Šalyje vis giliau šaknis leidžiant nedarbui ir kylant socialinei įtampai, socialinių reikalų ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys ramina, kad jeigu šalies ekonomikos nesukrės dramatiški pokyčiai, socialinėms išmokoms ir paramai reikalingų lėšų šiais metais turėtų užtekti.
R.J.Dagys interviu LŽ tikino, kad esant poreikiui mažinti Lietuvos biudžetą, socialiniai reikalai yra labiausiai apsaugoti. Pašnekovo teigimu, net nedarbui augant dabartiniais tempais, pensijos, motinystės išmokos nebus paliestos, o darbo netekę žmonės tebegaus paramą. Socialinių reikalų ir darbo ministras mato net galimybių sutaupyti, jeigu pavyktų optimizuoti sistemą ir išvengti piktnaudžiavimo socialine parama. Apie šią problemą ir kitas Darbo biržos efektyvumo opas jis teigia girdėjęs ir anksčiau, dar nebūdamas ministras. Vis dėlto tai, kas visuomenėje buvo vieša paslaptis, į dienos šviesą iškelta visai neseniai.
- Iš pareigų atleistas Darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis. Kokie pasikeitimai, Jūsų nuomone, dar reikalingi, kad išnyktų visos Darbo biržos ydos? Papasakokite plačiau, kokios problemos iškilo į dienos šviesą po Darbo biržos finansinio bei veiklos audito?
- Sprendžiant iš vidaus audito išvadų, Darbo biržos problemos išties yra įsisenėjusios. Vyko chaotiška pinigų panaudojimo veikla. Pinigai buvo panaudoti, tačiau nebuvo teikiama svarbos, kiek tai yra efektyvus pinigų panaudojimas, ar pasiekta norimų rezultatų. Visos ydos ypač pasireiškė sunkmečiu, kai reikėjo persiorientuoti į visiškai kitokius procesus. Dabar pamatėme, kad Darbo birža iš esmės yra neprisitaikiusi prie naujai susidariusių sąlygų. Be šių problemų svarbu paminėti, kad Darbo biržos direktorius padarė asmeninių nusižengimų, kurie yra netoleruotini.
- V.Šlekaitis Darbo biržai vadovauja nuo 1992 metų, o dėl veikos barti gavo visai neseniai - per mažiau nei vieną mėnesį jis gavo kelias nuobaudas dėl viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo, todėl darbo biržai 1,6 mln. litų sumažinta Europos Sąjungos (ES) struktūrinė parama. Vėliau papeikimas skirtas nustačius, kad lėšos iš Užimtumo fondo buvo naudojamos ne pagal paskirtį. Sunku patikėti, kad iki tol vyko pavyzdingas darbas. Ar anksčiau šiai mokesčių mokėtojų išlaikomai įstaiga nestigo priežiūros?
- Negaliu spręsti, ar ankstesnius ministrus tenkino V.Šlekaičio veikla. Tačiau tai, ką pamačiau, manęs absoliučiai netenkino. Ir anksčiau (kai pašnekovas dar nebuvo paskirtas socialinių reikalų ir darbo ministru - aut.) nusiskundimų ir nesuprantamo išlaidavimo pavyzdžių yra tekę matyti ir apie juos girdėti, tačiau, kaip aš suprantu, tuometinė Darbo biržos vadovo veikla tikriausiai tenkino. Tačiau man kyla klausimų, kodėl buvo taip neatsakingai elgtasi, nes akivaizdu, kad problemos buvo įsisenėjusios.
- Ne paslaptis, kad socialinės apsaugos sistemoje pasitaiko piktnaudžiavimų. Kokių priemonių ketinama imtis ar jau imamasi, kad socialinė parama atitektų asmenims, kuriems jos reikia labiausiai?
- Ketvirtadienį vyko susitikimas su nevyriausybinių organizacijų atstovais, planuojame steigti nuolatinę dvipusę tarybą iš ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų, kuri nuolat prižiūrėtų, kad išmokos patektų tiems, kam reikia ir tai vyktų efektyviau.
- Akivaizdu, kad darbo ieškantys žmonės nepatenkinti Darbo biržos veikla ir vis dažniau klausia, kam ji reikalinga?
- Darbo biržos efektyvumas yra daug didesnis, nei kitų įdarbinimu galinčių užsiimti įstaigų. Kaip sistema, nors ir turinti gana daug trūkumų, Darbo birža veikia. Įdarbinimo rezultatai rodo, kad tai nėra bergždžia struktūra. Žmogaus yra įtraukiamas į darbo paiešką, grąžinamas į darbo rinką, mokamos pašalpos, vykdoma registracija, apskaita - tai dalykai, su kuriais tvarkosi darbo birža. Tačiau biržai labiausiai stinga efektyvios politikos. O tai ir buvo didžiausias piktnaudžiavusio tarnyba buvusio direktoriaus darbo brokas.
Darbo birža šiandien yra būtina: jeigu žmogus atsidurs gatvėje ir negalės palaikyti savo profesinių įgūdžių, persikvalifikuoti, jo šansas sugrįžti į normalią darbo vietą bus labai nedidelis. Be to, iš ko jis gyvens atsidūręs gatvėje?
- Kokiems pokyčiams pribrendo ši struktūra?
- Siūlysime optimizuoti pašalpų sistemą. Bus siekiama išvengti dubliavimosi: kad nebūtų mokamos ir stipendijos, ir bedarbio pašalpa. Taip pat sieksime, kad sunkmečiu parama bedarbiui būtų teikiama ilgesnį laikotarpį, nes dabar darbo paieška užtrunka. Šiuo metu ypač aktyviai reikėtų investuoti į rinką per viešuosius darbus, ne tik mokėti pašalpas.
Akivaizdu, kad institucijai pakanka pareigų ir įstatymų, tačiau reikia kad jie veiktų efektyviai.
- „Sodra“ ir darbo birža teigia, kad jau kitą pusmetį nebus iš ko mokėti bedarbio pašalpų, iki šiol šiam poreikiui išleista daugiau nei planuota. Kaip teks gelbėtis?
- Biudžete yra pakankamai pinigų: aktyvioms darbo rinkos priemonėms ir pašalpoms yra apie 500 mln. litų. Mes tokią sumą numatėme apsidrausdami, kad nedarbas gali būti didesnis nei buvo planuojama taisant biudžetą prieš praėjusių metų pabaigą. Pagal dabar stebimus nedarbo mastus, lėšų iki metų pabaigos turėtų užtekti. Be to, bus galima panaudoti ES paramos lėšas. Na, nebent kas nors dramatiškai pasikeistų Lietuvos ekonomikoje...
Be abejo, „Sodros“ biudžetas negali būti iki galo subalansuotas, nes ir valstybės biudžetas nesurenkamas iki galo. Tačiau, palyginti su valstybės biudžetu, „Sodros“ problemos yra mažesnės.
Valdonė SAVULIONYTĖ
