Ukrainai pabaigus derybas dėl stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), verslas turėtų apsvarstyti savo lūkesčius šios naujos ir patrauklios rinkos atžvilgiu, rašo „Lietuvos žinios“.
Ukraina mums svarbi ne tik kaip prekybos partnerė, bet ir kaip vieta, kur investuoja Lietuvos verslas. Tokias mintis vakar per pramonininkų konfederacijos konsultacinį posėdį dėstė Užsienio reikalų ministerijos Prekybos politikos departamento direktorius Albinas Zananavičius.
„Ukraina parodė tikrai neblogą pažangą - sugebėjo pabaigti derybas dėl stojimo į PPO. Tikimės, kad vasarą ji taps pilnateise šios organizacijos nare“, - sakė jis ir pridūrė, kad narystė atveria Europos Komisijai galimybę derėtis dėl išsamesnio ES ir Ukrainos sutarimo dėl laisvos prekybos.
Viena ES ir Ukrainos naujo išsamesnio susitarimo dalių apims prekybos ir su ja susijusius klausimus, t. y. bus sudaromas Laisvosios prekybos susitarimas (LPS), reiškiantis rinkos atvėrimą, daug civilizuotesnį prekybos režimą. Be to, išsprendus perdavimo tinklų klausimą po Ignalinos AE uždarymo, Lietuva gali tikėtis ir perteklinės Ukrainos elektros energijos importo.
Pasak A.Zananavičiaus, šiuo metu Lietuvos verslas turėtų tiksliai suformuluoti, ko jis nori iš naujos didelės ir patrauklios rinkos. Konkrečių poreikių ir interesų įvardijimas padėtų ieškoti tinkamų sprendimų.
„Žinodami konkrečią informaciją, kuri domina įmones, sutartyje su EK bandytume surasti tam tikras nuostatas, kurios padėtų spręsti klausimus. Nereikia tikėtis, kad sutartis visus klausimus išspręs per vieną dieną. Juolab kad optimistiškiausiu atveju derybos truks dvejus, o nauja sutartis įsigalios po trejų metų ar dar vėliau“, - sakė jis.
Lietuvai šis susitarimas reikštų ne tik rinkos atvėrimo prekėms atnaujinimą, kurį praradome įstoję į ES. „Prekyba turi būti be jokių apribojimų - prekėms nebus taikomi muitai. Sutartis taip pat reglamentuos prekybą paslaugomis. Ambicingai sieksime, kad Lietuvos operatoriams būtų lengviau teikti paslaugas Ukrainos rinkoje“, - kalbėjo URM atstovas.
Kitas svarbus objektas, kurį numato sutartis - ES investicijos ir jų apsauga Ukrainoje. Iki šiol ES sutartyse tokių nuostatų neturėjo arba jos nebuvo labai įpareigojančios.
Sutartis taip pat reguliuos bendradarbiavimą. Tai reiškia, kad sutartimi tikimasi Ukrainą integruoti į ES rinką maždaug tokiu lygiu kaip dabar yra Norvegija.
„Ukraina priima visas ES taisykles, jas vykdo ir turi prieigą į ES rinką“, - teigė jis ir pridūrė, kad ilgainiui Ukrainos rinkoje turi įsigalioti tokie patys reikalavimai kaip ir ES, įskaitant aplinkosaugą ir darbo standartus.
Analizuojant eksporto ir importo apimtį, akivaizdu, kad Lietuvos prekyba su Ukraina juda teigiama linkme.
Valdonė SAVULIONYTĖ
