O štai čia iš daugiau nei 100 metrų gylio gręžinių išgaunamas vanduo yra natūraliai prisotinamas deguonies ir vėliau išvalomas nuo jame prisikaupusios geležies.
„Latvijoje, Rygoje, vanduo yra imamas iš upės, Estijoje iš ežero. Tuo metu Lietuvoje visas vanduo yra paimamas iš požeminių gręžinių. Požeminis vanduo yra natūraliai labiau apsaugotas nuo bet kokio aplinkos poveikio, mikrobiologinio užterštumo“, - sako „Vilniaus vandenų“ komunikacijos sk. vadovas Antanas Bubnelis.
Tad kalbos, jog mūsų šalyje geriamasis vanduo yra vienas švariausių pasaulyje, nėra mitas. Nuolat atliekami tyrimai. Vandenyje ieškoma bakterijų, kenksmingų cheminių medžiagų. Visgi dažniausiai randama ne šių, žmogui kenksmingų darinių, o atvirkščiai – sveikatai naudingų dalelių ir molekulių.
Visgi vanduo kiek skiriasi ir pačioje Lietuvoje. Jei rytinėje šalies dalyje jį reikia filtruoti dėl geležies, tai pajūryje vanduo valomas dėl per didelio fluorido, boro kiekio.
Nefiltruotame vandenyje aptinkamifluoridai kenksmingi ikimokyklinio amžiaus vaikų dantims. Šie dariniai juos silpnina, tad mažyliams duodamą vandenį derėtų virinti. Na, o geležis vandenyje žmogaus organizmui pavojaus nekelia. Tiesa, dažnai didesnis jos kiekis gali sukelti nemalonų kvapą ar skonį.
Vandeniu iš čiaupų nepasitikintys žmonės turi ir alternatyvą. Ir iki parduotuvės skubėti nebūtina.
Skaičiuojama, kad patys geriamu vandeniu pasirūpina apie trečdalis Lietuvos gyventojų – jį semiantys iš gręžinių ar šulinių. Deja, pastarieji, kurių šalies kaimuose skaičiuojama tūkstančiais, dažniausiai neprižiūrimi, kasami mažesnio nei 30 metrų gylio, tad žmonės vartoja gruntinį vandenį, kuriame gali nusėsti įvairūs chemikalai iš netoliese esančių tręšiamų laukų.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
