Vilniaus energetikos saugumo konferencijoje trečiadienį nepasirašyta Lietuvos ir Lenkijos sutartis dėl elektros tilto statybos tapo kone tarptautiniu skandalu. Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys mano, kad net kelių mėnesių vėlavimas susitarti nieko nekeičia, o didžiausias rūpestis dabar - gresiantis elektros energijos badas.
Vakar LPK prezidentas B.Lubys susitiko su Vilniaus energetikos saugumo konferencijoje dalyvavusiu Europos Komisijos energetikos komisaru Andriu Piebalgu aptarti ES energetikos politikos solidarumo klausimų, sprendžiant energetikos tiekimo problemas, kalbėjosi apie ES ir Rusijos strateginės partnerystės atnaujinimo eigą bei galimybes plėsti užsienio energetikos politikos geografiją, stiprinant dvišalius santykius su Vidurinės Azijos šalimis.
Europa nepadės
Pastaruoju metu Lietuvos politikai nuolat akcentuoja, kad Lietuva turinti įsilieti į bendrą Europos energetikos sistemą, kad energetinė nepriklausomybė yra ne tik šalies vidaus, bet ir visos Europos problema. Tvirtinama esą Europos mastu turi būti ir jau yra sprendžiamos galimybės atsiriboti nuo priklausomybės Rusijos energetikos monopolininkams.
Vis dėlto B.Lubys nelinkęs manyti, kad Lietuva turėtų tikėtis, jog ES didžiosios valstybės tik ir laukia, kol galės mums padėti. Jis teigia, kad naivu tikėtis, jog Europa padės išspręsti energetikos priklausomybės problemas.
"Tai, kas kalbama Lietuvoje, Europa šitaip nekalba. Parodykite, kuris didžiosios Europos valstybės vadovas yra taip kalbėjęs. Jokių pokyčių nebus. Pati idėja, žinoma, gera, tačiau nei Europos Parlamento pirmininkas, nei jo pavaduotojas nerodo didelio entuziazmo. Kai pastarąjį kartą lankiausi Briuselyje, buvo pateiktas klausimas: kas atsitiktų tuo atveju, jeigu Rusija nutrauktų dujų tiekimą kelioms valstybėms? Atsakymas buvo, esą Europa stengtųsi kuo nors padėti. Tačiau energija ne duona ir ne kiauliena, kurios galima duoti. Tai, kuo gali padėti Europa, yra tik "energetinė diplomatija", - LŽ teigė B.Lubys.
Vėlavimas nėra labai reikšmingas
Šiomis dienomis kai kas tikina, kad sužlugdytas Lenkijos ir Lietuvos sutarties dėl elektros tilto pasirašymas esą žlugdo patį naujos atominės elektrinės projektą.
Europos Komisijos narys A.Piebalgas mano, kad elektros tiltas tarp Lietuvos ir Lenkijos "LitPollink" yra prioritetinis ES infrastruktūros projektas, kuris reikšmingai prisidėtų prie Baltijos šalių energetinės izoliacijos panaikinimo.
B.Lubys įsitikinęs, kad susitarimo vėlavimo laikyti reikšmingu nereikėtų. "Šiuo metu tai neturi didelės svarbos, tarkime, artėjančiai žiemai. Reikia įvertinti, kad elektros tilto statyba bet kokiu atveju truks 2-3 metus. Pirmiausia reikia projektuoti, - tuo metu galima spręsti finansinius klausimus, po to vyks statyba, o ji per metus vargiai ar bus baigta. Kadangi sutartis pasirašo valstybinės institucijos, bus siekiama ES pagalbos, kad būtų sujungti tinklai", - dėsto LPK prezidentas.
"Versle irgi būna ilgų, kelerius metus trunkančių derybų, ypač kai kalbama apie didelius pinigus", - palygino pašnekovas.
Jis pridūrė jokios katastrofos dviejų šalių santykiuose neįžvelgiantis. "Reikėtų pagirti Lenkijos prezidentą Lechą Kaczynskį ir ministrą pirmininką Jaroslawą Kaczynskį už tai, kad jie labai griežtai gina Lenkijos interesus. Tai galėtų būti pavyzdys bet kam, ne tik mūsų šalies vadovams, - sakė B.Lubys. - Tokia veikimo forma mums gali pasirodyti brutali, tačiau nereikia pamiršti, kad jie gina ne asmeninius, o savo šalies interesus."
Nerimas dėl atominės elektrinės
Pasak B.Lubio, labiausiai šiuo metu ramybės neduoda atominės elektrinės uždarymo problema, nes elektros energijos poreikis šalyje kasmet didėja.
"Atsižvelgiant į elektros energijos vartojimo ir pramonės augimo kreivę, fizinis elektros energijos trūkumas bus juntamas ne 2015 metais, kaip teigiama, o jau 2012-2013 metais, - prognozėmis dalijosi B.Lubys. - Todėl, pavyzdžiui, "Achema" planuoja apie 90 proc. suvartojamos energijos gamintis pati." Tai, kad elektros energija, kaip prognozuojama, po IAE uždarymo brangs 40-50 proc., pasak jo, menka problema, palyginti su gresiančiu energijos trūkumu.
Kartu B.Lubys pabrėžė, kad naujojo atominio bloko 2015 metais tikėtis neverta, jis realiai pradės veikti tik 2018-2020 metais, nes dar neišspręsti su jo statyba susiję esminiai klausimai - galingumas ir įrengimų užsakymas.
Valdonė Savulionytė
