Į asmeninę ir šalies finansinę ateitį gyventojai žvelgia be rožinių akinių, rašo „Lietuvos žinios“. Optimizmą ir galimybes taupyti apkarpė didėjančios paskolų palūkanos ir auganti infliacija.
Vartotojų nuomonių tyrimo rezultatai parodė, kad praėjusių metų pabaigoje penktadalis apklaustų šalies gyventojų buvo nusiteikę pesimistiškai ir manė, kad 2008 metais jų finansinė padėtis blogės, ketvirtadalis vylėsi, jog padėtis gerės, o daugiau nei pusė teigė, kad išliks tokia, kokia ir buvo. Panašiai gyventojai buvo linkę vertinti ir šalies ekonominę padėtį per ateinančius 12 mėnesių.
Vartojimas turėtų mažėti.
Statistikos departamento generalinis direktorius Algirdas Šemeta pažymėjo, kad lietuvių lūkesčių prastėjimas gali pristabdyti vartojimą, tai darytų teigiamą įtaką kainoms, bet sulėtintų ekonomikos augimą. "Negalima teigti, kad pesimistiškesnis ateities vertinimas nedelsiant atsilieps vartojimui - vartojimas lėtės pamažu", - sakė jis.
Blogesnes mintis apie ateitį, anot A.Šemetos, veikiausiai lėmė bendras kainų ir palūkanų didėjimas. "Kainų augimą vartotojai pajaučia greičiausiai. Vartojimo ir būsto paskolų skaičiaus didėjimas ir palūkanų augimas rodo, kad vis daugiau lėšų gyventojai turi skirti paskoloms grąžinti", - kalbėjo jis.
A.Šemeta teigia, kad 2007 metais daugiau nei penktadaliu didėjęs darbo užmokestis šalyje neturėtų nustoti didėti ir šiais metais, tačiau jis nebekils taip sparčiai, kaip kilo pernai.
"Realusis darbo užmokestis, įvertinus infliacijos įtaką, pernai, palyginti su 2006 metais, padidėjo 17,7 procento", - minėjo A.Šemeta. Išankstiniais duomenimis, sparčiausiai darbo užmokestis augo žemės ūkyje, apdirbamojoje gamyboje, prekyboje, viešbučiuose ir restoranuose.
Vidutinis apskaičiuotas (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje pernai, palyginti su 2006 metais, išaugo apie 300 litų, arba 21,2 proc., ir siekė 1813 Lt, o vidutinis išmokėtas (neto) atlyginimas palyginamuoju laikotarpiu augo beveik 24,4 proc., iki 1359,3 lito.
Tačiau A.Šemeta atkreipia dėmesį, kad darbo našumas Lietuvoje neaugo taip sparčiai, kaip augo darbo užmokestis, o darbo užmokesčio ir našumo atotrūkis buvo didesnis nei 2006 metais. Didėjančios pajamos ir tai, kad sukuriama mažiau produktų, yra priežastis, dėl kurios infliacija augti nesiliaus. "Gyventojų pajamos auga sparčiau nei pagaminama produkcijos", - aiškino Statistikos departamento vadovas. Jis pabrėžė, kad tokios situacijos mažinami ar "užšaldomi" atlyginimai nepagerintų - šitaip tik prarastume darbo jėgą, atiduodami ją užsienio darbo rinkai. Juo labiau kad darbuotojų stygius kai kuriuose sektoriuose reikalaus kelti darbo užmokestį - nedarbas praėjusiais metais Lietuvoje sumažėjo iki 4,4 procento. A.Šemeta mano, kad šlubuojantį darbo našumą šiuo metu galima gydyti įmonių investicijomis į įrengimus, ir sako, kad šia kryptimi šiuo metu ir yra einama. "Šios investicijos pagerintų įmonių konkurencingumą tarptautinėse rinkose", - sakė A.Šemeta.
Kas trečias netaupo
Komentuodamas išankstinius duomenis apie gyventojų pajamas ir išlaidas, A.Šemeta sakė, kad praėjusiais metais miesto gyventojai, kaip ir paprastai, ir uždirbo, ir išleido daugiau pinigų nei kaimo, tačiau pabrėžė, kad atotrūkis tarp miesto ir kaimo gyventojų didėjo, ypač vartojimo išlaidų atžvilgiu. Pirmųjų devynių praėjusių metų mėnesių duomenimis, per mėnesį vieno miesto gyventojo disponuojamos pajamos buvo 921 Lt, išlaidos - 819,5 Lt, kaimo gyventojo atitinkamai - 625,5 ir 536,9 lito.
Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu "Baltijos tyrimų" atliktas tyrimas parodė, kad praėjusiais metais galimybių sutaupyti miesto ir kaimo gyventojai turėjo vienodai. "2007-ųjų, kaip ir 2006 metų, pabaigoje kas trečias Lietuvos gyventojas neturėjo jokių santaupų. Tačiau prieš metus tai dažniau buvo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, o 2007 metais skirtumų įvairiose amžiaus grupėse nėra - ir iš jaunesnių nei 30 metų žmonių santaupų neturi kas trečias. 2006 metais tai dažniau buvo kaimo gyventojai, o dabar tokių žmonių dalis kaime ir mieste vienoda", - dėstoma VPK pranešime.
"Tyrimas atskleidė, kad per metus santykinai pablogėjo miestiečių ir jaunų žmonių padėtis. Pavyzdžiui, nė karto per metus santaupoms pinigų neatidėjo 18 proc. apklaustųjų, dažniau jaunimas, o prieš metus tai buvo dažniau vyriausi gyventojai", - teigė VPK pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas.
Tyrimo rezultatai parodė, kad pusė Lietuvos gyventojų išgalėtų susitaupyti, tačiau tai daro pasyviai. "Kaip ir prieš metus, 50 proc. Lietuvos gyventojų neišleidžia visų gaunamų pajamų ir gali taupyti. Tačiau tik 29 proc. gyventojų pavyko reguliariai atidėti pinigų santaupoms per paskutinius 12 mėnesių. Taigi vos daugiau kaip pusė galinčių atidėti santaupoms gyventojų tai daro reguliariai", - rašoma pranešime. Taip pat priduriama, kad per metus 5 proc. padaugėjo (nuo 43 iki 48 proc.) gyventojų, kurie gali susitaupyti 50 Lt per mėnesį, atmetus būtinąsias išlaidas.
Komentuodamas, kodėl gyventojai neturi galimybių taupyti, V. Cibas įvardijo panašias priežastis kaip ir A.Šemeta, aiškindamas, kodėl gyventojai vis prasčiau vertina ateitį, - tai didėjančios būsto palūkanos ir auganti infliacija.
Valdonė Savulionytė
