Premjeras Andrius Kubilius LŽ patvirtino, kad Lietuva nesitaria su Lenkijos naftos koncernu „PKN Orlen“ dėl AB „Klaipėdos nafta“ pardavimo. Pasklidus kalboms, kad bendrovė be konkurso gali patekti lenkų kontrolėn, abejingi neliko ir europarlamentarai.
Prieš savaitę, po Lenkijos ir Lietuvos Vyriausybių vadovų susitikimo Varšuvoje, Lenkijos premjeras Donalas Tuskas pareiškė, jog Lietuva neatmeta derybų varianto dėl „Klaipėdos naftos“ pardavimo. „Iš premjero išgirdau vertingą pareiškimą, kad rimtiems pokalbiams ir deryboms yra erdvės - kokiu būdu „PKN Orlen“ koncernas ir jo valdoma „Mažeikių nafta“ gali dalyvauti investuojant arba įgyjant nuosavybės Klaipėdoje“, - tada Varšuvoje sakė jis.
Premjeras: derybos nevyksta.
Lietuvos premjeras Andrius Kubilius LŽ teigė, kad derybų dėl „Klaipėdos naftos“ akcijų pardavimo nebuvo ir jos nėra vedamos. „Buvo nagrinėjama situacija, vyko diskusijos. Su Lenkijos premjeru bei koncerno „PKN Orlen“ vadovybe aptarėme galimus tolesnio bendradarbiavimo variantus“, - sakė A.Kubilius.
Jis primena, kad gruodžio mėnesį ūkio ministro Dainiaus Kreivio pavedimu buvo suformuota darbo grupė, kuriai buvo pavesta išanalizuoti ir įvertinti „Klaipėdos naftos“ tolesnės veiklos strategiją bei parengti siūlymus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių bendrovės „Klaipėdos nafta“ akcijų valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis. „Darbo grupė „Klaipėdos naftos“ situaciją nagrinėjo ekonominiu, strateginiu, energetinio saugumo, politiniu ir teisiniu požiūriu. Vadovaujantis pirminėmis darbo grupės išvadomis šiuo metu laikomės nuostatos neparduoti „Klaipėdos naftos“ akcijų. Darbo grupė tęs savo veiklą, diskutuodama bei ieškodama Vyriausybei ir „Mažeikių naftos“ akcininkui Lenkijos koncernui „PKN Orlen“ priimtinų sprendimų. Be abejo, mes esame suinteresuoti, kad „Mažeikių naftos“ logistinės problemos būtų kuo skubiau sprendžiamos. Vasario mėnesio pradžioje į Vilnių atvyksta „PKN Orlen“ atstovai kalbėtis dėl galimybių tiesti produktotiekį į Klaipėdą. Tikimės abipusiai naudingo bendradarbiavimo su šiuo patikimu strateginiu partneriu“, - LŽ sakė Vyriausybės vadovas.
Paklaustas, koks būdas būtų pasirinktas nusprendus parduoti „Klaipėdos naftą“, premjeras nesiėmė svarstyti, „kas būtų, jeigu būtų“.
Dar vienas skandalas
Europos Parlamento (EP) narė Ona Juknevičienė LŽ sakė, kad jeigu bus nuspręsta parduoti valstybei priklausančias „Klaipėdos naftos“ akcijas nepasirinkus tinkamo būdo, Lietuvoje sulauktume dar vieno privatizavimo skandalo.
„Žiūrint į ankstesnius privatizavimo rezultatus, ar tai būtų „Leo LT“, ar „flyLal“, matome liūdnas pasekmes, o atsakingų neberandama arba nenorima ieškoti“, - primena ji.
Pašnekovės manymu, siekiant, kad tai nepasikartotų su „Klaipėdos nafta“, valstybė, valdanti 70,6 proc. jos akcijų ir nusprendusi šį turtą parduoti, turėtų siekti didžiausios įmanomos kainos. „Turėtų būti aiškiai įvardyta, kad privatizavimas Lietuvoje vykdomas siekiant kuo geresnio rezultato ir didesnės naudos Lietuvos žmonėms. Pirmiausia turi būti atsakyta į klausimą, kodėl ir kam Vyriausybė turi parduoti akcijų paketą, kurį ji valdo: ar todėl, kad ji negali efektyviai valdyti turimo turto, o kitas investuotojas panaudotų efektyviau, ar dėl to, kad valstybei tiesiog desperatiškai reikia pinigų patekus į ekonomikos ir finansų krizę“, - apie galimas pardavimo priežastis svarstė ji.
O.Juknevičienės teigimu, ne paslaptis, jog kiekvienas pardavėjas supranta, kad kuo daugiau bus pirkėjų, tuo didesnė kaina garantuojama už parduodamą prekę. O jeigu, šiuo konkrečiu atveju, valstybės dalis „Klaipėdos naftoje“ nebus siūloma viešai daugeliui suinteresuotų pirkėjų, kaina bus tokia, kokią suderės „atsisėdus prie apskrito stalo“.
„Tokiu sprendimu būtų rizikuojama pažeisti ne tik ES direktyvą, numatančią, kad parduodant valstybės turtą reikia kviesti daugiau pirkėjų, bet ir Romos sutartį, numatančią laisvą kapitalo judėjimą. Tad Europos Komisija neabejotinai susidomėtų šiuo klausimu, nes visi Europoje esantys potencialūs investuotojai turi būti pakviesti ir turėti galimybę dalyvauti, - kalbėjo O.Juknevičienė. - Nereikėtų eiti tokiu keliu ir norint gauti valstybei pinigų, ir jeigu norime tinkamo investuotojo, o apie tai ateityje galėtų būti svarstoma, ir visai rimtai. Reikėtų tokio investuotojo, kuris ateitų ne tik su savo pinigais, bet ir su išmanymu bei rinka. Dar geriau, jei tokių pirkėjų yra daug. Tai pats geriausias valstybės turto pardavimo būdas. Šiuo atveju esu tikra, kad yra gerų strateginių investuotojų ir ne vienas, kurie galėtų pasiūlyti gerą kainą, būtų kompetentingas ir žinotų, kaip tinkamai realizuoti produkciją.“
Patiria spaudimą?
„PKN Orlen“ atstovams susitikus su Seimo pirmininku Arūnu Valinsku, 90,02 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų valdančios „PKN Orlen“ valdybos pirmininkas Jacekas Krawiecas teigė, kad dėl logistikos problemų „Mažeikių naftoje“, su kuriomis bus susidurta uždarius „Družbos“ naftotiekį, jie bus priversti naudotis Būtingės terminalu, o tai esą nėra palanku nei ekonomine, nei saugumo prasme. „Todėl sieksime įsigyti „Klaipėdos naftos“ terminalo operatoriaus kontrolės teises ar kontrolinį akcijų paketą. Priešingu atveju, jei nesutaupysime logistikos srityje, būsime priversti taupyti kitose. Bus mažinamos investicijos, darbuotojų skaičius“, - teigė jis.
Europarlamentarė O.Juknevičienė vertina, kad toks lenkų spaudimas, jeigu jis toks yra, yra nekorektiškas. „Jeigu A.Kubilius pasiduotų tokiam spaudimui, jo elgesys būtų vertinamas kaip netoliaregiškas ir neprofesionalus“, - sakė ji.
Valdyti nepajėgi?
Seimo pirmininkas taip pat nurodė, kad po Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo Lietuvos energetinio saugumo prasme „Klaipėdos naftos“ reikšmė tik didės. „Klaipėdos nafta“ tuomet taps gyvybiškai svarbiu kanalu tamsiųjų naftos produktų resursams, todėl šio klausimo negalima spręsti atskirai nuo strateginių Lietuvos uždavinių ir saugumo.
O.Juknevičienė teigia iš esmės nepritarianti protekcionistinei politikai, kai valstybė neįsileidžia privačių investuotojų. „Tenka pripažinti, kad Lietuvos Vyriausybė nėra pajėgi valdyti valstybės turto, palyginti, tarkime, su Prancūzija. Ten valstybės interesas yra jos institucijų darbuotojų kompetencija - jie yra rengiami pačio aukščiausio lygio mokyklose. Lietuvoje dar gyvas senos nomenklatūros palikimas - dažnai išgrobstomas, iššvaistomas ir dažnai neefektyviai valdomas valstybės turtas“, - dėstė EP narė.
Pardavimui - ne
Tačiau kol kas, jeigu galėtų patarti Vyriausybei, pašnekovė teigia pirmiausiai neskubėtų siūlyti parduoti „Klaipėdos naftos“, o dėmesį kreiptų į tai, kokia strategija numatoma po IAE uždarymo, ką galėsime susiderėti su Rusija dėl elektros energijos gavimo ir dėl dujų tiekimo.
„Iki bus uždaryta IAE, nepardavinėčiau ir nesiūlyčiau parduoti „Klaipėdos naftos“, juolab nesiūlyčiau derėtis su „PKN Orlen“, nes derantis su vienu pirkėju bus pažeista ES teisė, negauta tinkama kaina, bus sukurtas dar didesnis monopolistas energetikos srityje, o tai yra visiškai nenaudinga mūsų valstybei“, - komentarą apie „Klaipėdos naftos“ pardavimą apibendrino pašnekovė.
Lietuvos konkurencijos tarybos pirmininkas Rimantas Stanikūnas dar praėjusią savaitę naujienų agentūrai BNS sakė, kad „PKN Orlen“ valdomai „Mažeikių naftai“ nebūtų leidžiama įsigyti valstybės valdomų „Klaipėdos naftos“ akcijų.
„Šiuo metu „Mažeikių nafta“ yra dominuojanti įmonė Lietuvos rinkoje - įsigydama Klaipėdos terminalą, ji sustiprintų vertikalią integraciją, kas tuo pačiu sustiprintų jos dominuojančią padėtį rinkoje - kitaip tariant, ji sustiprintų savo jėgą rinkoje ir būtų stipriai dominuojanti įmonė naftos produktų rinkoje“, - teigė jis.
Valdonė Savulionytė
