Ekonomikos variklį sukusiam statybų ir nekilnojamojo turto (NT) sektoriui pristigus galingumo, mažieji NT spekuliantai speičiami į kampą.
Šiandien investavimas į būstą Lietuvoje, norint uždirbti trumpuoju laikotarpiu, sunkiai įsivaizduojamas. Brangstantys kreditai, griežtėjančios jų išdavimo sąlygos, ne kylanti, o krintanti NT vertė - tokia situacija iš rinkos veja mažai patirties sukaupusius, neprofesionalius NT perpardavinėtojus.
Gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto spekuliantai neseniai buvo kaltinami, kad neva kelia kainas ir nusigriebia grietinėlę nuo pabrangimo. Šiuo metu priešingai - sutrumpėjus pirkimo-pardavimo-pirkimo grandinei, vis dažniau užsimenama apie analitikų vadinamą kainų korekciją.
Neturi riebalų sluoksnio
„Smulkiųjų NT perpardavėjų veikla buvo pelninga, kol NT kainos lipo tik į viršų. Dabar, kai rinka stabilizavosi, kainos nekyla, o kai kuriuose segmentuose fiksuojamas ir jų kritimas, toks verslas tiesiog nepasitvirtina. Esant tokiai NT rinkos ciklo stadijai, kokia yra šiandien, išlieka tik stipriausi, turintieji aukščiausią kvalifikaciją, kompetenciją ir užsitarnavusieji garbingą ir patikimą reputaciją“, - apie blogėjančią mažųjų NT perpardavėjų situaciją LŽ kalbėjo Remigijus Pleteras, UAB „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas.
Maži NT rinkos žaidėjai, pasak jo, neturi „užsiauginę tokio storo riebalų sluoksnio“ finansiniu bei lojalių klientų skaičiaus atžvilgiu, kokį turi didesnės bendrovės. Tad šiuo metu NT spekuliantai teturi mažai galimybių ir silpną potencialą įveikti paklausos nuosmukio laikus.
Ar jau dugnas?
Architektūros ir statybų agentūra neseniai skelbė, kaip suvokti, kad NT rinka jau pasiekė dugną. Bet patyrę investuotojai teigia, jog to net neverta pradėti daryti, nes laukiant, skaičiuojant ir tiriant rinką padėtis čia nepastebimai pasikeičia.
Remiantis istoriniais statistiniais duomenimis, rinka aukščiausiai pakilusi būna daug ilgiau nei dugne, ir tai viena priežasčių, kodėl dauguma nekilnojamojo turto savininkų yra užtikrinti dėl savo padėties. Remiantis skaičiais, ne tokia jau didelė pirkėjų dalis įsigyja nekilnojamojo turto tada, kai rinka yra pasiekusi aukščiausią arba žemiausią ribą. Dauguma NT pardavimo sandorių sudaroma rinkai esant vidutinio lygio.
Taigi 10 elementarių ženklų, kurie parodo, kada rinka yra arti savo dugno:
• Susikaupusių neparduotų butų ir namų skaičius ima mažėti, ypač tų, kurių kaina buvo nepagrįstai užkelta, tad juos sudėtinga ar net neįmanoma parduoti. Mažėja skelbimų „Parduodama“ tame rajone, kuriame norėtumėte įsigyti butą ar namą.
• Visuomenės informavimo priemonėse NT rinkos tema tampa pagrindinė, spėliojama, ar visa šalies nekilnojamojo turto rinka jau pasiekė žemiausią ribą, nes mažesnės vietinės rinkos žemiausią ribą pasiekia skirtingu metu.
• Pardavimo mastai ima didėti - iš pradžių pamažu, kadangi įsitempę pirkėjai laukia akivaizdesnių rezultatų.
• Pirkėjai labiau pasitiki rinka. Tyla kalbos apie akcijas, bendroves skolininkes ir bankrotus.
• Žmonės ima kalbėti apie tai, kiek daug galima uždirbti vėl pradėjus investuoti į nekilnojamąjį turtą.
• Daugėja skambučių į NT prekybos agentūras, daugiau jų sulaukia ir gyventojai, parduodantys savo nuosavybę.
• Kuriam laikui bankai sustoja keitę palūkanų normas, nes reikia šiek tiek laiko suvokti, kur link juda rinka.
• Žmonės ima kalbėti apie rinkos dugną taip, lyg tai jau būtų praeitis, su vis augančiu vartotojų pasitikėjimu.
• Kainos pagaliau liaujasi kristi.
• Finansavimo šaltiniai tampa lengviau prieinami.
Spekuliacinių sandorių mažėja
Šiuo metu NT sandorių, tarp jų ir spekuliacinių, sumažėję. Lietuvos banko duomenimis, NT sandorių jau ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su trečiuoju, sumažėjo penktadaliu, nors paprastai metų pabaigoje jaučiamas sezoninis rinkos pagyvėjimas. Gerokai sumažėjo ne tik spekuliacinių sandorių, kai būstas įsigyjamas ketinant ateityje jį brangiau parduoti, bet ir pirmą kartą būstą įsigyjančių gyventojų dėmesys.
Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos Įmonių veiklos analizės skyriaus duomenimis, šiemet, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bankrutavusių įmonių šiek tiek padaugėjo. Vien statybos bendrovių per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius bankrutavo apie 70 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai.
Faktai
Statistikos departamentas skelbia, kad statybos darbų augimo tempas šalyje akivaizdžiai lėtėja. Išankstiniais duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat metu pernai, šalies teritorijoje atlikta 6 proc. daugiau statybos darbų, tačiau pernai per atitinkamą laikotarpį pokytis sudarė 29 procentus. Iš viso šių metų antrąjį ketvirtį išduota 2320 statybos leidimų.
Išankstiniais duomenimis, antrąjį 2008 metų ketvirtį šalyje į ilgalaikį materialųjį turtą investuota apie 5,17 mlrd. litų - maždaug 4 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai. Didžiausią - 61 proc. - investuotų lėšų dalį sudarė investicijos į statybą; 37 proc. visų investicijų buvo skirtos visų rūšių ilgalaikiam turtui įsigyti. Palyginti su antruoju 2007 metų ketvirčiu, investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą padidėjo 10 procentų. Gyvenamiesiems pastatams statyti ir pirkti buvo skirta 825 mln. litų, tai - 38 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai.
Antrąjį 2008 metų ketvirtį statybos įmonės savo jėgomis atliko darbų, kurių vertė maždaug 3,19 mlrd. litų, Lietuvoje atliktų darbų vertė buvo apie 3,15 mlrd. litų, ne šalies teritorijoje - 37 mln. litų.
Daugiau nei pusę visų šalyje atliktų statybos darbų vertės sudarė naujos statybos darbai, jų atlikta už maždaug 1,69 mlrd. litų, rekonstravimo darbų atlikta už 736 mln. litų, remonto ir restauravimo darbų - už 644 mln. litų.
Valdonė Savulionytė
