Pernai pirmąkart sumažėjo per pastaruosius šešerius metus be paliovos didėjęs bankų sistemos pelnas, o kai kuriems jų nepavyko išvengti nuostolių.
Šalyje veikiančių komercinių bankų pateiktais neaudituotais duomenimis, pernai 2 bankai ir 5 užsienio bankų skyriai patyrė nuostolį, o 7 bankai ir 2 užsienio bankų skyriai skaičiavo pelną.
Faktai.
Bendras šalyje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų skyrių pelnas per metus smuko beveik 22 proc. ir pernai buvo 902,6 mln. litų, o 2007 metais viršijo 1 mlrd. 156 mln. litų.
Bankų pelnas beveik nustojo didėti paskutinį metų ketvirtį. Tada bankai uždirbo iš viso kiek daugiau nei 18 mln. litų pelno.
Bankų turtas, neaudituotais duomenimis, sudarė 89,9 mlrd. litų ir per metus išaugo 8,8 mlrd. litų, arba 10,9 proc., kai 2007 metais šis augimas buvo beveik 37,5 procento.
Pernai bankų sistemos paskolų portfelio prieaugis buvo mažesnis nei per praėjusius trejus metus. Jis pernai augo 11,3 mlrd. litų, arba 18,9 proc., o 2007 metais išaugo beveik 44 procentais.
Pelno bus
Bankų turto augimas per metus 10,9 proc. ir paskolų augimas 18,9 proc., Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino vertinimu, yra visiškai priimtini.
Tačiau paskutinį metų ketvirtį bankai patyrė 0,3 proc. turto mažėjimą, o paskolos klientams didėjo vos 1,5 procento. Tokie skaičiai, pasak jo, atsižvelgiant į ekonominę situaciją tuo metu, yra natūralūs.
Lietuvos banko valdybos pirmininko prognozėmis, šiais metais bankų sistema nuostolio neturėtų patirti. „Pagal situaciją, kuri yra dabar, sprendžiu, kad šiais metais pelno bus. Nesakau, kad visi bankai metus baigs pelningai, bet pelno turėtų būti“, - spaudos konferencijoje, skirtoje bankų rezultatams praėjusiais metais aptarti, sakė jis.
Pasak R.Šarkino, bankų likvidumą padidintų Stabilizacijos fondo steigimas. „Manome, kad toks fondas yra labai reikalingas, ir norėtume, kad įstatymas dėl jo būtų kuo skubiau priimtas. Kai kurie bankai turi lėšų ir galėtų teikti kreditus, tačiau bijo, kad pasikeitus situacijai neturės iš kur pasiskolinti, tad prilaiko lėšas savo sąskaitoje. Jeigu būtų suteiktos garantijos, bankų padėtis palengvėtų. Fondas galėtų būti ir privalomas, ir savanoriškas, nesvarbu. Svarbu, kad jis būtų“, - nukirto R.Šarkinas.
Dėl tokio fondo steigimo Seimas veikiausiai apsispręs pavasario sesijos metu.
Paklaustas apie galimą koncentraciją bankų sistemoje šiais metais, R.Šarkinas teigė: „Visko gali būti: ir įsigijimų, ir susijungimų, ir naujų bankų gali ateiti.“
Indėliai keičiasi kasdien
Indėlių suma, laikoma bankuose, praėjusiais metais sumažėjo 1,9 mlrd. litų, arba 4,7 proc., ir buvo 38,2 mlrd. litų. Daugiausia indėlių sumažėjimą lėmė privačių įmonių indėliai, kurių suma per metus sumenko 2,5 mlrd. litų. Per praėjusius metus valstybės ir savivaldybės įmonių indėliai sumažėjo 1,2 mlrd. litų, o gyventojų padidėjo 1,5 mlrd. litų.
Per ketvirtąjį metų ketvirtį indėlių bankuose mažėti ėmė dar labiau - jų bendra suma smuko 6,7 procentais.
„Indėlių sumažėjimas atspindi realią ekonomikos padėtį - įmonės panaudojo savo turimas lėšas veiklai finansuoti, tad toks indėlių sumažėjimas dabartinėmis sąlygomis yra normalus“, - individualiųjų įmonių indėlių dalies pasitraukimą iš bankų argumentavo R.Šarkinas.
Jo teigimu, šiuo metu situacija yra tokia, kad kiekvieną dieną indėlių bankuose tai mažėja, tai daugėja.
„Šį mėnesį rodikliai labai svyruoja. Indėlių bendra suma bankuose nuo mėnesio pradžios iki dabar yra padidėjusi 23 mln. litų.“, - sakė jis.
Valdonė SAVULIONYTĖ, „Lietuvos žinios“
