Paprasti Lietuvos pirkėjai jau seniai pastebėjo, kad tos pieno supirkimo kainos, už kurias pienas superkamas iš pieno gamintojų, arba ūkininkų, kelis kartus kartus skiriasi nuo tų, už kurią „baltasis auksas“ prekybos centruose siūlomas galutiniam vartotojui.
„Respublika“ stengėsi išsiaiškinti, kaip ir iš kur atsiranda toks skirtumas ir kas iš jo labiausiai pasipelno. Pasirodo, tai padaryti nėra paprasta.
Konfliktų užuomazgos
Buvo laikas, kai nuo 25 iki 30 centų už litrą gaudavę ūkininkai grasino streikais ir net kai kuriems pieno perdirbėjams atsisakė parduoti savo gaminamą produkciją. Tuomet „baltasis auksas“ parduotuvėse, „Respublikos“ žiniomis, kainavo maždaug 1,5-2 Lt. Paskui viskas staigiai nutilo. Iki šiol nežinia, kaip ūkininkai išsprendė konfliktą su pieno perdirbėjais, tačiau akivaizdu buvo viena – pirkėjams pienas pabrango iki 2-2,5 Lt už litrą.
Šį rudenį špagas sukryžiavo jau prekybininkai su pieno perdirbėjais. Pasigirdo gandų, kad, girdi, dėl to, jog visuomenė ir į vienus, ir į kitus žvairuoja. Mat įtaria, kad arba vieni, arba kiti gauna sunkiai įsivaizduojamus pelnus iš pieno ūkio, labiausiai nuskriausdami silpniausią šios grandinės dalį – ūkininkus.
Perdirbėjai žiniasklaidoje svaidėsi kaltinimais, kad jų produkcijos kainų pokyčiai, ypač tuomet, kai mažinamos pieno kainos, esą niekaip nepaveikia galutinės produkto kainos prekybos centruose. Tuo tarpu pastarųjų atstovai tvirtino, kad didžioji dalis pienininkų pažadų mažinti kainas (metų pradžioje buvo sakyta, kad kovo mėnesį pieno produktų kainos gali kristi net iki 25 proc.) taip ir teliko pažadais – esminių produktų kainos mažintos nežymiai, o didesnis kainų sumažėjimas tepalietė periferinius produktus.
Konfliktą spėjo užglaistyti?
„Respublikai“ pradėjus domėtis konfliktu tarp pieno perdirbėjų ir pardavėjų pakvipo detektyvu. Aiškėjo, kad jokios problemos lyg ir nėra, niekuomet ir nebuvę. „Apgailestauju, kad atėjus laikotarpiui, kai gyventojai ir žiniasklaida pradėjo kalbėti apie taupymą, prasidėjo mėtymasis strėlėmis“, – sakė „Rimi“ atstovė spaudai Rasa Juodkienė.
Jos teigimu, tiekėjui pranešus apie kainų mažinimą, prekybininkai įsipareigoja tiek pat sumažinti kainą per tam tikrą amortizacinį laikotarpį. Per jį sistema užprogramuojama pagal naujas kainas ir atliekami visi kiti techniniai dalykai, kurie per vieną dieną negali būti atlikti.
„Tiekėjas mažina kainą 10 proc., tiek pat ji sumažinama ir galutiniam pirkėjui. Tokia sistema“, – teigė R. Juodkienė.
Kita vertus, „Maxima“ atstovė Renata Saulytė pastebėjo, kad tam tikri didmeninės pieno produktų kainos sumažėjimai tiesiogiai vartotojo pasiekti negali.
„Skelbiama, kad pieno perdirbimo įmonės litrą natūralaus pieno atpigino 0,04 proc. Tačiau ne procentine, o pinigine išraiška litais kaina lieka ta pati, nes iš, tarkim, 1,79 Lt atėmę 0,04 proc. gauname tuos pačius 1,79 Lt“, – dėstė R. Saulytė.
R. Juodkienės teigimu, pieno produktų pigimas retai kada būna akivaizdus. „Prieš kurį laiką gavome pranešimus iš kelių tiekėjų apie kainų mažinimą, bet juose nekalbama apie keliasdešimties procentų nuolaidą, šnekama tik apie kelis procentus. Tokios nuolaidos retai pastebimos“, – sakė R. Juodkienė.
Pieno perdirbėjai šiandien irgi nėra linkę kaltinti prekybos centrų. Pavyzdžiui, įmonės „Pieno žvaigždės“ vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas patvirtino, kad perdirbėjų ir prekybininkų kainų pokyčiai sutampa.
„Mes prekybos nevaldome, tačiau jeigu perdirbėjas kainą mažina, tai kainos sumenksta ir prekybos tinkluose. Galbūt ne tą pačią dieną, bet vis tiek“, – sakė „Pieno žvaigždžių“ atstovas. Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius irgi nebuvo linkęs sureikšminti nesenų kalbų. Jis tiesiog patvirtino savo kolegos L. Sasnausko teiginius.
Prekybos centrai ir pieno perdirbimo bendrovės neakivaizdžiai sutaria ir dar dėl vieno dalyko – pasiklausius jų galima suprasti, kad ir vieni, ir kiti iš pieno ūkio tegauna grašius.
Pieno aritmetika
„Respublikos“ vertinimu, ne viskas taip paprasta. Turime duomenų, kad, tarkim, „Pieno žvaigždžių“ apyvarta pernai sausį-rugsėjį buvo 509,6 mln., o pelnas, palyginti su 2006 m. atitinkamu laikotarpiu, šoktelėjo net 69,2 proc. – iki 25,4 mln. litų. „Rokiškio pieno“ uždarbis per pirmuosius septynis 2007 m. mėnesius išaugo maždaug 3 kartus (iki 30 mln. 042 Lt), trečioje vietoje esančios AB „Žemaitijos pienas“ per visus praeitus metus – 2,1 karto (iki 6,2 mln. Lt).
Tomas Andriukonis
