Prekybos tinklams nesilaikant susitarimų, juos bus bandoma įpareigoti įstatymais.
Po trejų metų į Seimą grįžta įstatymo koncepcija, pagal kurią siekiama drausti nesąžiningus prekybos tinklų veiksmus, tačiau šią visai Europos Sąjungai (ES) būdingą problemą spręs jau naujoji Seimo kadencija, rašo „Respublika“.
Seime užregistruota įstatymo koncepcija „Dėl Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo“. Patvirtinus šią koncepciją, iki 2009 m. sausio pirmos dienos turės būti parengtas šią koncepciją atitinkantis įstatymo projektas.
Projekte numatoma, kad įstatymas turėtų riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių galimybes nesąžiningai naudotis turima rinkos galia. Taip pat įstatymu būtų siekiama užtikrinti veiksmingą ir sąžiningą konkurenciją tiekimo ir mažmeninės prekybos rinkose.
Šis projektas nėra pirmasis bandymas apriboti nesąžiningą konkurenciją mažmeninės prekybos rinkose – panaši koncepcija buvo rengiama dar 2005 m., tačiau prasidėjus jos svarstymams didieji prekybos tinklai („Maxima LT“, „Norfos mažmena“, „Palink“ ir „Rimi Lietuva“) 2007 m. kovo mėnesį pasirašė Prekybos tinklų geros verslo praktikos kodeksą.
Pasirašius šį kodeksą, kuris Ūkio ministerijai pasirodė priimtinas (kodekse surašyti įsipareigojimai, tačiau nenumatomos sankcijos už tų įsipareigojimų nesilaikymą), tolesnis įstatymo koncepcijos svarstymas neteko būtinybės ir jo buvo atsisakyta. Tačiau – tai pažymima ir dabar pateiktoje koncepcijoje – ne visi kodeksą pasirašiusieji jo laikosi. Taip pat atsirado ir pasitraukusiųjų iš šio kodekso.
Kartelio nuojauta
Projekte nurodoma, kad visų Lietuvos įmonių ikimokestinis pelnas 2007 m. padidėjo 1,7 karto ir sudarė 8,8 proc. gautų pajamų, tuo tarpu mažmeninėje prekyboje, pajamoms padidėjus ketvirtadaliu, ikimokestinis pelnas išaugo net 4,2 karto (nuo 535,4 mln. Lt 2006 m. iki 2266,3 mln. Lt 2007 m.) ir sudarė 11,5 proc. pajamų.
Ekonomikos komiteto pirmininkės Birutės Vėsaitės teigimu, galima nujausti, kad esama kartelinių susitarimų: „2007 m. rugpjūtį kainų padidėjimas buvo neįtikėtinas, yra ir kai kurių tiekėjų liudijimai, bet tai tik fragmentiški dalykai. Be įrodymų negali kaltinti“.
Pašnekovės teigimu, prie koncepcijos vėl grįžtama, nes yra nuostata, kad rengiant visiškai naują įstatymą – o jis toks ir yra – reikalinga koncepcija. Kito Ekonomikos komiteto nario Jurgio Razmos teigimu, koncepcija nėra būtina.
„Yra krūva kitų įstatymų, kuriuos mes priiminėjom. Labai retu atveju pirma tvirtinome koncepciją, o paskui įstatymą. Čia lyg ir vilkinimas. Mano supratimu, Vyriausybė ar dabartinė valdančioji dauguma įstatymo projektą galėtų teikti iškart“, – sakė J.Razma.
Pašnekovo manymu, koncepcija gali būti priimta dar per šią kadenciją:
„Visi drąsiai balsuos, nes ji jokių teisinių normų iš esmės nesukuria. Vyriausybė prieš porą metų prarado laiko, kai pasikliovė tų įmonių susitarimu ir atsisakė teikti Seimui tą įstatymo projektą, tačiau paskui patys aiškina, kad tos viltys nepasiteisino“.
Panašios problemos ir ES
Seime taip pat užregistruotas Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimo projektas dėl verslo koncentracijos. Ekonomikos komiteto pirmininkės (jos vardu ši pataisa yra užregistruota) teigimu, jis taip pat liečia mažmeninę prekybą ir siejasi su pateiktu naujojo įstatymo projektu. „Konkurencijos taryba aiškina, kad jis neturės poveikio, bet Latvijoje turėjo“, – sakė B.Vėsaitė.
Jos pastebėjimu, ši problema nėra būdinga vien Lietuvai. „Yra dar vienas Europos Komisijos (EK) rengiamas dokumentas – gruodžio 1 d. jis turėtų išvysti dienos šviesą. Įdomu, ką parengs EK, nes Europos Parlamente (EP) priimta rezoliucija buvo grėsminga. Nesame mes vieni – visur ta problema yra“.
Minėtoje rezoliucijoje, kuri įsigaliojo surinkus 439 europarlamentarų balsus, nurodoma, kad prekybos visoje ES mažmeninės prekybos srityje vis labiau dominuoja nedidelis prekybos centrų tinklų skaičius ir dėl to nukenčia vartotojai, nes mažėja produktų įvairovė, paslaugų kokybė. Pastebima, kad dėl to atsiranda net gamtosaugos problemų.
Tiek EP rezoliucijoje, tiek įstatymo projekte nurodoma, kad reikia ginti ir tiekėjus, nes piktnaudžiavimas rinkos galia dažniausiai pasirodo kaip spaudimas tiekėjams nustatyti mažesnes prekių kainas, reikalavimas nustatyti ekonomiškai nepagrįstas nuolaidas ir įvairius kitus tiekėjų mokėjimus, taip pat įvairiais nepateisinamais būdais tiekėjams perkeliama prekybos verslo rizika.
Tomas Andriukonis
