Lankydamasis Lietuvoje, eurokomisaras Joakinas Almunia išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos biudžeto deficito, galinčio viršyti Mastrichto kriterijus, ir pareiškė, kad per artimiausius porą metų įvesti eurą Lietuvoje galimybių nėra, rašo „Respublika“.
Ketvirtadienį Lietuvoje lankėsi eurokomisaras J.Almunia, atsakingas už ekonominius ir pinigų politikos klausimus. Susitikime su Gediminu Kirkilu buvo aptartos Lietuvos biudžeto deficito problemos, kalbėta ir apie būdus gerinti Lietuvos valstybinių finansų situaciją.
Kalbėdamas apie Lietuvos situaciją komisaras dideliu optimizmu netryško. Jo teigimu, numatytas Lietuvos ekonomikos augimas nebus pasiektas. Blogėja ir valstybės finansų padėtis. Ch.Almunia ministrui pirmininkui išreiškė susirūpinimą ir dėl pastaraisiais mėnesiais mūsų Seime priimtų darbo užmokesčio indeksavimo ir PVM lengvatų įstatymų, kurie nepadės įveikti dabartinių ekonominių iššūkių ir didesnio išaugusios infliacijos spaudimo.
Pavojinga riba
Komisaras teigė: „Ypač išreiškiau susirūpinimą dėl to, kad jei nebus priimti papildomi sprendimai dėl 2009 m. biudžeto, labai padidės rizika, kad bus viršyta 3 proc. biudžeto deficito riba“. Šią ribą viršijus bus pažeista svarbi Mastrichto kriterijaus norma.
Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas teigia, kad šios ribos peržengimas būtų papildomas impulsas infliacijai augti. Tačiau G.Kirkilas sako, kad ši riba peržengta nebus: „Neplanuojame didesnio biudžeto deficito nei 3 proc. Laikysimės įsipareigojimų pagal Fiskalinės drausmės įstatymą. Kadangi ekonomika lėtėja, mes dar nežinome, kiek nebus surinkta lėšų į biudžetą.
Pastarosiomis savaitėmis surinkimas į biudžetą buvo prastesnis. Nesurinkome maždaug 120 mln. planuoto PVM mokesčio lėšų. Tačiau šios savaitės rodikliai yra šiek tiek geresni ir aš tikiuosi, kad tos pačios blogiausios prognozės neišsipildys. PVM surinkimas mąžta dėl sumažėjusio vartojimo, o tai ir neleidžia mums surinkti planuotos sumos“.
Situaciją premjeras apibūdino vienu sakiniu: „Praėjusiais metais tvirtinant biudžetą PVM surinkimo planas buvo labai ambicingas“. Vis dėlto G.Kirkilas dar kartą tvirčiau pakartojo: „Galiu šiandien pasakyti drąsiai – net esant pačioms prasčiausioms prognozėms Lietuva tikrai neviršys 3 proc. Tikrai. Tokio pavojaus Lietuvai tikrai nėra“.
Dėl padidėjusių biudžeto išlaidų ministras pirmininkas kaltės dalį skyrė ir opozicijai: „Tvirtinant praeitų metų biudžetą, mes buvome mažumoje, opozicijoje buvo dauguma. Ir būtent opozicinė dauguma pasiūlė padidinti valdininkų atlyginimus, o tai sudarė 500 mln. papildomų išlaidų, t.y. 0,5 proc. biudžeto deficito. Be to, tai dar buvo pasiūlyta iki biudžeto projekto. Ir tai, deja, pasiūlė liberalų partija, kuo komisaras nenori patikėti“, – įgėlė premjeras.
Komisaras pabrėžė, kad biudžetas, kurį po rinkimų priims jau naujas Seimas, bus labai svarbus: „Jį svarstant turi būti atsižvelgiama į naujas prognozes, kurias visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms pateiksime lapkričio 3 dieną“.
Pradeda taupyti
Anot G.Kirkilo, kai kurių priemonių mažinant biudžeto išlaidas jau imtasi: „Mes išdėstėme pasiūlymus mažinti valdymo išlaidas ir etatus iki 5 proc. bei nekelti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimų“. Premjeras patikslino nekalbąs apie mokytojus ir kitus, su kuriais sudaryta sutartis dėl atlyginimų kėlimo. Nekeliami turėtų būti tik valdymo įstaigų darbuotojų atlyginimai. „Tai būtų vienos tų priemonių, – jas taiko ir kitos šalys, – kuriomis siekiama sumažinti biudžeto išlaidas“.
Paklaustas, kas bus daroma su Valstybės tarnybos departamento pasiūlymu didinti valdininkų skaičių, G.Kirkilas atsakė: „Šitas pasiūlymas priimtas tikrai nebus. Šitie pasiūlymai buvo sudaromi prieš pusę metų ir tik dabar pasiekė Vyriausybę. Jokių etatų didinimų nebus. Priešingai – visos žinybos turi 5 proc. susimažinti. Apie didinimą nė kalbos nėra“.
Euro iki 2011 m. nebus
Kalbėdamas apie ekonominę situaciją ES, J.Almunia sakė, kad augimo prognozės buvo sumažintos visai euro zonai ir ES. Dabar augimas ES prognozuojamas 1,4 proc., euro zonoje – 1,3 proc. Anot jo, ūkio augimas pirmus tris šių metų ketvirčius lėtėjo, vis dėlto manoma, kad ekonominė situacija per paskutinį ketvirtį šiek tiek pagerės.
Paklaustas apie euro įvedimo Lietuvoje galimybes, komisaras sakė: „2009 m. sausio 1 d. į euro zoną įstos Slovakija ir tai bus 16-a euro zonos narė. O per artimiausius dvejus metus didesnių euro zonos plėtimo galimybių nematau“.
Komisaras paguodė, kad bandomas stiprinti bendradarbiavimas su šalimis, kurios nori įsivesti eurą, bet dar neatitinka tam keliamų reikalavimų. Be to, anot jo, stabilumas, kurį teikia euras, išplito ir į kitas, euro zonai nepriklausančias šalis, tačiau kurios vienaip ar kitaip yra susietos su euru.
Antrindamas euro komisarui, G.Kirkilas sakė: „Lietuvos atveju politinė valia įsivesti eurą yra. Lietuva ir toliau laikosi savo plano prisijungti prie euro zonos 2011 m. Aš tikiu, kad mes infliaciją suvaldyti galime. Didžiausias mūsų iššūkis yra energetika. Mūsų specialistų skaičiavimais, po antrojo Ignalinos bloko uždarymo infliacija Lietuvoje gali užaugti 3-4 proc“.
Tomas Andriukonis
