kiti gi teigia, kad troškulys – geriausias indikatorius vandens poreikiui nustatyti. Kavinėje mums pasiūlys stalo vandens, namuose įsipilsime vandens iš čiaupo, o parduotuvių lentynos lūžta nuo skirtingų buteliukų su, rodos, pačiomis įvairiausiomis vandens rūšimis.

Būrys Igliaukos miestelio netoli Marijampolės gyventojų, aplinkosaugininkai, vietos valdžia renkasi prie gyvenvietės pasididžiavimo – ežero. Jis visai šalia miestelio. Žmonės mėgsta čia žvejoti, kai šilta – maudytis ar kitaip pramogauti. Tačiau dabar žmonės sunerimo, kad jų ežeras pavirs atmatų duobe, mat šiuo kanalizacijos grioviu tiesiai į ežerą ir teka ne kas kitas, o Igliaukos gyventojų išmatos, kitos nuotekos ir dar visokie teršalai.

 Vėžys – liga, kuri diagnozuojama milijonams žmonių. Nors dedama daug pastangų, kad būtų atrasti geresni vėžį gydantys vaistai ir metodai, svarbiausias dalykas, ką reikėtų daryti norit išvengti šios ligos, tai imtis prevencijos. Štai kokių dalykų reikėtų vengti, jei norite sumažinti vėžio susirgimų riziką. Mėsa Kad ir kokia skani ji bebūtų, mėsos vartojimas gali padidinti šansus susirgti vėžiu. Mėsa, ypač apdirbta, savo sudėtyje turi nitratų, kurie, pasak mokslininkų įrodymų, sukelia vėžį.

Mitybos specialistai ir medikai sako, kad gerti reikia kuo daugiau vandens. Tai nekvestionuojama tiesa. Geriamas vanduo šalina toksinus iš organizmo, valo odą, net padeda sulieknėti.  Womenshealthmag.com skelbia, kad vartojamas vanduo kiekvieną dieną ir vakarais padeda apsisaugoti net nuo grėsmingų ligų.

Pajūryje žvejai jau mojuoja meškerėmis laukdami pirmųjų stintų. Kol kas apie gausų laimikį tik sklando gandai – jo parodyti dar negali niekas, mat pagauna tik po keletą žuvelių. Tačiau kaip jas vilioti, visi turi savo receptą. Kruizinių laivų terminale susėdę žvejai stintas vilioja, kas kaip išmano, ir po truputį jau galima užuosti tą sezoninį agurkų kvapą. Tiesa, gausiu laimikiu šiandien pasigirti negali niekas. Telšiškis Vytautas po keturių valandų žvejybos traukia namo.

Išgėrėte per daug kavos, neapskaičiavote savo šlapimo pūslės galimybių, o dabar trypčiojate autobusų stotelėje, negalėdami sulaukti tos akimirkos, kai galėsite nueiti į tualetą - pažįstama situacija? Bet kodėl žmogaus atsakas į stiprų norą šlapintis yra šokinėjimas, kojų judinimas ir trypčiojimas vietoje? Toks elgesys prasideda dar vaikystėje. Tai kažkoks įgimtas instinktas, raginantis judinti kojas tam, kad ilgiau ištvertume su pilna pūsle.

Niekas neabejoja, kad medus ir citrina yra ypač naudinga organizmui. Tuo galėjo įsitikinti ir tinklaraštininkė Crystal Davis, kuri ėmėsi kiekvieną rytą gerti šiltą vandenį su citrina ir medumi. Net 12 mėnesių ji tai darė, o dabar apie rezultatus yra pasiruošusi papasakoti kitiems.  Nekankina peršalimas, gripas ir viršinamojo trakto problemos Crystal teigia, kad ji visą gyvenimą nuolat sirgdavo peršalimo ligomis, ją kankindavo tonzilitas bei kitos virusinės ligos.

Potvynio vanduo plauna ne tik Klaipėdą. Kretingos pašonėje patvinusi Akmenos upė užliejo visą „Vienkiemio“ sodybą. Šeimininkai skaičiuoja milžiniškus nuostolius. Su potvyniu tenka kovoti ir palangiškiams. Tvinsta Rąžės upė. O štai Klaipėdoje Danės upės vanduo pasiekė stichinį lygį. Ir vėl nerami naktis uostamiestyje. Vėlų pirmadienio vakarą gyventojai buvo informuoti apie grėsmingai kylantį Danės upės vandenį.

Tiems, kurie nori sulieknėti, kasdieniu įpročiu tapo stiklinės vandens su citrina gėrimas ryte. Mitybos ekspertai teigia, jog vanduo nepadės kažkokiu stebuklingu būdu atsikratyti antsvorio. Tiesą sakant, nė vienas gėrimas, vartojamas vienas, nepadės sumažinti drabužių dydžio. Tačiau vis dėlto egzistuoja keli jų, kurie, kartu propaguojant ir sveiką gyvenimo būdą, gali iš tikrųjų padėti tirpdyti riebaliukus. Štai kokiais gėrimais metas pradėti mėgautis.

Ugniagesiai sako, kad be vandens į gaisrus nevažiuoja, atvykus jis tiesiog greit sunaudojamas. Kai dega gyvenamasis namas, streso ir panikos apimti gyventojai nekantriai laukia ugniagesių gelbėtojų. Kai šie, atvykę į gaisro vietą ir per kelias minutes išpylę iš gaisrinės cisternos kelias tonas vandens, pradeda ieškoti vandens šaltinio, kyla gyventojų susierzinimas ir pyktis, teigiama, ugniagesiai vėl atvyko be vandens.

Vakarų Lietuvoje upėje stebimas stichinis vandens lygis, informuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Stichinis vandens lygis yra Šyšoje ties Šilute, Leitėje ties Kūlynais, Atmatoje ir Skirvytėje tiek Rusne. Mažai iki stichinio vandens lygio trūksta Minijoje ties Priekule ir Gėgėje ties Plaškiais. Maksimalūs spalio mėnesio vandens lygiai viršyti Nevėžyje, Verknėje. „Šiuo metu visoje Lietuvoje upių vandens lygis yra aukštesnis nei vidutinis spalio mėnesio“, – konstatuoja tarnyba.

 Ketvirtadienį slūgstant vandens lygiui per Klaipėdą tekančioje Danės upėje, situacija Klaipėdoje gerėja, ekstremali situacija kol kas nėra skelbiama, sako savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. „Jeigu lyginant praeitą dieną ir šiandien, situacija Klaipėdoje yra pagerėjusi, nes Dangės upėje vanduo nuslūgo 16 centimetrų. Jeigu praeitą parą iki kritinės ribos buvo likę 40 centimetrų, šiandien – jau beveik 60“, – BNS sakė S. Budinas.

Žmonės dažnai bijo ryklių. Žinoma, retai kada tenka su jais susidurti akis į akį. Tikriausiai ne vienas yra matęs filmą „Nasrai“, kuris parodo, kas būna žmogui, kai suerzina ryklį. Šis filmas turbūt nemaža dalimi prisidėjo augindamas žmogaus baimę rykliams. Tačiau filmai yra filmai, o realybė kartais būna daug skaudesnė. Amerikiečių naras Ervinas Maccarty visai neseniai pats susidūrė akis į akį su rykliu.

Nors dauguma žmonių žino, kad gerti vandens reikia, ir reikia pakankamai, tačiau turbūt ne visi susimąstė, kokie požymiai rodo, kad geri vandens per mažai. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė tv3.lt nurodė, kad trūkstant skysčių žmogus nejaučia troškulio. „Jeigu žmogus dehidratuotas, jis nenori gerti. Be to, labai dažnai jie nenori ir valgyti šviežių daržovių, kuriose yra daug skysčių.

 Visi svajoja apie dailią figūrą ir gerą savijautą. Ką daryti, kad pavyktų to pasiekti? Sveikos gyvensenos propaguotojai įsitikinę, kad viskas priklauso nuo to, kaip jūs pradėsite dieną. Vienas iš patarimų - sveikuoliškas gėrimas, padėsiantis ir apimtis sumažinti, ir sveikatą pagerinti.   Savaitgalis yra puiki proga imtis ko nors naujo. Rytą pradėkite stikline šalto vandens su griežinėliu citrinos ir ciberžole.

Vandenį tiekiančių įmonių vadovai beveik neabejoja, kad vanduo netrukus brangs. Nuo vasaros į vandens tiekimo įmones plaukė aplinkos ministro Kęstučio Navicko pasirašyti įsakymai grąžinti milijonus eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, neva panaudotos netinkamai - dabar juos jau gavo 24 iš 60 Lietuvoje veikiančių šios srities bendrovių, rašo „Lietuvos rytas“. Bene liūdniausia padėtis - Trakuose. Mat „Trakų vandenys“ privalo grąžinti beveik 1,377 mln.

Respublikos gatvėje vandens lygis toks didelis, kad joje uždraustas lengvųjų automobilių eismas. Praleidžiami tik maršrutiniai autobusai. Gatvėje vandens lygis pakilo dėl gausaus lietaus bei įvykusio gedimo. Įvykio vietoje dirba policijos pareigūnai, „Kėdainių vandenų“, įmonės atliekančios lietaus nuotėkų tinklų modernizavimą darbuotojai. Vairuotojų prašoma nevažiuoti Respublikos gatve, rinktis kitas gatves.

Turbūt kiekvienam iš mūsų teko bendrauti su žmogumi, iš kurio burnos sklinda nemalonus kvapas. O gal būtent jūs ir esate toks žmogus, kurį nuolat vargina nemalonus burnos kvapas? Medikai sako, kad burnos kvapo kartais nepavyksta pašalinti net ir atidžiai valant dantis kelis kartus per dieną.  Vis dėlto yra natūrali naminė priemonė, padėsianti vėl mėgautis gaiva.  Išbandykite ir nemalonus burnos kvapas liks užmarštyje.

Kasdien sportuojantiems itin svarbi subalansuota mityba, aprūpinanti organizmą visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis. Juk kasdieninių treniruočių tikslas – sustiprinti sveikatą, o ne pakenkti jai. Dietologė Laura Romeraitė-Kuklierienė pataria, kaip teisingai maitintis bėgiojantiems, kad sveikata būtų puiki, o treniruotės – efektyvios.

Viena didžiausių Lietuvoje vandens tiekimo įmonių „Vilniaus vandenys“ nuo spalio pradžios sumažins vandens kainą vartotojams. „Vilniaus vandenų“ vadovas Aidas Ignatavičius sako, kad įmonė veikia efektyviau, jos viešieji pirkimai leidžia sutaupyti, be to, šiemet parduota pagrindinė būstinė. Visi šie veiksniai, anot jo, sudaro galimybes atpiginti paslaugas. Nuo spalio 1 dienos daugiabučių gyventojams kaina mažės 20,5 proc. iki 1,36 euro už kubą, individualių namų - 21,1 proc. iki 1,28 euro.

„Šis sezonas klostosi tikrai puikiai“, – šypteli Edgaras Riabko. 33 metų kaunietis savaitgalį Kupiškio mariose vykusiame Europos F2 vandens formulių čempionate iškovojo sidabro medalį. Tačiau užmigti ant laurų E. Riabko neketina ir jau ruošiasi startui ketvirtajame Pasaulio čempionato etape. Nesėkminga kvalifikacija Treniruotės Kupiškyje nieko blogo nežadėjo, o E. Riabko demonstravo laiką, kuris buvo prastenis tik už švedo Eriko Edino.

Tūkstančiai negyvų žuvų – tokio reginio nenorėtų išvysti nė vienas vasarą baidare pasiirstyti sumanęs poilsiautojas. Tačiau būtent tai regėjo portalui tv3.lt laišką parašiusi Alberta Lukoševičienė, sekmadienį plaukusi Minija, netoli Žemsodžio (Plungės raj.). Pakraupusi moteris sako, jog daugiau niekada nenorėtų išvysti tokio šiurpaus vaizdo – šimtai kilogramų negyvos žuvies tiesiog guli upės dugne. Pasak liudininkės, vietiniai žmonės kaltina kaimynystėje gyvenantį ir kiaules auginantį ūkininką.

Daugelyje šaltinių rekomenduojama žmogui per dieną išgerti bent pusantro litro skysčių. Sveikos gyvensenos veteranė, chemijos mokslų daktarė Ksavera Vaištarienė su tuo nesutinka. Anot jos, vartodami tokį didelį kiekį skysčių save žalojame. Štai ir rytą su vandens stikline pataria pradėti ne vienas mitybos specialistas. Visgi chemijos mokslų daktarė tam nepritaria. Ji teigia, jog taip darydami jau nuo pat ryto apkrauname inkstus ir kenkiame sau.

Šiomis dienomis termometrų stulpeliai kasdien kils vis aukščiau, tačiau ramesni orai vyraus tik antradienį ir trečiadienį. Antroje savaitės pusėje kaip reikiant užkaitins, tačiau dangumi plauks audringi lietaus ir perkūnijos debesys. Po ramios ir giedros nakties išauš lygiai toks pat giedras ir saulėtas rytas. Vėliau iš vakarų pradės smelktis debesys, tačiau ir jie bus ploni, plauks aukštai, dėl to saulės beveik neužstos, o lietaus tikrai neišspaus.

Savaitgalį Norvegijoje baigėsi trečiasis F2 vandens formulių Pasaulio čempionato etapas. Šį kartą lenktynės sudėtingai susiklostė vieninteliam Lietuvos atstovui Edgarui Riabko – 33 metų kaunietis pagrindinėse lenktynėse finišavo dešimtas, o bendroje įskaitoje po trijų etapų užimą šeštąją vietą. Iš viso klasifikuota 30 lenktynininkų. Šiame etape lietuvis susidūrė su visa eile problema, tačiau galiausiai sugebėjo namo parsivežti vieną tašką.

Vanduo – gyvybės šaltinis, tačiau ne visiems jis vienodai kainuoja. Tuo tarpu vandenų bendrovių vadovai teigia, kad kainų skirtumus nulėmė patys vartotojai. Naujienų portalas tv3.lt remdamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pateikia vidutines visų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių paslaugų kainas.

Palangoje pinga centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo – tokį sprendimą Savivaldybės taryba priėmė ketvirtadienį. Nuo rudens, rugsėjo 1 dienos, įsigaliosianti naujoji kaina gyventojams leis sutaupyti – geriamasis vanduo atpigs 5 procentais.

Pasaulį apskriejo video siužetas, kuriame matomas Irano žvejys ir keistas jo elgesys. Staiga peršokęs per laivo bortą atrodė, jog žvejys ims plaukti, bet netikėtai viduryje jūros jis atsistojo ant kieto pagrindo ir net ėmė vaikščioti. Jo pavyzdžiu netrukus pasekė antras žvejys. Pasirodo jie užsiropštė ant pro šalį plaukusio bangininio ryklio nugaros. Tai didžiausia pasaulio žuvis, kurios ilgis gali siekti daugiau nei 13 metrų.

 Šį savaitgalį į Lietuvą pagaliau sugrįžę vasariški orai įpūtė Palangai gyvybės. Prie Baltijos jūros suplūdo saulės, spindulių ir vandens išsiilgę poilsiautojai, tačiau netrūko ir atvykusių pašėlti. Žymiausias šalies kurortas vėl užsipildė spalvingais lankytojais. Vieni pramogavo J. Basanavičiaus gatvėje, kur visą parą netyla muzika, kiti šiek tiek ramesniu poilsiu mėgavosi paplūdimyje. Pasidairyti, kaip šį savaitgalį atrodė Palangos pajūris, galite galerijoje.

 Maudyklų ir rekreacijai skirtų zonų vandens tyrimai liepos pradžioje parodė didesnį nei leidžiama užterštumą Dubysos upėje Raseinių rajone: ties Daugokų kaimu, ties Verdėlupio kaimu, ties Dainų slėniu Ariogaloje. Taip pat didesnis nei leidžiama pagal higienos normą užterštumas užfiksuotas Anykščių rajono Viešinto ežere, Kėdainių rajono Dotnuvėlės tvenkinyje ir Bartkūniškio karjere, Elektrėnų rajono Aujedo ežere.

Geologai iš Lenkijos, tyrę slenkantį Gedimino kalną, nustatė, kad jo struktūra – kitokia nei manyta iki šiol ir jis labiau pralaidus vandeniui, kuris yra nuošliaužų susiformavimą pagreitinantis faktorius. Lenkų delegacijos atstovas Wojciechas Brochwicz-Lewinskis BNS pasakojo, kad ant Gedimino kalno viršaus esantis molio sluoksnis nesulaiko vandens, jame yra daug pralaidžių vietų. „Vanduo prasiskverbia pro paviršių giliai į kalną ir tai greitina nuošliaužų formavimąsi“, – teigė jis.

Praūžusios liūtys daugelį privačių šulinių ir gręžinių turėtojų paliko be geriamo vandens. Nes į šulinius, iškastus šalia gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų ar daržų, kaip sako maisto ir veterinarijos specialistai, subėgo buitiniai teršalai, ir vanduo tapo netinkamas ne tik gerti, bet ir maistui gaminti. Toks vanduo daug kur net gi pavojingas sveikatai, nes jame padaugėjo nitritų, nitratų, bei mikrobiologinių teršalų. Šalia Vilniaus gyvenanti Stasė rodo pilną šulinį vandens.

Beveik 3 proc. šalies maudyklų neatitinka higienos normų – didesnis nei leistina užterštumas aptiktas Šiaulių, Elektrėnų rajonuose, Druskininkuose, Jurbarke esančiuose vandens telkiniuose. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pranešė, kad tai parodė gauti tyrimų rezultatai iš 105 maudyklų – iš viso į stebėsenos sąrašą įtraukta 114 maudymosi vietų.

Vilniuje vanduo daugiabučių gyventojams pigs penktadaliu. Kainų komisijos atstovė Loreta Kimutytė BNS pranešė, kad penktadienį patvirtintos naujos „Vilniaus vandenų“ vandens tiekimo ir nuotekų kainos. Kada įsigalios nauji tarifai, priklausys nuo to, kada juos patvirtins Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Švenčionių rajono bei Šalčininkų rajono savivaldybės. „Vilniaus vandenų“ skaičiavimu, daugiabutyje gyvenanti šeima per mėnesį vidutiniškai sunaudoja maždaug 4 kubinius metrus vandens.

Rūpinatės plaukais, o šie vis tiek dažnai jums kelia aibę rūpesčių – yra sausi, nušiurę, sunku sumodeliuoti norimą šukuoseną? Joks kondicionierius ar modeliavimo purškalas negelbsti situacijos? Visgi, tokios problemos esmė labai dažnai gali būti jūsų vandens čiaupe. Kietas vanduo labai kenkia plaukams. Plaunant galvą kietu vandeniu sunaudojama daugiau priemonių, nes jos tokiame vandenyje mažiau putoja. Kietame vandenyje esantis gausus kiekis mineralų nusėda ant plaukų ir galvos odos.

Vos vienas lašas vandens galėjo išgelbėti šio mažylio gyvybę. „Reuters“ fotografo Eriko de Castro kadras priverčia ne tik susigraudinti, bet ir susimąstyti – kaip Europoje taip eikvojamas vanduo gali išgelbėti tūkstančių žmonių gyvenimus. Beveik 2 mlrd. pasaulio žmonių neturi galimybės gauti švaraus geriamo vandens. Tokiose vietose kaip Mosulas, vos vienas iš keturių gyventojų turi bent patenkinamos kokybės geriamojo vandens. Beveik 3 mlrd.

Vykdžius trišalį pasienio projektą vandens kokybei gerinti, Rusija neteisėtai iššvaistė milijoną eurų Europos sąjungos lėšų ir šiuo metu nenori jo grąžinti projektą administruojantiems lenkams. Jurbarkas, kaip projekto pareiškėjas privalo grąžintis visas skolas, net ir ne savo. Panašu, kad taip gali ir nutikti, mat Rusija pareiškė, kad jokio atliekamo milijono skoloms padengti neturi. Pastate vandens valymo įrenginiai, pastatyti Jurbarko krašte už Europos sąjungos milijonus.

Šeštadienio vakarą Kauno rajone, Altoniškių kaime ir Ringaudų miestelyje, galėjo nuskęsti du žmonės. Pranešimą apie Altoniškių kaime skęstantį žmogų Bendrasis pagalbos centras gavo 18.37 val. Kaip BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas, pradinis pranešimas vėliau buvo patikslintas - nurodyta, kad vyras nuskendo. Jo kūnas kol kas nerastas. Dar vienas žmogus, kaip įtariama, šeštadienį nuskendo Kauno rajono Ringaudų miestelyje. Čia esančiame karjere jo kūno tebeieškoma.

Jau prasidėjo vasara, o su ja ir noras šokti į vandens telkinius. Kad ir kaip mes skųstumėmės vasaromis, karštų dienų jos tikrai dovanoja. Tuo metu reiktų prisiminti, kaip pasirinkti maudymosi vietą jūroje bei kokie pavojai joje tyko. Jūros duobė gali jus nunešti į jūrą  „Pavojingos vietos dažniausiai būna pažymėtos, pastatytos vėliavos arba plūdurai. Bangavimą irgi stebi gelbėtojai. Vėliavomis žymimas bangavimas, ir ar galima maudytis, ar ne.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad 2017 m. birželio mėnesio pirmoje pusėje gauta informacija apie 94 maudyklų iš 114 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens kokybę. Visose jose vandens kokybė atitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus. Nėra gauta tyrimų rezultatų iš Druskininkų ir Panevėžio miestų, Varėnos, Šilutės, Pakruojo, Kelmės, Trakų rajonų maudyklų.

Nors orai paskutiniu metu nelepina, maudynių sezonas šalyje jau prasidėjo. Tiesa, jei bijote šalto vandens – maudytis dar neskubėkite – jis dar tikrai neįšilo. Suklusti reikėtų ir maudytis vaikus vedantiems žmonėms, taip pat senyvo amžiaus mūsų žiūrovams ir turintiems silpnesnę imuninę sistemą, mat kai kuriose maudymosi vietose dar ne šiaip šalta, bet neseniai aptikta infekcijas galinčių sukelti bakterijų. Gelbėtojai sako, kad paties maudynių piko dar, žinoma, reikia palaukti.

Vasaros metas – palankiausias laikotarpis pradėti maitintis sveikiau. Trokštame atrodyti lieknesni, daržo ir sodo gėrybės lepina pasirinkimų gausa bei daugelis kitų priežasčių tik ir skatina nebežiūrėti į riebų maistą ar saldumynus. Mitybos specialistė, trenerė Olga Pocienė pasakoja, kokių mitybos principų patartina laikytis būtent vasarą ir kaip jos metu išlaikyti dailias kūno linijas. „Vasaros mitybos ypatumai šiek tiek skiriasi nuo sveikos mitybos įpročių šaltuoju metų laikotarpiu.

Artėjant vasarai daugelis ima svajoti apie maudynių sezono pradžią. Tačiau prieš šokant į vandenį svarbu įvertinti savo galimybes, nes kol kas vanduo dar nėra stipriai įšilęs. Ežerų vanduo labiausiai įšyla liepos mėnesį, tačiau esant šiltai oro temperatūrai ir birželio mėnesį ežerai jau būna šilti. „Vandens telkiniai labiausiai įšyla liepos mėnesį. Žinoma, jeigu pasitaiko labai karštas birželis, tai ir birželį gali būti vanduo jau šiltas.

Kokių tik skysčių per dieną mes neišgeriame. Rytą sutinkame su arbatos puodeliu, per pietus pasimėgaujame kava, mūsų stiklines dažnai pripildo sultys, vaisvandeniai ar net energiniai gėrimai. O juk visi žinome, kad sveikiausias gėrimas žmogui yra vanduo.