„flyLAL“ artimiausiu metu ketina paskelbti teisinių veiksmų planą dėl galbūt nesąžiningos „airBaltic“ veiklos. Pastaroji konkurentų kaltinimus dėl kainų dempingavimo neigia, aiškindama, kad nuolaidos Rygoje neturi nieko bendra su kainomis Vilniuje.
Oro bendrovė „flyLAL“ savaitės pradžioje išplatino pranešimą, kuriame pareiškė rimtų abejonių dėl Latvijos oro bendrovės „airBaltic“ sąžiningo dalyvavimo rinkoje. Privataus kapitalo valdoma „flyLAL“ taip pat teigė, kad žengdama į Karmėlavos oro uostą „airBaltic“ nori daryti spaudimą mūsų valstybės institucijoms.
Vienodomis sąlygomis nesugebėjo
„flyLAL Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis LŽ teigė, kad Vilniaus oro uostas Latvijos valstybės mastu buvo identifikuojamas kaip pagrindinis konkurentas Rygos oro uostui. Tad išskirtinės nuolaidos, Rygos oro uoste teikiamos vietiniam vežėjui, padėjo pritraukti daugiau klientų ir pirmauti prieš Vilniaus oro uostą pagal aptarnaujamų keleivių skaičių. Pavyzdžiui, keleivio aptarnavimo mokestis, kuris Vilniaus oro uoste šiais metais buvo sumažintas nuo 50 iki 45 Lt, o Rygos oro uoste siekia 42 Lt, bendrovei „airBaltic“ ten atsieina vos 8 litus.
Išskirtinės nuolaidos, pasak „flyLAL“, iškreipė konkurencines sąlygas tarp oro bendrovių, besidalinančių iš esmės tuo pačiu klientų srautu. „Pirmiausia, mūsų nuomone, Rygos oro uoste neteisėtos nuolaidos „airBaltic“ iškreipia Baltijos šalių rinką, kurioje dalyvaujame ir mes. Jiems taikoma 80 proc. nuolaida. Vilniaus oro uoste niekam netaikomos jokios nuolaidos. Mokėdami pilnus mokesčius Vilniaus oro uoste, mūsų supratimu, jie jau 3 metus patiria nuostolių iš savo veiklos, tačiau Latvijos ir Lietuvos balanso neatskiria, tad jų veikla yra pelninga dėl nuolaidų Rygoje“, - teigė jis ir „airBaltic“ norą gauti nuolaidų Vilniaus oro uoste vadino nesugebėjimu vienodomis konkurencijos sąlygomis plėtoti verslą.
Skaičiuojama, kad „airBaltic“ dėl nuolaidų Rygoje per metus sutaupo apie 50 - 60 mln. litų. Tai, kaip manoma, sudarė galimybę siūlyti mažesnes, palyginti su konkurentų, skrydžių kainas. „Jeigu nuolaidų nebūtų, „airBaltic“ nebūtų sugebėjusi daryti dempingo Vilniuje. Trejus metus iš eilės iš Vilniaus jie siūlė pigesnius skrydžius nei konkurentai, skrydžiai buvo pigesni ir už skrydžius iš Rygos, kur jie turi nuolaidas. Be to, pasirinko tokias kryptis, kaip ir „flyLAL“, tik kelių minučių skirtumu ir mažesne kaina. Tokiu būdu iš pagrindinio vežėjo Lietuvoje buvo atimdami klientai“, - apie rinkos dalybas Vilniaus oro uoste aiškino pašnekovas.
Dėl minėtų nuolaidų yra kalbėję vietos konkurencijos sargai, o kol vyksta bylinėjimasis su EK, nuolaidos tebegalioja. „Bylinėjimasis gali tęstis kelerius metus ir tuo laikotarpiu bus kuriamos neigiamos pasekmės“, - sakė G.Žiemelis.
G.Žiemelis teigė, kad „flyLAL“ turinti tam tikrą teisinį veiksmų planą, kurio šiuo metu plačiau nekomentavo, ir ketina apie jį paskelbti per tris savaites.
Kaltinimus neigia
52,6 proc. akcijų Latvijos valstybės ir 47,2 proc. -Skandinavijos įmonės SAS valdoma „airBaltic“ neigia dempingavusi kainas Vilniuje. „Konkurentai nepasitenkinimą reiškia todėl, kad mes esame pigiausia oro bendrovė. Nuolaidos, kurias gauname Rygos oro uoste, neturi nieko bendra su kainodara Vilniaus oro uoste. Nuolaidas priimame, jeigu jas mums suteikia“, - atrėmė „airBaltic“ generalinis direktorius Lietuvoje Tadas Vizgirda. Rygos oro uoste nuolaidomis besinaudojanti „airBaltic“ norėtų, kad Vilniaus oro uoste mokesčiai būtų mažesni. Tai, pasak T.Vizgirdos, esantis vienas pagrindinių konkurencijos didinimo veiksnių. Pašnekovas teigia pasigendantis dialogo su oro bendrovėmis, esą neįsiklausoma į jų interesus. „Reikia didinti konkurenciją, priešingu atveju Vilniaus oro uostas konkurencijos lenktynėse atsiliks nuo kitų. Valstybė turi apsispręsti, kuris oro uostas jai yra svarbiausiais - Vilniaus, Karmėlavos ar Palangos - ir su juo dirbti“, - patarimus dalija jis.
Spaudimas - ne mūsų stilius
„airBaltic“ paskelbusi apie sumanymus žengti į Karmėlavą, neigia daranti spaudimą šalies institucijoms. „Nesakome, kad mažinsime skrydžių kiekį iš Vilniaus - Karmėlavoje ketiname plėsti veiklą, bet Vilniaus palikti neplanuojame. Jokių ultimatumų neskelbiame - tai ne mūsų stilius“, - kalbėjo T.Vizgirda. Tuo pat metu pašnekovas išreiškė viltį, kad Vilniaus oro uoste mokesčiai gali sumažėti, nes oro bendrovės dėl mažesnių mokesčių gali rinktis ir kitą oro uostą. T.Vizgirda sako, kad per paskutinius 4 metus bendrovė aktyviai vykdė plėtrą Lietuvoje.
Tačiau pašnekovas pripažįsta, kad pastaruoju metu skrydžių krypčių iš Vilniaus oro uosto tokiu tempu, kaip iš Rygos oro uosto, nedaugėja. Tokią strategiją, jo žodžiais, lemia palankesnės sąlygos Rygoje. „Savo planų nekeisime, kol Lietuvos strategai neperžiūrės aviacijos strategijos, kainų, priešingu atveju mums neapsimoka plėsti skrydžių krypčių ir didinti jų skaičiaus iš Vilniaus“, - aiškino jis.
Valdonė Savulionytė
