Politinės valios stoka Lietuvai gali trukdyti užsitikrinti energetinį saugumą. Statydama aplink save "sienas" šalis netaps bendros Europos Sąjungos (ES) energetikos rinkos dalimi.
Tokios mintys nuskambėjo per konferenciją, surengtą jau mažiau nei metus veiksiančioje Ignalinos atominėje elektrinėje. Per ją aukščiausio lygio ES atominės energetikos ekspertai ir europarlamentarai skaitė pranešimus bei diskutavo apie ES energetinio saugumo strategiją, Lietuvos vietą joje ir šalies energetinę ateitį.
Politinės valios stoka
Claude Mandilas, buvęs Tarptautinės energetikos agentūros generalinis direktorius, teigė, jog ES, kuri pritaria atominei energetikai, gera žinia yra tai, kad Lietuva tikisi pastatyti naują atominę elektrinę. Tačiau jis nepagyrė Lietuvos už tai, kad nuo 2002 metų, kai jau buvo aišku, kada Lietuvai teks uždaryti IAE, nepajudėjo elektros jungčių projektų įgyvendinimas.
Pasak jo, energetikos srityje visoms ES valstybėms šiandien svarbu diversifikavimas ir lankstumas. Šiuo atveju Lietuvoje, pasak C.Mandilo, problema yra ne energijos importas, o vienintelis tiekėjas. „Nenoriu pasakyti, kad reikėtų atsisakyti Rusijos kaip tiekėjo, tačiau šalia jos reikėtų turėti ir kitų“, - sakė jis.
C.Mandilas pridūrė, kad šiandien mūsų šalies prioritetai - bendra Baltijos šalių energijos rinka. „Svarbiausia - projektai, kuriais būtų susieta Baltijos šalių rinka, vėliau - nutiesti tiltai su Švedija ir Lenkija, o per Lenkiją - su Vokietija ir Vakarų Europos dalimi. Mano suvokimu, didžiausias šių projektų įgyvendinimo trukdis - ne investicijų, o politinės valios stoka, ir ne tik šioje šalyje“, - teigė C.Mandilas.
Jis akcentavo, kad Lietuva, būdama ES šalis, nėra izoliuota. „Neturėtume ignoruoti solidarumo. ES vis geriau supranta, kad nebūdama vieninga ji gali mažiau. Tačiau nereikia pamiršti, kad solidarumas neatsiejamas nuo atsakomybės. Šalys turi suprasti, kad jeigu prireikus jos tikisi pagalbos iš gretimų ar kitų šalių, tai ir pačios turi būti pasirengusios kitoms šalims suteikti tokią pat pagalbą“, - kalbėjo jis.
Pasak jo, reikia veikti bendros Baltijos šalių energetikos rinkos kryptimi. „Svarbiausias dalykas yra tinklai, ir jeigu jaučiate, kad tuo reikia įtikinti gretimas šalis, nedvejokite ir prašykite politinės paramos“, - sakė C.Mandilas.
Tik neatsiriboti
Ona Juknevičienė, Europos parlamento narė, vertindama Lietuvos galimybes siekti energetinės nepriklausomybes iš ES perspektyvos, tvirtino, kad ES energetinis saugumas nėra atsiribojimas nuo trečiųjų šalių ar sienos statymas tarp ES ir kitų valstybių.
„Aš nemanau, kad kalbėdami apie energetinę nepriklausomybę mes turėtume atsitverti sienomis nuo nepageidaujamų ar ne itin mėgstamų kaimynų ir manyti, kad taip tapsime energetiškai nepriklausomi“, - nuomonę pateikė ji.
O.Juknevičienė pritarė minčiai, kad mūsų energetinę nepriklausomybę užtikrina bendra energetikos vidaus rinka: energetikos tinklų sujungimas, energijos šaltinių ir tiekėjų diversifikavimas, energijos vartojimo efektyvumas.
„Visiškai pritariu ekspertams, teigiantiems, kad ekonomiškai pagrįsti ir finansiškai apsimokantys bendri projektai su visomis pasaulio šalimis yra naudingi ir reikalingi, ypač dabar, vykstant globalizacijai“, - kalbėjo ji.
Pasiūlymai premjerui
Europarlamentarė atviru laišku, adresuotu premjerui Andriui Kubiliui, siūlo parengti trumpalaikius, vidutinius ir ilgalaikius elektros energetikos plėtros planus, veiksmų programą ir numatyti įgyvendinimo terminus. Taip pat ji siūlo nieko nelaukiant pripažinti, kad buvusio premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybės, steigiant nacionalinį investuotoją „Leo LT“, be konkurso pasirinktas nestrateginis investuotojas yra nepasirengęs ir nesuinteresuotas pastatyti saugią ir efektyviai veikiančią atominę elektrinę per trumpiausią laikotarpį. Be to, siūloma įsteigti Projekto įgyvendinimo bendrovę (PĮB), kuri būtų atsakinga už naujos jėgainės projekto įgyvendinimą, o steigėjas ir vienintelis PĮB akcininkas būtų Lietuvos valstybė.
Atvirame laiške O.Juknevičienė ragina skubiai parengti veiksmų planą, kaip sušvelninti energetikos krizę uždarius IAE: paspartinti naujos jėgainės statybą; sutikti, kad elektros jungties su Švedija statyba būtų vykdoma Latvijos Respublikos pajėgomis bei užtikrinti elektros jungtį iš Lietuvos į Latviją; atskirti nuo „Leo LT“ Kauno hidro ir Kruonio hidroakumuliacinę elektrines; prašyti EK tarpininkauti stiprinant „LitPolLink“ bendrovės vykdomo projekto efektyvų finansavimą ir valdymą; pasirinkti strateginius investuotojus ir nedelsiant pradėti dujų saugyklos statybą bei suskystintų dujų terminalo įrengimą; parengti atsinaujinančios energijos šaltinių plėtros strategiją ir sudaryti jos įgyvendinimo veiksmų programą.
Valdonė Savulionytė, „Lietuvos žinios“
