valdonė savulionytė

Likus pusmečiui iki Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, pramonės atstovai nori išgirsti atsakymus, iš kur kitąmet Lietuva gaus elektros energijos. Raminama, kad be elektros mūsų kraštas tikrai neliks - užsienio rinkos jos gali pasiūlyti gerokai daugiau, nei reikia Lietuvai. "Mes nežinome, iš kokių valstybių, kokį kiekį ir už kokią kainą Lietuva rengiasi gauti elektros energijos, kai bus uždaryta IAE, laiko liko maždaug pusmetis.

Patenkinti savo ekonominių poreikių iš Lietuvos į kitus kraštus patraukę žmonės tėvynę tebevertina kaip menkų galimybių valstybę, o ne saugų uostą, nors svetur jų mažai kas telaukia. Šiuo Europos Sąjungos (ES) ūkiui sunkiu metu, net ir tapę kitų valstybių darbo rinkos aukomis, lietuviai ekonomiškai saugesni jaučiasi ne Lietuvoje. Bet kur, tik ne namo.

Naujo banko atėjimo į Lietuvą laukiantis verslas Ekonomikos skatinimo planą vadina imitacija. Valdžios atstovai teigia turintys pasirinkti - padėti verslui ar numarinti valstybę. Vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) skirtingų ūkio šakų atstovai susitikę su valdžia neslėpė nusivylimo pastarosios pastangomis skatinti verslą.

Ilgai lauktas susitarimas dėl elektros kabelio su Švedija maršruto Lietuvoje įžiebė naujų vilčių. Europos Parlamente (EP) pasigendama konkretumo dėl šio projekto įgyvendinimo. Dabar, kai jau susitarta dėl elektros tilto su Švedija maršruto, tikimasi, kad pasikeis Lietuvos kaip energetinės salos padėtis, ji net galėtų tapti elektros tranzito šalimi, kitos valstybės rimčiau nei anksčiau mąstytų apie investavimą į energetiką mūsų krašte, o gyventojams tokiu atveju atsirastų naujų darbo vietų.

Lietuvoje pabrangus stipriajam alkoholiui vis konkurencingesnė tampa naminukė. Provincijos parduotuvėse stipriojo alkoholio pardavimas nuo metų pradžios smunka, užtat iš lentynų šluojamas cukrus. Prekybininkai nuo metų pradžios stebi didėjantį cukraus pardavimą, nors dažniausiai jo pardavimas padidėdavo rudeniop. Iki obuolių ir uogų derliaus nuėmimo dar ankstoka, tad veikiausiai cukrus naudojamas ne uogienėms virti, o naminukei gaminti.

Svečiuose kraštuose be darbo likę Lietuvos piliečiai ne visuomet pasirūpina tuo, kad grįžus į tėvynę jiems priklausytų nedarbo draudimo išmoka. Kiti dėl didesnių išmokų pasilieka toli nuo namų. Anksčiau darbo emigranto keliu Lietuvos gyventojai sukdavo dėl didesnių atlyginimų, dabar to kelio jie nemeta dėl svetur gaunamų didesnių socialinių ir nedarbo pašalpų. Pasitaiko atvejų, kad grįžusieji iš emigracijos dėl tam tikrų priežasčių netenka teisės gauti bedarbio pašalpą Lietuvoje.

Lietuvos Vyriausybė nesugebėjo deramai pakeisti mokesčių sistemos ir apsunkino tiek gyventojų, tiek verslo padėtį. Su pinigų stygiumi susidūrusi Lietuva būtų įstumta į dar didesnę duobę, jei skolintųsi vartojimui skatinti. Tokias įžvalgas apie krašto ūkį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) surengtame susitikime įvairių verslo sektorių atstovai išgirdo iš Dalios Grybauskaitės, vienos kandidačių į Lietuvos prezidentus. Ji negailėjo kritikos tiek dabartinei, tiek buvusiai krašto valdžiai.

Pradėję taupyti gyventojai iš bankomatų grynuosius pinigus ima mažesnėmis sumomis ir vis dažniau nerimauja, ar jų kortelių duomenys yra saugūs. Bankai teigia, kad kortelių naudojimas didėja. "Kuo daugiau grynųjų turiu piniginėje, tuo daugiau jų išleidžiu smulkmenoms arba ten, kur nėra galimybės atsiskaityti kortele. Aplink visiems kalbant tik apie taupymą, nusprendžiau, kad reikia sumažinti išlaidas atsitiktiniams pirkiniams, todėl iš bankomato imu dvigubai mažesnes sumas nei anksčiau.

Mokesčių reformos Lietuvoje laimėjimas - kad mokesčius slėptų visi, kurie moka, o nemokantieji to išmoktų. Šalies valdžia ir toliau nesiliauja linčiuoti mokesčius mokančio verslo ir mažesnes pajamas gaunančių gyventojų. Reformatoriai ramūs - atsakomybė jiems negresia. Jau pirmaisiais 2009 metų mėnesiais, po mokesčių reformos, valstybės biudžetui nepavyko įvykdyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir pelno mokesčio pajamų surinkimo planų.

Šalyje vis giliau šaknis leidžiant nedarbui ir kylant socialinei įtampai, socialinių reikalų ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys ramina, kad jeigu šalies ekonomikos nesukrės dramatiški pokyčiai, socialinėms išmokoms ir paramai reikalingų lėšų šiais metais turėtų užtekti. R.J.Dagys interviu LŽ tikino, kad esant poreikiui mažinti Lietuvos biudžetą, socialiniai reikalai yra labiausiai apsaugoti.

Apniukusią pasaulio ekonomikos padangę kiekviena šalis stengiasi praskaidrinti savaip. Manoma, kad Lietuvoje apie teigiamus pokyčius bus galima kalbėti ne anksčiau, nei apie atsigavimą prabils kitos šalys, pirmiausia prekybos partnerės. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atnaujintomis prognozėmis, šiais metais pasaulio ekonomika smuks 0,6 proc., o ne augs 0,5 proc., kaip buvo manoma anksčiau. Europos Sąjungos (ES) ekonomika susilpnės 3,2, JAV - 2,6, Japonijos - 5 procentais.

Kad gerai ten, kur mūsų nėra, dar labiau įtikima užklupus sunkumams. Lietuvoje likę be darbų žmonės vėl godžiai dairosi į kitas šalis. Tik šįmet jų siekiai jau ne tokie ambicingi - užtektų dirbti už maistą, pastogę ir skolas. Pernai pagal neigiamą migracijos saldo (išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų santykis, skaičiuojamas tūkstančiui žmonių) Lietuva užėmė pirmąją vietą Europoje.

Svarbiausiems Lietuvos ekonomikos sektoriams atstovaujančios didžiosios šalies verslo asociacijos ragina valdžią taisyti padėtį, kurioje atsidūręs šalies ūkis, ir siūlo būdus, kaip tai padaryti. Vakar Vilniuje verslo forume susibūrę verslo atstovai vardijo esmines prie valstybės valdžios vairo sėdinčiųjų iki šiol padarytas klaidas ir žėrė pamokymus, kaip būtų galima taisyti padėtį. Tačiau valdžios atstovams atrodo, kad jų sprendimai „nelabai tesiskiria“ nuo tų, kurių pageidauja verslas.

Nekilnojamojo turto sektorius įšalo nerimastingo laukimo zonoje - galimi pirkėjai lūkuriuoja drastiško kainų kritimo, bet šios rinkos ekspertai įspėja nesitikėti, kad biurai bus nuomojami, o būstai atiduodami pusvelčiui. Manoma, kad nekilnojamojo turto rinkai gelbėjimo ratu galėtų tapti valstybės užsakymai, bendri viešo ir privataus kapitalo projektai, ES finansuojami inžineriniai projektai, daugiabučių modernizavimas, socialinio būsto pirkimas. Būstų dar negana.

Stambūs buitinės technikos ir elektronikos pardavėjai teigia dar nejaučiantys smarkiai sumenkusios gyventojų perkamosios galios. Buitinių prekių poreikis išlieka stabilus, tačiau pastebima, kad žmonės renkasi pigesnes prekes. Pardavėjų teigimu, šalies rinka dar nėra perpildyta tokių prekių kaip plokščiaekraniai televizoriai. Be to, sunkmečiu daugiau laiko praleisdami namie, žmonės daugiau dėmesio skiria ten naudojami technikai atnaujinti.

Faktais konstatuojama, kad bedarbių būrys didėja. Tačiau akivaizdu, kad sumažėjo norinčiųjų įsidarbinti tarpininkaujant darbo biržai. Darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis teigė matantis teigiamų pokyčių darbo rinkoje - esą mažėja žmonių, kurie į darbo biržas kreipiasi dėl tarpininkavimo ieškant darbo vietos. „Vasarį, palyginti su sausiu, darbo jėgos pasiūla sumažėjo beveik 10 procentų.

Kadangi Lietuvoje degalai brangesni nei kitose gretimose šalyse, kelias iki artimiausios degalinės nutolo už Lenkijos sienos. „Mažeikių nafta“ didžiausiais to kaltininkais įvardija nuvertėjusį zlotą ir mūsų valdžios sprendimus, o Finansų ministerija nė nesvarsto siūlyti keisti degalams taikomų akcizų tarifų. „Mažeikių nafta“ teigia, kad degalai Lietuvoje brangesni dėl didesnio nei kitose šalyse jiems taikomo akcizo bei dėl smukusio Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu.

Praėjusiais metais verslui susidūrus su sunkumais, prie atšiauresnio ekonomikos klimato pratinasi ir verslo banginiai, tačiau kol kas nejaučia būtinybės stabdyti investicinius projektus. Praėjusiais metais koncerno „Achemos grupė“ pajamos didėjo daugiau nei trečdaliu ir sudarė 5 mlrd. 42 mln. litų - t.y. 4,5 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Toks pajamų augimas pernai, palyginti su 2007 metais, kai jos buvo 3 mlrd.

Nebeužtenka verslo gaivinti surašytomis abstrakčiomis nuostatomis - reikalingi konkretūs terminai ir sąlygos. Pramonės atstovai vieni kitus ragina imtis iniciatyvos, nuo kurios gali priklausyti ūkio būklė ateityje. Šalies verslo aplinkos gerinimas, kreditų rinkos gaivinimas, ES struktūrinės paramos gavimo supaprastinimas ir spartinimas, palankesnės sąlygos eksportui ir investicijoms į inovacijas - tai kelios nuostatos, kuriomis ketinama gaivinti šalies ekonomiką.

Politinės valios stoka Lietuvai gali trukdyti užsitikrinti energetinį saugumą. Statydama aplink save "sienas" šalis netaps bendros Europos Sąjungos (ES) energetikos rinkos dalimi. Tokios mintys nuskambėjo per konferenciją, surengtą jau mažiau nei metus veiksiančioje Ignalinos atominėje elektrinėje.

Pernai pirmąkart sumažėjo per pastaruosius šešerius metus be paliovos didėjęs bankų sistemos pelnas, o kai kuriems jų nepavyko išvengti nuostolių. Šalyje veikiančių komercinių bankų pateiktais neaudituotais duomenimis, pernai 2 bankai ir 5 užsienio bankų skyriai patyrė nuostolį, o 7 bankai ir 2 užsienio bankų skyriai skaičiavo pelną. Faktai. Bendras šalyje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų skyrių pelnas per metus smuko beveik 22 proc. ir pernai buvo 902,6 mln.

Internetas kaime gyvenantiems senyvo amžiaus žmonėms dažnai vis dar nepažinus. Tačiau siekiantieji interneto ryšiu apjuosti visą šalį džiaugiasi, kad ryšio linijos „be darbo nestovi“. Interneto tinklas kaimo vietovėse plečiasi kasmet, bet šiandien jis vis dar pasiekiamas ne visiems, ypač - gyvenantiesiems toliau nuo tų apskričių savivaldybių ir kaimų seniūnijų, kuriuos praėjusiais metais sujungė interneto ryšys. RAIN projekto pirmasis etapas įgyvendintas 2005-2008 metais, jis kainavo 73 mln.

Pernai iš bankų buvo atsiimta indėlių, didėjo atidėjimai blogoms paskoloms, prastėjo skolinimosi sąlygos, bankai sunkiau pritraukia lėšų. Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto politikus Lietuvos bankui pavyko įtikinti, kad pavojaus varpai bankuose neskamba. Vakar Lietuvos banke už uždarų durų vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto išvažiuojamajame posėdyje buvo kalbama apie šalyje veikiančių bankų padėtį.

Premjeras Andrius Kubilius LŽ patvirtino, kad Lietuva nesitaria su Lenkijos naftos koncernu „PKN Orlen“ dėl AB „Klaipėdos nafta“ pardavimo. Pasklidus kalboms, kad bendrovė be konkurso gali patekti lenkų kontrolėn, abejingi neliko ir europarlamentarai. Prieš savaitę, po Lenkijos ir Lietuvos Vyriausybių vadovų susitikimo Varšuvoje, Lenkijos premjeras Donalas Tuskas pareiškė, jog Lietuva neatmeta derybų varianto dėl „Klaipėdos naftos“ pardavimo.

Ekspertai mano, kad negandos iškenčiamos kur kas lengviau ir sunkmetis tampa ne toks sunkus, jeigu visi mokesčių mokėtojai neša vienodą mokesčių naštą ir jų mokėjimas nesudaro galimybių vieniems lobti, o kitiems skursti. Tokiomis mintimis vakar dalijosi žinomi šalies ekonomikos ekspertai. „Lietuvoje jau seniai turėjo būti įvestas nekilnojamojo turto mokestis. Už 68 žemės arus, kuriuos mes turime, užpernai mokėjome 11, pernai - 12 litų mokesčių. Tai pasityčiojimas iš mūsų valstybės.

Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos verslo projektams įgyvendinti matomos, bet negaunantiems bankų kreditų verslininkams jos sunkiai pasiekiamos. Tikimasi, kad ateityje jiems pagalbos ranką galės ištiesti valstybė. ES struktūrinių fondų paramos ir savo ar skolintomis lėšomis įgyvendinantis projektus verslas jau kuris laikas susiduria su kliūtimis.

Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos verslo projektams įgyvendinti matomos, bet negaunantiems bankų kreditų verslininkams jos sunkiai pasiekiamos. Tikimasi, kad ateityje jiems pagalbos ranką galės ištiesti valstybė. ES struktūrinių fondų paramos ir savo ar skolintomis lėšomis įgyvendinantis projektus verslas jau kuris laikas susiduria su kliūtimis. Dabar sunku surinkti reikiamą savo ar skolintų pinigų dalį.

Energetinio saugumo, tvarumo ir konkurencingumo poreikis ES netildo politinių diskusijų, tebeskatina burtis draugėn prieš didžiąsias energetinių resursų tiekėjas, galinčias diktuoti savo tvarką. „Lietuva, palyginti su Estija ar Latvija, palaiko kur kas mažiau diplomatiškus santykius su Rusija, todėl mums nėra lengva pasiekti norimų rezultatų kad ir energetikos srityje.

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos (ES) narės, iki 2020 metų turėtų pasiekti, kad energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių teiktų penktadalį visos pagaminamos energijos. Tačiau verslas sunkiai įsivaizduoja, kad tai Lietuvoje yra realu, rašo „Lietuvos žinios“. Manoma, kad sumažinus energijos suvartojimą ir padidinus elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, ES gerokai sumažintų importo apimtį energetikos srityje, o tai reiškia, kad didėtų energetinė nepriklausomybė.

Lietuvių tankiausiai gyvenamose šalyse trūksta darbo ir atsikratoma darbuotojų. Statistika rodo, kad į Lietuvą patekti norima vis labiau. Tik, atrodo, tai padaryti bus lengviau kitos šalies piliečiui, nei trumpalaikės naudos ieškojusiam emigravusiam lietuviui.

Koktu nuo kalbų apie šalies ūkio lėtėjimą, nedarbo grėsmę, didėjančias kainas, mokesčius ir atitinkamai nebekilsiančius atlyginimus? Daugėja ir, atrodo, nemažės pavyzdžių, įrodančių, kad darbuotojai priversti taikytis prie bet kokių darbo sąlygų. Regis, menkai uždirbantys žmonės jau sulaukė tokio meto, kai jie, nenorėdami žiūrėti badui į akis, priversti taikytis su bet kokiomis darbdavių keliamomis sąlygomis.

Lietuvos darbdaviams užsienio darbo jėga neretai yra lyg išsigelbėjimas norint tęsti produktyvią veiklą, tačiau įdarbinti žmogų, pasak jų, būna pernelyg sudėtinga. Pabrėžiama, kad reikalinga didesnė darbdavio ir valstybės atsakomybė už darbo imigrantą, rašo „Lietuvos žinios“. Manoma, kad į Lietuvą atvykę darbuotojai iš trečiųjų šalių galėtų pakelti jos ekonomiką, kaip įvyko Didžiojoje Britanijoje ar Ispanijoje.

Pasaulyje domino principu griūvant finansinėms institucijoms, Lietuvos komerciniai bankai tvirtina nejuntantys nė virpesių. Bankininkai demonstruoja ramybę ir pataria gyventojams užsikimšti ausis, kai apie galimus šalies bankų bankrotus sklando gandų. Bankų atstovai pripažįsta, kad dalis klientų jau nerimauja dėl bankuose laikomų savo pinigų, šiuo metu padaugėjo klausimų apie bankų sistemos patikimumą.

Jau gerą pusmetį kalbama, kad gyvenimas skolon nėra geriausia išeitis siekiant materialinės gerovės, tačiau augantys vartojimo paskolų portfeliai bankuose ir kitose kredito įstaigose rodo, jog Lietuvos gyventojams skolos dar neapkarto ir jie nekantrauja viską gauti tuoj pat. O skolintojai neriasi iš kailio siūlydami jiems vartojimo kreditus.

Lietuvos oro bendrovė „flyLAL“ teigia, jog dėl iškreiptos oro transporto rinkos patyrė nuostolių, tad žalos atlyginimo siekia per teismą. Vilniaus apygardos teismo nutarimas areštuoti Latvijos kompanijos „airBaltic“ ir Rygos oro uosto turtą vakar sukėlė ant kojų ir abiejų šalių susisiekimo ministrus. Ieškinys gali siekti 500 mln. litų. Bendrovė „flyLAL“ tvirtina nuo 2004-ųjų patyrusi beveik 200 mln.

Ekonomikos variklį sukusiam statybų ir nekilnojamojo turto (NT) sektoriui pristigus galingumo, mažieji NT spekuliantai speičiami į kampą. Šiandien investavimas į būstą Lietuvoje, norint uždirbti trumpuoju laikotarpiu, sunkiai įsivaizduojamas. Brangstantys kreditai, griežtėjančios jų išdavimo sąlygos, ne kylanti, o krintanti NT vertė - tokia situacija iš rinkos veja mažai patirties sukaupusius, neprofesionalius NT perpardavinėtojus.

JAV dėl savo darbo vietų drebantiems žmonėms žeriami patarimai, kaip elgtis ekonominės krizės laikotarpiu. Padėtis Lietuvos darbo rinkoje kol kas į neviltį nevaro - įmonių vadovai blogina atlyginimų kilimo prognozes, tačiau teigiama, kad algų mažinimo tikimybė esanti niekinė.

Įsimintinus įspūdžius apie Raudonosios jūros koralus ir gražiąsias žuvytes Egipte lengvai galima pamiršti šiek tiek pasižvalgius po vietinių namus. Atrodo, kad statyti namus juos išmokė žinomi pasakų veikėjai Nif Nifas ar Nuf Nufas. Daugiau nei pusė Egipto gyventojų gyvena lūšneles primenančiuose namuose, skalbinius džiauna po langais namo išorėje, o šiukšles irgi išmeta pro langus. Jų namai dažniausiai nebaigti statyti.

Europos mastu tariamasi saugoti ir skatinti smulkųjį verslą. Lietuvoje vienas didžiausių prekybos tinklų įpareigotas kai kuriuose regionuose stabdyti plėtrą.

Ekspertai mano, kad nuomojamose komercinėse patalpose dirbantys valstybės tarnautojai biudžetui kainuotų pigiau nei valstybei priklausančiuose brangiuose pastatuose. Tačiau Vilniuje pastatyti nauji tušti biurai jų nevilioja. Ekspertai mano, kad vienas iš būdų, kaip galima bent trumpuoju laikotarpiu taupyti biudžeto lėšas, - privatizuoti valstybei priklausančio turto dalį, o valstybės tarnautojus perkelti dirbti į nuomojamas patalpas.

„Mūsų valdžia priima labai daug sprendimų, tarp jų - daug blogų sprendimų, kurių priežastys gali būti dvi - bukumas ir korupcija arba jų mišinys“, - „Lietuvos žinioms“ sakė ekonomistas Raimondas Kuodis. Sunku nesutikti, kad šiais metais rinkimų kampanija šalyje atrodo ne tokia svarbi kaip ekonomikos augimo lėtėjimas, kuris, kaip vertinama, tik įgauna pagreitį.

„flyLAL“ artimiausiu metu ketina paskelbti teisinių veiksmų planą dėl galbūt nesąžiningos „airBaltic“ veiklos. Pastaroji konkurentų kaltinimus dėl kainų dempingavimo neigia, aiškindama, kad nuolaidos Rygoje neturi nieko bendra su kainomis Vilniuje. Oro bendrovė „flyLAL“ savaitės pradžioje išplatino pranešimą, kuriame pareiškė rimtų abejonių dėl Latvijos oro bendrovės „airBaltic“ sąžiningo dalyvavimo rinkoje.

Paaštrėjus konkurencijai tarp nekilnojamojo turto bendrovių, kai kurios jų įtaria konkurentus naudojant chuliganiškus kovos metodus. Kiti rinkos žaidėjai padėties nedramatizuoja ir tikisi, kad sąžininga konkurencija išliks ir atvėsusioje nekilnojamojo turto rinkoje. Vakar nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „ŽIA valda real estate“ išplatintame pranešime skundėsi, kad praėjusią savaitę buvo sudarkyti jos reklaminiai stendai. Bendrovės nuomone, tai galėjo būti konkurentų darbas.

Vakar Europos Parlamentas balsavo už tai, kad dujų gamyba ir perdavimas neprivalo būti atskirti, jeigu dujotiekis perduodamas nepriklausomam vamzdynų operatoriui. Kai kurie europarlamentarai mano, kad toks sprendimas leis įleisti šaknis monopolijoms. Siekdama skatinti konkurenciją, ES tęsia energetikos rinkos liberalizavimą. Birželio mėnesį EP pritarė elektros energijos gamybos ir tinklų atsiejimui.

Lietuvoje elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių sunkiai juda iš vietos. Verslas skuba įgyvendinti Europos Komisijos reikalavimus plėsti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą elektros energijos gamybai. Tačiau gali būti, kad dėl biurokratinių kliūčių šių tikslų įgyvendinimas užtruks ir brangiau kainuos. Klimato kaita, energetikos saugumas, kylančios naftos produktų kainos kelia nerimą visame pasaulyje.

280 mln. litų - tiek pinigų valstybė sutaupytų, jeigu socialinės paramos neskirtų tiems, kuriems ji nereikalinga. Taip mano kai kurie ekspertai. Valdžiai ieškant, iš kur paimti 200 mln. litų pedagogų atlyginimams didinti, 280 mln. litų per metus pagal įstatymą atsiranda kišenėse tų žmonių, kuriems jokios pagalbos nereikia. Taip teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), komentuodamas tyrimų bendrovės RAIT atlikto gyventojų tyrimo duomenis.

Lietuvoje gausėja kelerius metus iš eilės mažėjusios bedarbių gretos. Tačiau darbdaviai teigia, kad oficiali nedarbo statistika skiriasi nuo realybės - esą kai kurie biržoje užsiregistravę bedarbiai dirbdami nelegaliai naudojasi pašalpomis, o įsidarbinti legaliai nenori. Darbo birža piktnaudžiavimo neįžvelgia.

Tikimasi, kad nauji lietuviški pasai, kurių gamyba perkeliama į Lietuvą, bus ne tik sunkiai padirbami, bet ir padės grąžinti į tėvynę emigrantus. Lenkijos įmonės „Polska Wytwornia Papierow Wartosciovych“ (PWPW) ir spaudos spaustuvės „Garsų pasaulis“ konsorciumas perkelia dalį lietuviškų pasų gamybos į Lietuvą. Nuo kitų metų vidurio naujai įsigyta giliaspaude spaudos įranga planuojama atlikti likusią dalį pasų gamybos darbų, kol kas atliekamų konsorciumo partnerės, Lenkijos įmonės PWPW.

Po dešimties metų derybų vakar buvo įsteigta Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto statybos įmonė. Yra manančių, kad iki bus nutiesta elektros perdavimo linija, lauksime dar dešimtmetį. Kaip vakar pranešė „Lietuvos energija“, elektros perdavimo sistemų operatorės „Lietuvos energija“ ir Lenkijos „PSE Operator“ vadovai pasirašė bendros įmonės „LitPol Link“ įstatus. Ši įmonė atliks darbus, reikalingus įgyvendinant Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos sistemų sujungimo projektą.