tomas andriukonis

Nutrūkus rusiškų dujų tiekimui į Europą, Slovakija vėl įjungia vieną Jaslovsko atominės elektrinės reaktorių, kad išvengtų galimo elektros energijos trūkumo dėl dujų krizės. Apie panašius veiksmus prabilo ir Bulgarija. „Respublika“ nutarė pasidomėti, ar Lietuvą galėtų ištikti panašus likimas. „Ši krizė labai aiškiai parodė, su kokio masto energetinio saugumo problemomis šiandien gali susidurti bet kuri Europos Sąjungos valstybė.

Pagal įmonių bankrotų skaičių trečiasis 2008-ųjų ketvirtis buvo kone rekordinis, tačiau, anot ekspertų, tai viso labo tebuvo „daigeliai“. uBankroto administratoriai - vieni iš nedaugelio, kurie sunkmečiu gali tikėtis klientų pagausėjimo. Situacija tam palanki - pagal Įmonių bankroto valdymo departamento (ĮBVD) duomenis, per 2008 m.  pirmą-trečią ketvirčius, palyginti su 2007 m. atitinkamu laikotarpiu, visose veiklose pastebimas bankroto procesų skaičiaus augimas.

Lietuva gali tapti kita Rytų Europos šalimi, kuriai dėl pasaulinės ekonominės krizės prireiks tarptautinės finansinės paramos - Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Centrinėje Europoje vadovą Christophą Rosenbergą cituoja agentūra „Bloomberg“. Agentūros pranešime teigiama, kad, pagal TVF prognozes, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiais metais smuktelės „mažiausiai“ 2 proc. Lietuvos bankas spalį prognozavo, kad 2009 metais BVP smuktels 1,2 proc.

Vakar surengtoje spaudos konferencijoje Vilniaus meras Juozas Imbrasas paskelbė, kad savivaldybė toliau priešinsis „Vilniaus energijos“ ketinimams nuo vasario mėnesio didinti šilumos kainą sostinės gyventojams - ši bendrovė norėtų, kad dabartinė 22,56 cento už kilovatvalandę (ct/kWh) kaina kiltų 50 proc., iki 34,09 ct/kWh.

Praėjusią savaitę Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) prognozuodama gamtinių dujų kainos kritimą 2009 m. sumažino elektros gamybos kainą. Tačiau, „Respublikos“ duomenimis, dėl dujų kainų kritimo tik nedaugeliui gyventojų sumažės sąskaitos už dujas ir namų šildymą.

Apie dabartinių sunkumų priežastis ir apie galimus būdus su jais kovoti bei kai kuriuos kitus situacijos Lietuvoje aspektus „Respublika“ kalbasi su prezidentu Algirdu Brazausku Paprašytas įvertinti dabartinę Vyriausybę A.Brazauskas sakė atsakymą duosiąs tik tada, kai ji pradės dirbti: „Vyriausybė dar nedirba, kada ji padirbės tris mėnesius ar, kaip visi mėgstame sakyti, 100 dienų, tada paskambinkite man ir aš pasakysiu, kaip vertinu dabartinę Vyriausybę“. Kalbai pasisukus apie naujosios Vyri...

Iki Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo liko metai, bet iki šiol neaišku, kiek uždarymas kainuos ir kiek pinigų pavyks gauti iš Europos Sąjungos (ES). Gali atsitikti ir taip, kad IAE uždarymas bus dar viena finansinė kilpa Lietuvai. „Kurią IAE uždarymo dalį turės padengti Lietuva, niekas nežino. Viena ES elektrinės, žinoma, neuždarinės - valstybės turės prisidėti.

Susirūpinti savo aplinka dabar ragina ne tik aplinkosaugos aktyvistai, bet ir prekybos centrai, kurie pirkėjams ne tik pateikia ekologiškus produktus, bet ir keičia plastikinius, net 500 metų yrančius maišelius į tausojančius aplinką. Jiems suirti pakanka 2 metų. Prekybos tinklo „Maxima“ atstovės spaudai Renatos Saulytės teigimu, šiuose prekybos centruose esama atskiros ekologiškų produktų linijos.

Paprasti Lietuvos pirkėjai jau seniai pastebėjo, kad tos pieno supirkimo kainos, už kurias pienas superkamas iš pieno gamintojų, arba ūkininkų, kelis kartus kartus skiriasi nuo tų, už kurią „baltasis auksas“ prekybos centruose siūlomas galutiniam vartotojui. „Respublika“ stengėsi išsiaiškinti, kaip ir iš kur atsiranda toks skirtumas ir kas iš jo labiausiai pasipelno. Pasirodo, tai padaryti nėra paprasta.

Kalbos, kad šiuolaikinių elektroninių komunikacijų plėtra grasina pašto ateičiai, pačių paštų nepaliečia - šis svarbus ekonominis sektorius ir toliau auga bei keičiasi besitaikydamas prie sparčiai kintančio pasaulio. Šiais metais savo 90-metį švenčia ne tik Lietuvos Vyriausybė, bet ir Lietuvos paštas. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui susikūrusi Lietuvos valstybė suformavo Vyriausybę, jai vadovavo Augustinas Voldemaras, o susisiekimo ministru tapo Martynas Yčas.

Lietuvoje didėjant interneto skvarbai, taip pat ir aptarnavimo mokesčiams bankuose, auga ir poreikis dažniau naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis, rašo „Respublika“. Internetas gali padėti tiems, kurie smarkiai pašokus aptarnavimo mokesčiams nori sutaupyti. Ir nors daugėja elektronine bankininkyste besinaudojančių žmonių - neseniai „Swedbank“ internetiniame banke buvo sulaukta milijonojo vartotojo, Lietuva vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio.

Ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) užsimojus mažinti skambučių užbaigimo mokestį, buvo prabilta apie galimą pokalbių mobiliaisiais telefonais brangimą, rašo „Respublika“. RRT užsimojus mažinti skambučio užbaigimo mokestį, šiam sprendimui pasipriešino „Tele2“. Skambučio užbaigimo mokestį mobiliojo ryšio bendrovės moka viena kitai. Skambinant iš vieno tinklo į kitą mokestis mokamas skambutį priėmusiai bendrovei. Šiandien didmeninis skambučių užbaigimo mokestis Lietuvoje siekia 0,36 Lt/min.

Nueinančios valdžios palikimas - milijardinė „Sodros“ biudžeto skylė, - atrodo, dar ilgai bus ateinančios valdžios galvos skausmu - pinigų deficitui padengti nėra, o siūlomi sprendimai yra gana radikalūs. Siūlymai lopyti „Sodros“ biudžeto deficitą gali kirstis ir su valstybės įsipareigojimais, ir su teisinėmis normomis, rašo „Respublika“. Vyriausybei neturint užtektinai lėšų „Sodros“ biudžeto deficitui padengti (pažadėta 600 mln.

Prekybos tinklams nesilaikant susitarimų, juos bus bandoma įpareigoti įstatymais. Po trejų metų į Seimą grįžta įstatymo koncepcija, pagal kurią siekiama drausti nesąžiningus prekybos tinklų veiksmus, tačiau šią visai Europos Sąjungai (ES) būdingą problemą spręs jau naujoji Seimo kadencija, rašo „Respublika“. Seime užregistruota įstatymo koncepcija „Dėl Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo“. Patvirtinus šią koncepciją, iki 2009 m. sausio pirmos dienos t...

Vyriausybė su profsąjungomis ieško dialogo ir papildomų lėšų. Ieškodami būdų vykdyti valdžios prisiimtus įsipareigojimus, taip pat užlopyti „Sodros“ biudžeto skyles, profsąjungos ir Vyriausybės atstovai vėl prabilo apie minimalaus darbo užmokesčio didinimą, rašo „Respublika“. Pirmadienį Vyriausybėje įvyko ministro pirmininko iniciatyva surengtas pokalbis su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK), Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federacijos (LDF) vadovais...

Lietuvos ir Latvijos oro bendrovių kova tęsiasi - šįkart „airBaltic“ vėl sulaukė paramos iš Latvijos Vyriausybės, kuriai priklauso kontrolinis 52,6 proc.

Atleisti bankrutavusios „Alytaus tekstilės“ darbuotojai gali pasijusti darkart apgauti: netekę darbo vienoje didžiausių šalies įmonių, jie dar neteko ir teisės naudotis europine parama, rašo „Respublika“. Tokios mintys kilo ne vienam mūsų šalies europarlamentarui po Europos Parlamento Užimtumo socialinių reikalų komiteto posėdžio. Jame kaip tik svarstytas Lietuvos prašymas skirti darbo netekusiems tekstilininkams paramą iš Europos globalizacijos fondo.

Nesiliaujant gamtinių dujų kainų augimui, šilumos tiekėjai ragina pereiti prie biokuro, o daugiabučių renovaciją skelbti valstybiniu prioritetu, rašo „Respublika“. Iš Rusijos Lietuvai tiekiamos dujos ir toliau brangsta – dabar už rusiškas dujas mokame brangiausiai Europoje. Šilumos tiekimo įmonės rugpjūtį už dujas su transportavimo mokesčiais mokėjo 1434 litus už tūkstantį kubinių metrų, o rugsėjį jau mokėjo 6 proc. daugiau – 1511 litų už tūkstantį kubinių metrų.

Lankydamasis Lietuvoje, eurokomisaras Joakinas Almunia išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos biudžeto deficito, galinčio viršyti Mastrichto kriterijus, ir pareiškė, kad per artimiausius porą metų įvesti eurą Lietuvoje galimybių nėra, rašo „Respublika“. Ketvirtadienį Lietuvoje lankėsi eurokomisaras J.Almunia, atsakingas už ekonominius ir pinigų politikos klausimus.

Daugiabučiams renovuoti žadėtų pinigų nebeturinti Vyriausybė gyventojams siūlo skolintis iš bankų. Ekspertų teigimu, toks žingsnis renovaciją ne palengvins, o pabrangins, rašo „Respublika“. Renovacijos siekiančių daugiabučių gyventojų atstovai tvirtina, kad valstybės paramos pakeitimas banko paskola žadamų vaisių neduos. Mat retas norėtų dvigubai brangiau renovuotis būstą.

Gera žinia – per porą metų maždaug perpus sumažėjo banko kortelių padirbinėjimo atvejų. Blogoji – ilgapirščiai imasi modernesnių sąskaitų tuštinimo priemonių, rašo „Respublika“. Tiek policijos pareigūnai, tiek bankininkai ragina neatsipalaiduoti ir banko kortelę saugoti kaip savo akį.

Daugiabučiams renovuoti žadėtų pinigų nebeturinti Vyriausybė gyventojams siūlo skolintis iš bankų. Ekspertų teigimu, toks žingsnis renovaciją ne palengvins, o pabrangins, rašo „Respublika“. Renovacijos siekiančių daugiabučių gyventojų atstovai tvirtina, kad valstybės paramos pakeitimas banko paskola žadamų vaisių neduos. Mat retas norėtų dvigubai brangiau renovuotis būstą.

Trys liūto dalį Lietuvos bankų rinkos valdantys Skandinavijos bankai - SEB, "Swedbank" ir "DnB NOR" - į praėjusią savaitę bankrutavusį JAV investicinį banką "Lehman Brothers" yra "įmerkę" daugiau kaip 350 mln. litų. Visi didieji skandinavų bankai žlugusiems amerikiečiams patikėjo arti 700 mln. litų. Tačiau Lietuvos pareigūnams ši suma įspūdžio nedaro. Lietuvoje veikiančių SEB, "Swedbank" ir "DnB Nord" bankų šeimininkai gali netekti šimtų milijonų litų.

Bliūkštančios būsto kainos maskuojamos akcijomis ir nuolaidomis. Žodžiais „akcija“ ir „nuolaida“ pasidabino daugelio nekilnojamojo turto (NT) bendrovių reklamų. Analitikų manymu, taip maskuojamas natūralus būsto kainų kritimas, rašo „Respublika“. Pastaruoju metu viena po kitos pasirodė kelios butų pardavimo akcijos - kvadratinio metro kaina krito tai 18, tai 20 proc., o viena bendrovė pirkėjams siūlėsi kuri laiką net komunalinius mokesčius už juos mokėti.

Kol JAV Vyriausybė nuo didžiausio pasaulio istorijoje bankroto gelbsti draudimo bendrovę AIG, jos netiesiogiai valdoma Lietuvos įmonė išsižada ryšių su šeimininku, rašo „Respublika“ Augant krizei JAV finansų sistemoje, iškilo didžiausio bankroto pasaulio istorijoje grėsmė. Ties bankroto riba atsidūrė draudimo kompanija AIG („American International Group“), kuri yra didžiausia Jungtinių Valstijų kompanija ir užima antrą vietą turto draudimo pasaulio rinkoje.

Energetikos saugumui užtikrinti žengtas, nors ir pavėluotas, bet tvirtas žingsnis - Klaipėdos regione planuojama suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba. Vakar Ūkio ministerijoje buvo pasirašyta techninės pagalbos sutartis, pagal kurią JAV prekybos ir plėtros agentūra (USTDA) suteiks 826,5 tūkst. dolerių (1,99 mln. litų) finansinę paramą suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalo galimybių studijai atlikti.

Nors didmeninės benzino ir dyzelino kainos susilygino, degalinės to, rodos, nepastebi Vakar didmeninės A-95 markės benzino ir dyzelino kainos beveik susilygino. Tačiau degalinėse už dyzeliną vis dar mokame keliolika centų brangiau. Litro populiariausio benzino ir litro dyzelino kaina didmeninėje rinkoje vakar skyrėsi tik maždaug puse cento. Tačiau degalinėse dyzelinas tebėra 14 centų brangesnis.

Po naujo įrenginio Ignalinos atominėje elektrinėje (AE) atidarymo jėgainės vadovas Viktoras Ševaldinas žurnalistams sakė referendume balsuosiąs už AE darbo pratęsimą. Referendume dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo AE generalinis direktorius V.Ševaldinas balsuotų už pratesimą. Taip jis vakar sakė žurnalistams. Generalinio direktoriaus paklausus, ar jis tikisi, kad elektrinė vis dėlto nebus uždaryta, jis atsakė: „Čia nėra ko tikėtis. Kito varianto tiesiog nėra.

Užuot turėjus dvi elektros jungtis, Latvija Lietuvai siūlo apsiriboti viena - į Lenkiją Priešingai Lietuvos valdžios atstovų tvirtinimams, derybos su latviais dėl elektros jungties į Švediją, rodos, įstrigo aklavietėje. Už jas atsakingas nacionalinis investuotojas LEO LT pokalbių eigą apgaubė paslapties šydu. Latvijos Ūkio ministerijos atstovai laikosi įsikibę pozicijos, kad švediškas kabelis turi gulti Latvijai, o ne Lietuvai priklausančiame Baltijos pajūryje.

Lietuvoje valdininkų skaičiaus mažinti neketinama, priešingai  – esama nemažai laisvų vietų, rašo „Respublika“.  Trakuose susirinkę Baltijos šalių finansų ministrai aptarė ekonominę situaciją savo šalyse ir nutarė priešintis minimalių akcizų didinimo iniciatyvai.

Dėl brangstančių trąšų, kuro ir prastesnio derliaus Europoje šoktelės ir bulvių kainos, praneša trečiadienio „Respublika“. Nors dėl permainingų orų bulvės ne visuomet atrodys patraukliai, jų kainos lentynose veikiausiai kops aukštyn. Ar bent jau taip mano Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininko pavaduotojas Saulius Dambrauskas.

Ministrų kabinetas imasi svarstyti vadinamąją Ekonominio saugumo stiprinimo programą. Analitikų manymu, šaukštai jau senokai po pietų. Apie tai – antradienio „Respublikos“ straipsnis. Rytojaus Vyriausybės posėdyje bus siūloma pritarti Seimo nutarimo projektui „Dėl Ekonominio saugumo stiprinimo programos patvirtinimo“.  Rodos, veiksmų imamasi per vėlai.