Naujienų portalas tv3.lt remdamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) pateikia vidutines visų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių paslaugų kainas.
Kaip naujienų portalui tv3.lt išaiškina VKEKK, vidutinė kaina suskaičiuota vertinant skirtingas, t. y. vartotojams ir abonentams taikomas paslaugų kainas, taip pat atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų priežiūros ir vartotojų aptarnavimo veiklos kainą (ši kaina yra pastovi, ji nepriklauso nuo suvartojamo geriamojo vandens kiekio, vartotojai ją moka kas mėnesį (butui ar apskaitos prietaisui).
Pagal tai matyti, kad brangiausiai vandens galima gauti Neringoje, Alytaus rajone ir Anykščiuose. Pavyzdžiui, „Neringos vandens“ vidutinė kaina – 3,41 Eur/m³, „Simno komunalininko“ – 3,21 Eur/m³, „Anykščių vandenų“ – 3,19 Eur/m³.
Pigiausiai vanduo parduodamas Druskininkuose – 1,33 Eur/m³, Kaune – 1,35 Eur/m³, Klaipėdoje – 1,41 Eur/m³.
Pilną grafiką pažiūrėti galite paspaudę čia.
Pati VKEKK komentuoja, kad nustatant kainas vertinamos faktiškai patiriamos sąnaudos, paslaugų kiekiai, investicijos, kitų panašaus dydžio įmonių (pagal realizaciją) sąnaudos bei kiti rodikliai.
Tačiau, anot jų, iš esmės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų skirtumą lemia investicijos ir įmonių dydis.
„Skirtingos kainos suskaičiuojamos priklausomai nuo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo patiriamų sąnaudų. Pavyzdžiui, nustatant kainą vartotojams daugiabučio namo bute, įvertinami leistini nuostoliai daugiabučio namo vidaus tinkluose, tokių nuostolių geriamojo vandens tiekėjas nepatiria tiekdamas vandenį individualių namų gyventojams, todėl nustatomos skirtingos kainos atskiroms vartotojų grupėms. Nustatant kainą abonentams, įvertinamos didesnės sąnaudos, kurias tiekėjas patiria dėl didesnio tarifo už gamtos išteklius ir pan., todėl šiai vartotojų grupei kaina taip pat skaičiuojama atskirai“, – prideda paaiškinimą VKEKK, kodėl kainos gyventojams ir įmonėms yra skaičiuojamos skirtingai.
Brangiausio vandens „pardavėjai“: nėra pramonės
Tiek „Anykščių vandenų“, tiek „Neringos vandens“ pašnekovai naujienų portalui tv3.lt išskyrė vieną pagrindinę priežastį, kodėl kaina tokia didelė – trūksta žmonių. Sąnaudos nemažos, o jas tenka išskirstyti vis mažėjančiam skaičiui gyventojų.
„Didesnė kaina yra todėl, nes labai mažai vartotojų, o didelės trasos ilgos. Nuo Preilos į Pervalką vedamas vandentiekis ir Neringa išsiskirsčiusi per tas gyvenvietes, dėl to didelės kainos, bet kol kas dar subsidijas turime.
Įmonėms subsidijuojamas tik vanduo – 0,48 Eur/m³, o gyventojams vanduo – 1,10 Eur/m³, o nuotekos – 76 Eur/m³“, – nurodo „Neringos vandens“ abonentų aptarnavimo inžinierė Irena Jagminienė.
Pasak jos, kainos ir taip jau šiais metais yra mažesnės nei praeitais metais rugpjūčio mėnesį.
„Dabar vėl teikiame dokumentus VKEKK, kad perskaičiuotų. Ne mes skaičiuojame, o Kainų komisija. Kaip jau būna taip būna“, – prideda ji.
Tuo tarpu „Anykščių vandenų“ direktorius Arvydas Katuoka dar prideda, kad šiame krašte nėra rimtos pramonės, dėl to kaina ir krenta ant vartotojų pečių. Tas pats beje galioje ir Neringai.
„Daugiausia vartoja gyventojai, o įrengimai sumontuoti gan galingi. Buvo ir vynas, ir pieninė, ir Spartakas, tačiau gamyklos išnyko, tiek produkcijos negamina ir vandens nepaima. Dėl to didesnė dalis tenka gyventojams. Pavyzdžiui, Pasvalį paėmus ten daug ima „Pieno žvaigždės“, gyventojams lieka tik 20 proc., o pas mus daug daugiau gyventojams tenka, o pramonė tai nebent mokyklos ir darželiai sudaro netoli 30 proc.“ , – komentuoja jis.
A. Katuokos teigimu, kartais tenka dirbti ir nuostolingai, o didiesiems miestams – lengviau.
„Jungiamės miestelius, kaimus ir abonentų skaičius didėja. Bet pačių gyventojų vis mažėja, visi išvažiuoja. Štai miestuose kainos mažėja, o mūsų vandens suvartojimas ne. Dar vyksta investiciniai projektai, kuriuos reikia dengti, baigsis projektai tada turėsim daugiau vartotojų, bus galima ir apie mažesnę kainą kalbėti“, – taip pat pamini A. Katuoka.
Neturi įsiskolinimų, susikoncentravę ties centru
Ne išimtis ir „Druskininkų vandenų“ direktorius, kuris nurodo, kad tikrai didžiausią įtaką kaina padaro patys vartotojai.
„Mūsų apimtis yra tokia gana nedidelė, tik Druskininkų savivaldybę apima, nėra, kaip kad rajonai turi daug kaimų ir tai išplečia veiklą ir kainą. Mūsų yra tik savivaldybės teritorijoje. Tai pagrindinę įtaką daro.
Pas mus yra per vidurį, 50 proc. su trupučiu – gyventojai, 50 proc. – kiti vartotojai – jokių nebėra kaip būdavo pieno ar mėsos cechelių, pagrinde sanatorijos iš tų kitų vartotojų“, – sako Vidas Jakimavičius.
Komentuodamas jis taip pat pamini, kad didieji miestai kaip Kaunas ir Vilnius turi daug daugiau vartotojų. Kitos priežastys leidžiančios Druskininkuose vandenį parduoti pigiau – mažas darbuotojų skaičius įmonėje bei jokių finansinių įsipareigojimų nebuvimas – nepasiimtos paskolos, nereikia mokėti palūkanų.
Tačiau situacija jau nuo rugsėjo keisis, mat Druskininkuose vanduo brangs.
„Dabar nuo rugsėjo pirmos pas mus kaina turėtų keistis, nes Kainų komisija baigia nagrinėjimą ir kaina gal 12 proc. turėtų padidėti. Kadangi sąnaudos didelės, medžiagų kainos auga. Elektra gal ir nepabrango daug, bet medžiagos, įranga ir visa kita žymiai pabrangusi“, – papasakojo V. Jakimavičius.
Neseniai apie mažinamą vandens kainą pranešė Vilnius bei Palanga. Pastarajame mieste nuo rugsėjo 1 dienos geriamasis vanduo atpigs 5 procentais.
Daugiabučiuose namuose gyvenantiems vilniečiams paslaugų kaina mažės daugiau nei penktadaliu – nuo 1,71 iki 1,36 euro už kubinį metrą, gyvenantiems individualiuose namuose – 17 proc. iki 1,28 euro. Įmonėms geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina taip pat mažės penktadaliu – iki 1,10 eurų (be PVM) už kubinį metrą.
Daugiabutyje gyvenanti ir „Vilniaus vandenų“ paslaugomis besinaudojanti šeima per mėnesį vidutiniškai sunaudoja apie 4 kubinius metrus vandens. Tad jei jos namuose skaitiklį prižiūri „Vilniaus vandenys“, jų mėnesio sąskaita mažės penktadaliu – nuo 7,78 iki 6,44 euro.
