Vaida Kurpienė

Gruodis nėra įsivaizduojamas be balto sniego, aitraus mandarinų kvapo ir šiame laikotarpyje paties gardžiausio deserto – kūčiukų. Nors pavadinimas išduoda, kad šį skanėstą turėtume valgyti tik šv. Kūčių dieną, tenka pripažinti, kad dažnas lepinasi žymiai anksčiau. Jais nevengiama užkandžiauti, nes atrodo, kad mažame skanėste negali būti nieko blogo. Gi tai tik miltiniai saldūs kepinėliai su aguonomis.

Į Lietuvą atkeliavo ne tik kalendorinė žiema, bet ir tikras šaltukas. Kiekvienas sutiks, kad kuo dienos šaltesnės, tuo labiau norisi valgyti šiltus arba net karštus patiekalus - troškinius, sriubas.  Mitybos specialistė Vaida Kurpienė tv3.lt skaitytojams bei žiūrovams pataria, ką valgyti šaltuoju sezonu.  „Mityba turi būti sezoninė. Žiemą salotų lapai, agurkai ir pomidorai nėra tokie skanūs ir vertingi, todėl siūlau rinktis šaknines daržoves - griežčius, morkas, burokėlius.

Ruduo – peršalimo ligų metas. Tuo metu dažnas ima kosėti, čiaudėti, jei nepasigauna dar rimtesnių negalavimų. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė tv3.lt nurodė, kad ji pirmiausia rekomenduoja kasdien išeiti pasivaikščioti. „Pasivaikščioti reikia eiti dieną – ne ryte, ne vakare, o tada, kada šviečia saulė, kad ir per debesis.

Šaltuoju metų laiku lietuviai skiria daugiau dėmesio sveikai mitybai ir imuniteto stiprinimui, tačiau nevengia ir miltinių patiekalų, saldumynų ar kavos. Nors mitybos specialistai sako, kad nereikia pulti į kraštutinumus, tačiau yra keletas mitybos įpročių, kuriems taria griežtesnį ne. Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė dalinasi patarimais, ko vengti, kad šaltuoju metų laiku išliktų stiprus imunitetas ir nevargintų ligos.

Dabar labai populiaru darosi būti veganu, vegetaru, valgyti maisto produktus be laktozės, be glitimo ir pan. Tačiau mitybos specialistė Vaida Kurpienė pataria vengti visų kraštutinimų, nes tai, pasak jos, gali atsisukti prieš patį žmogų. „Jeigu mes kažką sau draudžiame, mes to labai labai norime. O jeigu leidžiame sau kažkiek nukrypti, tas noras sumažėja.

Darganoti orai ir vis žemiau slenkantis termometro stulpelis lietuvius verčia susirūpinti imuniteto stiprinimu. Sveikos mitybos specialistė, tinklaraščio Sulieknek.lt ir knygų autorė Vaida Kurpienė atkreipia dėmesį, kad rūpintis sveikata nėra nei sudėtinga, nei brangu – tereikia atidžiau rinktis maisto produktus. Atvėsus orams lietuvių mitybos įpročiai keičiasi, jie skiria daugiau dėmesio savo sveikatai, patvirtina lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys.

Jau nuo seniausių laikų sklando legendos apie jų gydomąsias galias. Ar tikrai toks sveikas pasirinkimas padeda gydyti ligas, atsako mitybos specialistė Vaida Kurpienė. Senovės hunai ir mongolai neįsivaizduodavo savo stalo be mėsos patiekalų, valgomų kartu su grikiais. Dabar jau ir ne vienas lietuvis savo pusryčių meniu papildo šiuo pasirinkimu.   Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sutinka, kad grikiai yra itin sveikas pasirinkimas. „Grikiai pagal savo kilmę yra sėkla.

Trapučius šiais laikais yra pamėgę daugelis žmonių. Tai greitas ir lengvas užkandis, kuris, atrodo, gali puikiai pakeisti duoną. Visgi mitybos specialistę Vaida Kurpienė tv3.lt nurodė, kad traputis nėra toks sveikuoliškas produktas ir kad ji verčiau pataria rinktis duoną. „Trapučių apdirbimo technologija yra tokia, kad sudėtingi angliavandeniai, kurie energiją į mūsų kūną duoda palaipsniui, tampa paprastaisiais arba netoli jų.

Nors daugelis per pusryčius mėgsta rimčiau užkąsti kiaušiniais ar pasilepinti varške ir mano, kad tai daryti sveika, mitybos specialistė Vaida Kurpienė turi kitokią nuomonę. Pasak jos, šių gaminių pusryčiams geriau nesirinkti, nes tai yra gyvulinės kilmės produktai. „Gyvūninių produktų kiekį rekomenduojama riboti.

Nors dauguma žmonių žino, kad gerti vandens reikia, ir reikia pakankamai, tačiau turbūt ne visi susimąstė, kokie požymiai rodo, kad geri vandens per mažai. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė tv3.lt nurodė, kad trūkstant skysčių žmogus nejaučia troškulio. „Jeigu žmogus dehidratuotas, jis nenori gerti. Be to, labai dažnai jie nenori ir valgyti šviežių daržovių, kuriose yra daug skysčių.

Kaip vakarėlio metu suderinti tris, atrodo, visiškai nesuderinamus dalykus: pavalgyti, pasimėgauti ir kitą rytą atsikelti energingam? Mitybos specialistė, dviejų vaikų mama Vaida Kurpienė, savo patarimais padėjusi atsikratyti antsvorio daugeliui žmonių, tvirtina, kad viskas įmanoma, jei nepuoli į kraštutinumus.  „Žmonės galvoja, kad yra arba juoda, arba balta. Kai švenčia, vieni galvoja, kad reikia tik vandenį gerti, nieko nevalgyti. O jei jau valgo, tai tada bet kiek.

Daugelis lietuvių neįsivaizduoja pusryčių be sumuštinių. Populiariausias jo variantas - su kumpiu, dešra arba sūriu. Vis dėlto tokį derinį dauguma mitybos specialistų kritikuoja ir tvirtina, kad jis nėra tinkamas.  Mitybos specialistė Vaida Kurpienė pasidalijo ypatingu sumuštinio receptu. Jį išmėginę, liksite sužavėti. Ši sumuštinio variacija ypač tinkama šiuo metu, kai miškuose randama daugybė grybų.

Grybavimas šalyje pasiekė piką. Žmonės net prieš darbus nuo ankstyvo ryto skuba į miškus, kuriuose šiemet apstu pačių įvairiausių grybų. Lietuviai skuba į krepšius dėti baravykus, ūmėdes bei daugelio pamėgtas voveraites. Vėliau namuose šeimininkės ima gaminti iš jų pačius įvairiausius patiekalus. Vilnietė Marija grybus šeimynai ruošia su svogūnais, morkomis ir grietinėlės padažu. Naujienų portalui TV3.lt ji tvirtino, kad grietinėlės padažas, nors ir yra riebus, labai patinka jos gausiai šeimai.

Ar jūs esate vienas iš daugelio, manantis, kad daugiausia kofeino yra espreso kavoje? Labai klystate. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė nurodo, kad didžiausią kofeino dozę gausite gerdami lietuvių pamėgtą užpilamą kavą. „Pavyzdžiui puodelis espresso kavos, kurios skonis yra labai intensyvus, turi labai mažai kofeino", - sakė mitybos specialistė. Visą pokalbį su mitybos specialiste žiūrėkite vaizdo įraše.

Lietuva – bulvinių patiekalų kraštas. Šeimininkės nuo seno iš bulvių mokėjo pagaminti daugybę patiekalų. Tačiau anksčiau žmonės bulvių patiekalus vertindavo dėl to, kad bulviniai blynai ar plokštainis su spirgučių padažu – lėtai virškinamas ir sotus maistas, kuris dirbant laukuose suteikdavo energijos visai dienai. Šiais laikais į bulves žvelgiama kitaip – mitybos specialistai siūlo atsisakyti riebių padažų, išmokti daržoves tinkamai apdoroti ir atrasti sveikus receptus.

Ruduo – tai toks metas, kai organizmas dar turi prikaupęs naudingų medžiagų, tad svarbiausia yra išsaugoti tų naudingųjų medžiagų atsargas. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė tv3.lt papasakojo, kaip maitintis rudenį yra sveikiausia. „Reikėtų atsižvelgti į gyvenimo diktuojamą ritmą, pasireguliuoti mitybos režimą , valgyti tai, kas dabar yra šviežia ir gerai. Tą galima pamatyti netgi pagal kainos – ko kainos krito, to yra pats sezonas.

Siekis sukūsti – daugelio moterų tikslas. Tačiau dažnai jis yra sunkiai pasiekimas. Štai ir šiai moteriai, parašiusiai laišką mitybos specialistei Vaidai Kurpienei, svorio metimas nėra iš lengvųjų užduočių. Pateikiame jums moters laišką ir V. Kurpienės patarimą jai. „Jūs labai daug rašote apie tai, kaip reguliuoti svorį, kas yra sveika ir kas ne.

Vitaminas C mums yra gyvybiškai reikalingas, o jo yra ne tik citrinoje, sako mitybos specialistė Vaida Kurpienė. Portalui tv3.lt ji papasakojo, kuo šis vitaminas svarbus ir iš kur jo gauti – tikrai ne vien iš citrinų. „Šviežiame ir jaunama brokolyje vitamino C yra daugiau nei citrinoje. Taip pat jo gausu yra kopūstuose bei visose daržovėse.

Daugelis žino, kad daug geležies yra mėsoje, tačiau jos trūksta ir visvalgiams, pastebi mitybos specialistė Vaida Kurpienė. Portalui tv3.lt ji papasakojo, iš kokių maisto produktų ir kaip valgant geriausiai pasisavinama geležis ir kas tam trukdo. „Pasisavinti geležį ne taip paprasta. Geriausiai tai padeda padaryti produktai, kuriuose yra daug vitamino C – o tai yra įvairiausios daržovės, tikrai ne tik citrinos.

Turbūt nerastume žmogaus negirdėjusio, kad būnant saulėje reikia išsitepti kremu nuo saulės – kad apsisaugotume nuo kenksmingų spindulių ir išvengtume vėžinių ląstelių susidarymo. Tačiau mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, kad išėjus ant saulės reikėtų pabūti neišsitepus kremu bent 15 minučių – taip organizme gali gamintis vitaminas D. „Vitamino D trūksta 9 lietuvių iš 10, o iš maisto jo galime susirinkti daugiausia 15-20 procentų.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė tv3.lt sakė, kad nors daugelis ir galvoja, kad palankiausias metas lieknėti yra vasara, tai nėra visiška tiesa. Pasak jos, geriausias metas yra dabar – nesvarbu ar tai žiema, vasara ar ruduo. Vasarą, sako V. Kurpienė, kaip tik yra įvairių pagundų, vakarojimų su draugais, kas gali labai apsunkinti mūsų norus sulieknėti. „Vasaros vakarai ilgi, daug važiavimo į svečius ir svečių priėmimo, daug chaoso mityboje, ledai ir kiti desertai, vėlyvos vakarienės, alkoholis.

Nors vasara, atrodo, yra tobulas metas maitintis sveikai – gausu šviežių daržovių, uogų – tačiau dažnai žmonių mityba labai toli prasilenkia su sveika, tv3.lt sakė mitybos specialistė Vaida Kurpienė. „Ilgi vakarai, kartais – per mažai miego (tiesa, vasarą dėl šviesos gali ir norėtis mažiau, bet įsivertinkite, ar tikrai labai energingi atsibundat), labai vėlyvos ir didelės vakarienės, daug alkoholio, o jei nedaug, tai dažnai ypač apsunkina organizmą ir blogina nuotaiką.

Vasara – vitaminų metas, tik dažnai tie vitaminai nepatinka į mūsų skrandį, sako mitybos specialistė Vaida Kurpienė. Pasak jos, vasarą didžiają šaldytuvo dalį turėtų užimti uogos, geriausia – laukinės. „Mes turime mėlynes, bruknes, spanguoles – laukines uogas, išaugusias visiškai natūraliai, toliau nuo teršalų. Jos yra labai sveikos ir turinčios didžiulius kiekius antioksidantų – medžiagų, saugančių mus nuo senėjimo, atstatančių ląsteles, kurias susigadiname nervindamiesi.

Nors druskos, ne taip kaip cukraus, mūsų organizmui reikia, tačiau mitybos specialistė Vaida Kurpienė įspėja, kad dažnas mūsų jos naudoja žymiai daugiau nei reikėtų. Pašnekovė sako, kad druskinės ant mūsų stalo iš viso neturėtų būti, nes gaminant maistą ir taip įdedame druskos, o jos juk gauname dar ir su pirktiniais produktais. „Pakankamai druskos mes jau gauname su maistu, jeigu esame visavalgiai. Gamindami mes tikrai dedame druską.

Mes jau pakankamai daug žinome apie cukraus žalą, per didelio druskos kiekio kenksmingumą ir tikrai ne vienas yra girdėjęs apie skaidulinių medžiagų naudą. Portalas tv3.lt nutarė pasirinkti konkretų, patį populiariausią produktą – duoną – ir išsiaiškinti, kuri jų yra sveikiausia.

Vasara – grilių metas. Gardus kąsnelis nuo iešmo ne vienam lietuviai yra esminis vasaros komponentas. Tačiau kokius maisto produktus rinktis dėti ant griliaus ir kaip juos marinuoti? Mitybos specialistė Vaida Kurpienė tv3.lt papasakojo, kad marinuojant svarbiausia nedėti aliejaus – kad ir kaip mums būtų tai skanu. „Kepant grilyje – ypač, kai tai daro mėgėjai – karštis yra labai didelis ir aliejus pradeda degti ir skilti, o tos skilimo medžiagos yra tokios, kurių norėtumėte vengti kuo labiau.

Vasara – tai toks metas, kai skaniausias desertas tampa ledai. Tačiau ne vienas jau žino, kad ledai ne retai būna ne tik riebūs, bet ir turi daug cukraus, dažnai ir kitų konservantų bei ne tokių sveikų medžiagų. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė tv3.lt papasakojo, kaip atsirinkti sveikiausius ledus parduotuvėje. „Grietininiuose, pieniniuose leduose kuo arčiau sąrašo pradžios (geriausia – pirmoje vietoje) turėtų būti grietinėlė, pienas (bet ne milteliai), o sorbete turi būti daugiausia sulčių.

Vasaros dažniausiai niekas neįsivaizduoja be ant laužo keptos mėsos ar daržovių. Nors kartais ir atrodo, kad „gamtoje viskas skaniau“, tačiau būtina pasirūpinti savo sveikata ir atsargiai rinktis, ką ir kaip valgyti. „Pirmiausia reikia nustoti čirškinti taip stipriai, nes daug kas sako, kad pati skaniausia dalis ta, kuri tamsiai ruda arba juoda. Ten jau yra kancerogeninės medžiagos ir pirmas patarimas yra anksčiau nuimti nuo griliaus“, - sako sveikos mitybos ekspertė Vaida Kurpienė.

Vasarą daugiau būname lauke, daugiau judame, gauname daugiau deguonies bei saulės spindulių. Oda gali pasidaryti skaistesnė, bet, netinkamai prižiūrima, gali nukentėti bei imti senti greičiau. Ką valgyti ir ko vengti, kad ilgiau išliktumėme jaunos, kalbamės su sveikos mitybos specialiste Vaida Kurpiene. Internete galime rasti įvairiausių skaisčios odos maisto produktų sąrašų. Tačiau tikiu, kad kasdienė subalansuota mityba ir įpročiai – daug veiksmingesni.

Kokia turėtų būti vaikų mityba? Kaip vaikus išmokyti valgyti daržoves ir vaisius? Ir kuo vaikų mityba skiriasi nuo suaugusiųjų? Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, kad sveika vaikų mityba yra labai panaši į suaugusiųjų sveiką mitybą. Tad gal ir neskambės populiariai, tačiau tėvai turi rodyti vaikams pavyzdį. „Labai dažnai tėvai man sako: mano vaikas nevalgo to ar ano.

Blynai – vienas mėgstamiausių vaikų patiekalų. Ir gal ne tik vaikų. Tačiau daugelis jau žino, kad blynai nėra labai sveika – balti miltai, kepimas ant riebalų nėra sveikos mitybos viršūnėje. Visgi sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė papasakoja, kaip blynus paversti daug sveikesniu patiekalu, nei galima manyti. „Blynų gerumas ar blogumas priklauso nuo daugelio dalykų.

Daug neva neginčijamų tiesų yra prirašyta ir prikalbėta apie sveiką mitybą. Kartais tam tikri maisto gaminiai tampa tiesiog mados ar stiliaus reikalu, galvojant, kad tai yra labai sveika, tačiau gali būti ir kitaip. Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė tv3.lt sugriovė keletą visuomenėje įsisenėjusių mitų. Pirmiausia – apie žaliuosius kokteilius. „Žalieji kokteiliai yra labai geras dalykas žaliavalgiams, nes jiems reikia suvartoti tiek pat kilokalorijų, kiek ir kitiems.

Vegetarinė ir veganinė mityba – nuolatinė diskusijų tema, kurioje vieningos nuomonės, matyt, niekada nebus. Sveikos mitybos specialistė Vaida Kurpienė tv3.lt nurodė savo požiūrį į tokią mitybą: pasak jos, kuo mažiau produktų žmogus valgo, tuo jis turi daugiau žinoti. Tad, pasak jos, norint būti sveiku vegetaru ar veganu, tam reikia skirti daug savo dėmesio ir laiko.

Kai mums slenka plaukai, išblykšta oda, jaučiame energijos trūkumą, dažnai griebiamės vitaminų ar maisto papildų – juk tam jie ir sukurti, kad padėtų žmogui, ar ne? Visgi mitybos specialistė Vaida Kurpienė atkreipia dėmesį, kad žmogus daug geriau įsisavina vitaminus ir naudingąsias medžiagas per maistą. Tad ar verta pirkti vitaminus ir maisto papildus? „Pirmiausia turite pasikonsultuoti su šeimos daktaru, o, jeigu reikia, pasidaryti tyrimą.

Pavasarį žmogaus organizmas nusilpsta, jam natūraliai trūksta vitaminų. Iš kur jų gauti, ką daryti, kad organizmas juos reikiamai pasisavintų ir kaip apskritai jaustis energingai? Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, kad naudingiausi yra tie augalai, kuriuos mes trypiame pievoje. „Jau balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje pradeda augti garšva, kiaulpienės lapeliai, dilgėlės, kiškio kopūstai – visos jaunos, pilnos chlorofilo, be galo sveikos žolelės.

Sertifikuota mitybos specialistė Vaida Kurpienė dalinasi savo sezoninės virtuvės įspūdžiais. Gegužės pabaiga ir visas birželis iki liepos mėnesio- tai labai trumpas smidrų (šparagų) sezonas. Smidrai nėra man labai įprasta daržovė, bet skamba ir atrodo skaniai. Taigi vieną savaitgalį užsukusi Smidrų festivalį nusipirkau porą ryšulėlių. 100 gramų smidrų turi net 12 proc. reikiamos paros normos geležies, vario 12 proc. vitamino K – 52 proc., o vitamino A – 15 proc.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė pasakoja, kokių produktų reikia atsisakyti, norint sulieknėti. Tiksliau, ji sako, kad jokie draudimai neveikia, nes jeigu kažką sau drausi, tai imsi dar labiau to norėti ir ilgai neišlaikysi. Čia pašnekovė kalba ir apie cukrų, ir apie kitus nesveikais pripažintus produktus. „Nėra jokio produkto, kurio nebūtų galima suvalgyti“, – pasakoja V. Kurpienė. Plačiau žiūrėkite video reportaže.

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė sako, į ką žmonės turėtų ypač atkreipti dėmesį metant svorį. Pašnekovė sako, kad daugelis pamiršta kelis labai svarbius dalykus: gerą miegą ir gryną orą. Pasirodo, tai daro didžiulį įtaką mūsų kūno linijoms! Plačiau žiūrėkite video reportaže.

Pavasaris – jau čia, o atėjus pavasariui pirmiausia imame galvoti, kaip padailinti figūras – ir kuo greičiau, tuo geriau. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė šiame video atskleidžia, ką reikėtų valgyti, kad svoris kristų negrįžtamai. „Kasdien reikėtų valgyti skirtingas šviežias daržoves. Jos duoda puikų sotumo jausmą, užpildo skrandį, gerina virškinimą, valo kraujagysles, didina energijos kiekį, nors kalorijų turime labai mažai.

Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – tai, ko nenori niekas girdėti. Vis dėlto sėslus, nesveikas gyvenimo būdas lemia, kad su šia problema tenka kovoti vis dažniau. Jo padidėjimą kraujyje taip pat lemia paveldimumas, sutrikusi inkstų, kepenų, skydliaukės veikla. Prie šios ligos prisideda ir rūkymas, antsvoris, nutukimas ir, kaip minėta, netinkamas maitinimasis. Blogiausia, kad daugelis iš karto skuba griebtis medikamentų, kurie visų pirma yra cheminės medžiagos.

Visame pasaulyje pirmadienis yra pati nekenčiamiausia diena. Po savaitgalio dažnas jaučiasi vis tiek pavargęs, apsunkęs, apdujęs ir visiškai nepasiruošęs pulti į darbus. Nors dėl tokių pojūčių kaltę dažnai suverčiame bendram nuovargiui ar darbui, specialistė, sveikos gyvensenos ekspertė Vaida Kurpienė sako, kad klaidas daro patys žmonės.

Sausio pirmoji dažnam – pokyčių ir naujos pradžios metas. Gi būtent nuo šios datos prasideda pažadai sveikiau gyventi, lankytis sporto salėje ir atsisakyti žalingų įpročių. Tik dažnas gali sau pripažinti, kad pažadai telieka pažadais, nes keistis nėra lengva. Didžiausia klaida – staigus siekis pakisti, kai griebiamasi šiaudo. Drastiški mitybos ar sporto pokyčiai organizmui įvaro šoką, todėl ilgainiui jaučiamas nuovargis, sunkumas ar net liūdesys.

 Nors skrandžio tampymo ir skirtingų patiekalų per vieną dieną valgymo maratonas jau baigėsi, artėja dar viena šventė. Vis dėlto Naujųjų metų laukimas siejamas su vakarėliais, kuriuose vyrauja lengvi užkandžiai, salotos, vaisiai. Vis dėlto kai kurie Naujuosius pasitinka prie gausaus vaišių stalo. Toks vėlyvas valgymas virškinimą labai apsunkina, todėl atsiranda tų, kurie nusprendžia visą dieną nevalgyti ir „atsiimti“ vakare.

Gražiausios metų šventės jau baigėsi, bet valgymo maratonas dar tikrai ne. Dažnas po Kūčių ir Kalėdų likusį maistą puikiai išnaudoja dienos pietums, tačiau tai išgirdusi sveikos gyvensenos specialistė Vaida Kurpienė kraipo galvą. Tik tv3.lt skaitytojams ji atskleidžia, ką reikėtų daryti su visais likučiais. Tai žinodami kitais metais šios klaidos nekartosite ir gyvensite sveikiau.

Sveikindami su šv. Kalėdomis ir linkėdami pačių gražiausių dalykų, artumo, meilės, garsūs šalies žmonės paminėjo svarbiausias metų šventes. Sveikos gyvensenos specialistė Vaida Kurpienė padėkojo esantiems šalia: draugams, artimiesiems, sekėjams. „Įkvepiate pokyčiams ir naujiems darbams, palaikote, kai sunku ir patariate, kai to reikia. Gera gyventi erdvėje, kurioje esate Jūs. Jūsų dėmesys yra pati didžiausia dovana ne tik per šventes, bet ir kiekvieną metų dieną“, - rašė ekspertė.

Sertifikuota mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ įkūrėja Vaida Kurpienė išskirtinai tv3.lt naujienų ir pramogų portalo skaitytojams atskleidžia, kokias esmines taisykles reikėtų žinoti šiuo šventiniu laikotarpiu. Sveikai besimaitinantys ar priaugti kilogramų bijantys su didžiausiu nerimu laukia gražiausių metų švenčių. Dažnas bijo, kad prie vaišėmis nukrauto stalo negalės atsilaikyti riebiems patiekalams, praras bet kokią valią ir kimš tiek, kiek telpa.

 Sertifikuota mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ įkūrėja Vaida Kurpienė išskirtinai tik tv3.lt naujienų ir pramogų portalo skaitytojams atskleidžia, kaip šaltuoju metų laiku išlikti sveikiems ir žvaliems. Vienas iš pagrindinių patarimų – tinkamas vitaminų kiekis, tačiau žiemą jų gauti tikrai sunku. Nors prekybos centruose gausu citrusinių vaisių, specialistė pabrėžia, kad nereikėtų persistengti ir apkrauti organizmo dideliais kiekiais mandarinų ar apelsinų.

Ne paslaptis, kad savo sultingu rausvumu ir nauda sveikatai lašiša jau kuris laikas užkariavusi lietuvių širdis. Specialistai vienareikšmiškai pripažįsta šios žuvies naudą sveikatai. Vis dėlto ar taip pamilę lašišą, ne be reikalo pamirštame itin vertingą baltąją žuvį? Mitybos specialistė, knygos „Balansas“ autorė Vaida Kurpienė teigia, kad Lietuviai taip pamėgo lašišą, kad dažnai apie kitokią žuvį net nepagalvoja.

„Valgykite daugiau žuvies!“ – visos kaip viena tvirtina įvairios sveikatos organizacijos. Visgi šioms rekomendacijoms kol kas paklūsta retas lietuvis, o likusieji dažniausiai atkerta: „Juk mėsa daug skaniau“. Tuo tarpu gero maisto ekspertai blankią lietuvių meilę žuviai aiškina klaidingu pirmuoju įspūdžiu.