Lietuvoje valdininkų skaičiaus mažinti neketinama, priešingai – esama nemažai laisvų vietų, rašo „Respublika“.
Trakuose susirinkę Baltijos šalių finansų ministrai aptarė ekonominę situaciją savo šalyse ir nutarė priešintis minimalių akcizų didinimo iniciatyvai.
Trakuose vykusiame antrajame metiniame Baltijos šalių finansų ministrų susitikime, kuriame dalyvavo Latvijos finansų ministras Atis Slakteris, Estijos finansų ministras Ivari Padaras ir Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius, buvo aptartos Baltijos šalių ekonomikos ir finansų aktualijos.
Anot Lietuvos finansų ministro, iki spaudos konferencijos ministrai aptarė tris klausimus. Svarbiausiais ir ilgiausiai svarstytas klausimas susijęs su ekonomine situacija Baltijos šalyse - infliacijos valdymas, biudžetų sudarymas, ekonominės plėtros perspektyvos ir kita.
Antrasis susitikimo klausimas buvo susijęs su mokestinėmis Europos iniciatyvomis - su siūlymu visoje Europos Sąjungoje didinti minimalius tabako ir naftos produktų akcizus. Trečiasis klausimas susijęs su kitais europiniais reikalais.
Užšaldys daugiausia uždirbančiųjų algas
Anot R.Šadžiaus, „ekonominė situacija trijose Baltijos šalyse yra skirtinga, tačiau ekonominiai iššūkiai tie patys - augančios energijos ir maisto kainos bei pasaulinė finansinė krizė“. Ministro pastebėjimu, kovodamos su šiais iššūkiais visos šalys naudoja panašias priemones.
Nors, ministro teigimu, kovos su infliacija priemonės panašios, vienu aspektu jos gana smarkiai skiriasi. Estai jau yra įšaldę darbo mokos fondą, Latvijos Vyriausybė tą nutarė irgi padaryti. Anksčiau buvo pranešta, kad Estijoje buvo nuspręsta taupyti ir apribojant tarnybinių automobilių naudojimą, o Latvijoje gali būti atleista daugybė valstybės tarnautojų.
Lietuvoje valdininkų skaičiaus mažinti neketinama, priešingai - esama dar nemažai laisvų vietų valstybiname sektoriuje, o apie valstybės tarnautojų algų įšaldymą prabilta tik dabar. Tiesa, įšaldyti žadama ne visų, o tik didžiausias pajamas gaunančių darbuotojų algas. Tokių valstybės tarnautojų Lietuvoje yra apie 55 tūkstančiai. Tad mažai tikėtina, kad toks „taupymas“ duos kokių nors akivaizdesnių rezultatų, be šiek tiek pakilusių valdančiųjų reitingų.
Kitos, kur kas didesnės, biudžetininkų dalies atlyginimus žadama kelti. Tokių mažiausiai uždirbančiųjų - dažniausiai tai kultūros darbuotojai - Lietuvoje yra apie 240 tūkstančių.
Priešinsis akcizų didinimui
Europos Sąjungoje yra nustatyti minimalūs naftos ir tabako gaminių akcizai, kurių Lietuva dar nepasiekusi, Estijoje ir Latvijoje dalis minimalių akcizų lygio jau yra pasiekta. Šiuo metu Europoje siūloma dar labiau padidinti šiuos akcizus.
„Mūsų bendra nuomone, Europos Sąjungos mastu šalims narėms neturėtų būti nurodoma didinti akcizų minimumus. Sąjungos šalims reikėtų leisti pasirinkti savo šaliai reikalingą taktiką. Tad, manau, išreikšme bendrą poziciją ir nepritarsime akcizų minimumo didinimui“, - teigė Lietuvos finansų ministras.
Ministras, klausiamas, ar siūlymas didinti minimalius akcizus bus vetuojamas, aiškaus atsakymo nedavė: „Mes išreikšime savo neigiamą poziciją“.
Bendros nuomonės finansų ministrai buvo ir euro įvedimo klausimu. „Visų trijų Baltijos valstybių šiandieninė pozicija yra ta, kad euras yra labai svarbus ir didelis gėris mūsų ekonomikoms. Ir kad mes turime įstoti į euro zoną taip greitai, kaip tiktai atitiksime Mastrichto kriterijus“, - kalbėjo R.Šadžius.
Tomas Andriukonis
