valdonė savulionytė

Neramumai globalioje rinkoje euro įsivedimui turi mažiau įtakos nei netvarka Lietuvos vidaus rinkoje. Slovakija yra puikus pavyzdys, kaip šalies užsidegimo įsilieti į euro zoną nenumalšina net visą pasaulį pasiekusios audros, rašo „Lietuvos žinios“. Analitikai kalba, kad euro įsivedimas Lietuvai jau tampa nebe tikslu, o vizija, ir tolina bendros Europos Sąjungos valiutos įsivedimo datą.

Analitikų prognozės gali nudžiuginti tuos, kurie dar neturi įsigiję būsto, - šiais ir kitais metais prognozuojamas iki 30 proc. nekilnojamojo turto kainų mažėjimas. Kita vertus, galimybes ir norą pirkti gali sumenkinti dviženklė infliacija, kurios didėjimą iš dalies nulems elektros kainų šokas, rašo „Lietuvos žinios“. Prognozuodami šalies ūkio raidą analitikai renkasi vis niūresnį tembrą. „Danske Bank“ mano, kad šiais metais Lietuvos BVP augimas sulėtės iki 5 proc.

Verslininkai kai kurias Konkurencijos įstatymo nuostatas vadina absurdiškomis. Verslo asociacijų atstovai pasigenda aiškumo, kokią informaciją ir kada jie gali skelbti, rašo „Lietuvos žinios“. Norint užbėgti už akių galimiems ginčams tarp Konkurencijos tarybos (KT) ir verslo atstovų dėl to, apie ką jie gali kalbėtis, reikia aiškumo. Lietuvos pramonininkų konfederacijai priklausančios asociacijos teigia norinčios tiksliau žinoti, kokia informacija jų nariai gali dalytis, o kokia - negali.

Daugėja pranešimų, skelbiančių apie lėtėjantį šalies ūkio augimą. Tačiau valdžia artėjant rinkimams juos tarsi praleidžia negirdomis ir nori priimti tokius sprendimus, kurie tikrai nepalengvintų Lietuvos ekonomikos „nusileidimo“ minkštai. Politikai, planuodami verslui padidinti maksimalų pelno mokesčio tarifą nuo dabar esančių 15 proc. iki 19 proc., elgiasi trumparegiškai - mąsto apie rinkimus, o ne apie Lietuvos ūkio ateitį. Taip tvirtina šalies verslininkai ir ekonomikos ekspertai.

Manoma, kad šalies tekstilės pramonės padėtis šiuo metu yra gera, ir tikimasi, kad jos konkurencinis atsparumas kiniškai produkcijai didės. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, pigios ir nekokybiškos Kinijos tekstilės prekės kaip virusas paplitusios ES rinkoje išgąsdino ES tekstilininkus, kai 2005 metų sausio 1 dieną buvo liberalizuota pasaulinė prekyba tekstile ir apranga. Tais pačiais metais ES pasirūpino, kad kai kurių Kinijos tekstilės gaminių eksportas į ES iki šių metų pradžios būtų ribojamas.

Prognozuojama, kad praėjusiais metais sparčiai augusi draudimo rinka šiais metais augti nesustos, tačiau augimo sparta sulėtės - prastos nuotaikos visose finansų rinkose atšaldys klientų įkarštį, rašo „Lietuvos žinios“. Nepatraukli tendencija akcijų rinkose, prastėjantys gyventojų lūkesčiai ir mažėjantis jų pasitikėjimas ilgalaikiu kaupimu, leidžia manyti, kad šie metai draudimo paslaugas, o ypač gyvybės draudimo, teikiančioms įmonėms nebus tokie džiuginantys kaip praėjusieji.

Ukrainai pabaigus derybas dėl stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), verslas turėtų apsvarstyti savo lūkesčius šios naujos ir patrauklios rinkos atžvilgiu, rašo „Lietuvos žinios“. Ukraina mums svarbi ne tik kaip prekybos partnerė, bet ir kaip vieta, kur investuoja Lietuvos verslas. Tokias mintis vakar per pramonininkų konfederacijos konsultacinį posėdį dėstė Užsienio reikalų ministerijos Prekybos politikos departamento direktorius Albinas Zananavičius.

Narystė Europos Sąjungoje mūsų šalies vertybinių popierių rinką paveikė taip, kad šiuo metu mažesnė nei 4 mln. litų apyvarta biržoje kartais vertinama kaip nelabai įdomi. Nuo įstojimo į ES iki dabar OMXV indeksas paaugo apie 300 procentų.

Alaus rūšių gausa turbūt labiau nei pats alus apsuka pirkėjams galvas. Alaus gamintojai kasmet išleidžia milijonus litų norėdami alaus mėgėjų akį ir gomurį pradžiuginti naujovėmis, nors apgailestauja, kad pirkėjai moderniu produktu domisi neilgai, rašo „Lietuvos žinios“. „Išskirtinė alaus rūšis“, „Naujas ir dar nepatirtas skonis, nauji pojūčiai“, „Iki šiol neregėta pakuotė“, - panašūs sakiniai suskamba sulig kiekvienu naujo produkto pasirodymu parduotuvėse.

Vieni emigrantai sako kol kas ateities su Lietuva nesiejantys. Tuo metu kiti dar negrįžę jau tikina, kad net prievarta svetur uždarbiauti nebevyktų. Ne visus LŽ kalbintus emigravusius asmenis namo skatina grįžti čia esą gerėjantis gyvenimas. Ne visi darbo patirties arba didesnio atlyginimo svetur ieškoję ir ieškantys žmonės, net svečioje šalyje sumažėjus galimybių, ims koreguoti savo planus viena kryptimi - namo.

Didesnė finansinė laisvė. To dirbantys šalies gyventojai tikėjosi Lietuvai stojant į Europos Sąjungą. Tačiau šiuo metu daugeliui kainų augimo našta yra sunkesnė nei pilnėjanti piniginė. Teigiama, kad emigracija ir lėčiau nei atlyginimai augantis darbo našumas - priežastys, dėl kurių vis kyla kainos. Profesinių sąjungų atstovai tvirtina, kad prieš Lietuvai įstojant į ES žmonės tikėjosi kur kas didesnio darbo užmokesčio augimo nei jis realiai didėjo.

Į asmeninę ir šalies finansinę ateitį gyventojai žvelgia be rožinių akinių, rašo „Lietuvos žinios“. Optimizmą ir galimybes taupyti apkarpė didėjančios paskolų palūkanos ir auganti infliacija. Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai parodė, kad praėjusių metų pabaigoje penktadalis apklaustų šalies gyventojų buvo nusiteikę pesimistiškai ir manė, kad 2008 metais jų finansinė padėtis blogės, ketvirtadalis vylėsi, jog padėtis gerės, o daugiau nei pusė teigė, kad išliks tokia, kokia ir buvo.

Analitikai ir toliau laikosi nuomonės, kad aukštyn kopiančios degalų, maisto ar komunalinių paslaugų kainos kita kryptimi judėti nepradės. Kartu manoma, kad infliaciją vargiai pamažintų kai kurių politikų ir prekybos centrų užmojai mažinti kainas, antradienį rašo „Lietuvos žinios“.Statistikos departamento duomenimis, šių metų lapkritį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, kainos Lietuvoje didėjo 7,8 procento.Vartojimo prekių kainos 2007 metų lapkritį, palyginti su spaliu, padidėjo 1,0 proc.

Ateitį prognozuojame vertindami praeitį. Jeigu praeityje kilo atlyginimai ir lengviau buvo susirasti darbą, tikimės, kad panašiai bus ir ateityje. Taip apie būsimą finansinę padėtį mąsto Lietuvos gyventojai. Kai Lietuva įstojo į ES, šalyje sumažėjo nedarbas, ėmė kilti atlyginimai. Dabar žmonės ir toliau tikisi, kad nei pinigų, nei darbo jiems nestigs.

Lietuvos ekonomikos būklę analitikai vadina rimta, bet ne kritiška. Teigiama, kad tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje infliacija aukščiausią tašką turėtų pasiekti pirmąjį kitų metų pusmetį, rašo „Lietuvos žinios“. Apie žaibišką Baltijos šalių ekonomikos augimą ir galimą nuosmukį vakar kalbėjo Lietuvos ir Latvijos komercinių bankų ekspertai. Suderinta vidutinė metinė infliacija spalio mėnesį Lietuvoje buvo 5,2 proc.

Premjero ir prezidento dar vakar atsistatydinti neoficialiai paragintas „Lietuvos energijos” vadovas Rymantas Juozaitis nelinkęs atgailauti dėl šios bendrovės akcijų įsigijimo. Jo likimas ims aiškėti po tyrimo, kuris gali užtrukti kelis mėnesius, rašo „Lietuvos žinios”.Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos energija” generalinis direktorius R.Juozaitis, daugiau nei už pusę milijono litų įsigijęs savo įmonės akcijų, nemano pažeidęs įstatymus ar nusižengęs moralei.

Vakar priimtas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas gerokai apkarpyti dujų tiekimo tarpininkų pelną sulaukė dujininkų pykčio. Mat jų pelnas kas mėnesį bus milijonu litų mažesnis nei iki šiol, rašo "Lietuvos žinios".  Kainų komisija vakar 2008-2012 metams nustatė gamtinių dujų tiekimo įmonėms naujas viršutines kainų ribas. Jos įsigalios kitų metų sausio 1 dieną.

Vilniaus energetikos saugumo konferencijoje trečiadienį nepasirašyta Lietuvos ir Lenkijos sutartis dėl elektros tilto statybos tapo kone tarptautiniu skandalu. Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys mano, kad net kelių mėnesių vėlavimas susitarti nieko nekeičia, o didžiausias rūpestis dabar - gresiantis elektros energijos badas.

Antros pakopos pensijų fondų dalyvės moterys gaus mažesnes išmokas negu vyrai. Tačiau apie galimybę sukaupti lėšų iš trečios pakopos, kuri esą leistų užsitikrinti sotesnę pensiją, šalyje žinoma per mažai, trčiadienį rašo "Lietuvos žinios".Moterys, kaupiančios pinigus antros pakopos pensijų fonduose, sulaukusios pensinio amžiaus gaus gerokai mažesnes išmokas negu vyrai, kaupę tokiomis pat sąlygomis, vien dėl to, kad statistiškai jos ilgiau gyvena.

Elektrikai jau viešai gąsdina, kad trejus ateinančius metus už elektrą mokėsime gerokai daugiau - jie norėtų beveik penktadaliu padidinti kainas.Elektros energijos gamintojai, perdavėjai ir skirstytojai jau pateikė informaciją Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK). Norima, kad viršutinės elektros kainų ribos didėtų 6 centais už kilovatvalandę.

Norint užrašyti savo vaiką į valstybinį lopšelį-darželį, tai reikėtų padaryti vos gimus kūdikiui. O privačių lopšelių-darželių kainos šalyje lenkia net auklių paslaugų kainas, rašo "Lietuvos žinios".  "Šiuo metu lopšelio direktorė registruoja vaikus 2009 metams, iki to laiko visos vietos užimtos", - teigė LŽ vieno Kauno valstybinio lopšelio-darželio auklėtoja. Tokiuose darželiuose palikę savo vaikus tėvai teturi sumokėti už maistą 100-150 litų.

Nelaimingų atsitikimų darbo vietoje statistika Lietuvoje liūdna. Darbuotojų trūkumas dar neišmokė kai kurių įmonių vadovų atsakingiau žiūrėti į žmonių gyvybę ir sveikatą, teigia "Lietuvos žinios". Mirtinų atsitikimų darbe pradėjo daugėti, kai draudimo nuo nelaimingų atsitikimų pašalpas pradėjo mokėti nebe darbdavys, o "Sodra". O neblaivių darbo vietoje žūstančių darbuotojų Lietuvoje yra 6 kartus daugiau nei ES vidurkis.

"Norėčiau išsikviesti taksi. Važiuosiu iki oro uosto", - kartais tokį melagingą "slaptažodį" tenka ištarti sostinės taksi dispečerėms ne tik savaitgaliais, kai beveik neįmanoma išsikviesti taksi, bet ir darbo dienomis. Kitaip taksi automobilio nesulauksite, rašo "Lietuvos žinios".Sostinės taksi paslaugų tiekėjai, kurie nespėja aptarnauti visų klientų, dažnai teisinasi vairuotojų trūkumu. Tačiau smulkiosios taksi įmonės linkusios manyti kitaip.