Iki Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo liko metai, bet iki šiol neaišku, kiek uždarymas kainuos ir kiek pinigų pavyks gauti iš Europos Sąjungos (ES). Gali atsitikti ir taip, kad IAE uždarymas bus dar viena finansinė kilpa Lietuvai.
„Kurią IAE uždarymo dalį turės padengti Lietuva, niekas nežino. Viena ES elektrinės, žinoma, neuždarinės - valstybės turės prisidėti. Tačiau kokia bus mūsų dalis, turėtų būti sprendžiama Vyriausybės derybose su Europos Komisija (EK). Kokią dalį padengs ES, sunku pasakyti. Galbūt šešiasdešimt ar septyniasdešimt procentų visų išlaidų? Bet tai tik orientaciniai skaičiai, nes tikslių skaičiavimų nėra“, - sako IAE generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas, rašo „Respublika“.
Tikroji kaina – po ketvirčio amžiaus?
V. Ševaldino teigimu, elektrinė bus uždarinėjama 25 metus, tad kiek teks pakloti už IAE uždarymą, niekas nežino. Anksčiau kalbėta, kad šis skaičius svyruos apie 1 mlrd. eurų.
„Tačiau ši suma gali būti ir didesnė, ir mažesnė, viskas priklausys nuo to, kaip ir kiek laiko bus finansuojamas elektrinės uždarymas. Šiandien aiškių atsakymų nėra, nes viskas geriausiu atveju planuojama 5 metams. Iki 2013 m. sudaryti tam tikri planai, o kas bus vėliau - vienas Dievas težino“, - sakė IAE direktorius.
Ūkio ministerijos, Branduolinės energetikos ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo departamento direktorės Birutės Teškevičienės teigimu, 1999 m. buvo atlikta preliminari studija - apskaičiavus galimą radioaktyvių atliekų kiekį ir kitus tuo metu galiojusius kriterijus, nustatyta, kad uždarymas galėtų kainuoti apie 1 mlrd. eurų.
„Tačiau šią kainą koreguoja du pagrindiniai faktoriai: darbo technologijų pasikeitimai ir visą laiką kylantys branduolinės saugos reikalavimai, kurie iš karto padidina kainą. Tad ji keisis priklausomai nuo šių dviejų faktorių“, - tvirtino pašnekovė. Į sumą, anot B. Teškevičienės, nėra įskaičiuotas radioaktyviųjų atliekų laidojimas.
Uždarymo fondas – ne tik uždarymui
„Matyt, kuo toliau, tuo daugiau uždarymo kainos padengs valstybė. O pirminėje fazėje, kai vyksta investiciniai projektai, statomos branduolinių atliekų saugyklos ir kiti labai brangiai kainuojantys objektai, išlaidas apmokės ES“, - sako V. Ševaldinas.
Jo teigimu, „tiems projektams, kurių išlaidų nepadengia ES finansavimas, prašoma pinigų iš nacionalinio biudžeto, iš IAE uždarymo fondo“. Į šį fondą, IAE direktoriaus pasakojimu, lėšas perveda tik pati IAE – čia patenka 6 proc. elektrinės pelno.
„Buvo planuojama, kad visi pinigai iš fondo bus skiriami IEA eksploatacijos nutraukimui, tačiau susiklostė tokia praktika, kad pastaruosius penkerius metus jo buvo finansuojami ir savivaldybių, energetikos bei kiti projektai. Taip pat planuojama šio fondo lėšas naudoti daugiabučių renovacijai. Mes pervedame pinigus į fondą, o jį prižiūri speciali komisija prie Ūkio ministerijos. Tačiau norėčiau paklausti - kas pervedinės lėšas į tą fondą po antrojo bloko uždarymo? Ir apskritai ar tas fondas išnyks po uždarymo, ar kažkas palaikys jo gyvavimą?“ - kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas, ar turi bent kiek vilties, kad vykstant deryboms dėl taršos kvotų bus galima išsikovoti galimybę IAE uždaryti laipsniškai, V. Ševaldinas sakė iliuzijų neturįs, o apie situaciją sužinąs tik iš žiniasklaidos.
„Vienintelis dalykas, kurį aiškiai galiu pasakyti, yra toks, kad ruošiamės sustabdyti antrąjį bloką 2009 m. pabaigoje. Kitų nurodymų ir direktyvų neturime. Antra vertus, esame sunerimę, kad įstatymas dėl antrojo bloko uždarymo dar nepriimtas, nors jis būtinai turi būti priimtas, ir kuo anksčiau, tuo geriau“, - kalbėjo IAE vadovas.
Įstatymą gali išleisti bet kada!
Vis dėlto V. Ševeldinui dėl IAE antrojo bloko veikimo nutraukimo įstatymo nerimauti nevertėtų. B. Teškevičienės teigimu, įstatymo projektas jau seniai parengtas.
„Jis yra labai paprastas, vieno dviejų straipsnių, kuriame bus kalbama tik apie uždarymą. Kadangi dar yra daromi žingsniai dėl pačios elektrinės uždarymo termino nukėlimo, tai dėl šios priežasties projektas nėra paleidžiamas. Projektas yra paprastas, kad esant reikalui neatsirastų problemų jį greitai priimti“, - sakė valdininkė.
Paklaustas, ar dar turi vilties, kad pavyks išvengti IAE uždarymo 2009 m. pabaigoje, departamento direktorė atsakė:
„Žmonės dirba. Viltis miršta paskutinė. Manau, dabar diskutuojama apie visas galimybes. Tik tiek galiu pasakyti, kad specialistai, kurie dirba EK, puikiai žino, kokia yra situacija, tačiau klausimas yra labiau ne techninis, o politinis. Jei sprendimai bus daromi, tai bus daroma aukštesniame lygyje nei komisijos“. B. Teškevičienės manymu, tai galėtų būti daroma ES šalių narių tarybose ar Europos Parlamente.
Vis dėlto šiame įstatyme, anot B. Teškevičienės, nėra numatytas lėšų paskirstymas. „Kadangi tai yra pirmalaikis uždarymas, daugiausia paramos tikimės iš EK. Nemažą paramą jau esame gavę ir yra įsipareigojimų iki 2013 m. Manau, tų pinigų mums neužteks. Tačiau EK niekada neprisiima įsipareigojimų ateinančiai finansinei perspektyvai negu ta, kuri yra patvirtinta.
Stojimo į ES sutartyje, protokole dėl IAE uždarymo tikslios sumos buvo nurodytos tik 2004-2006 m., o paskui buvo numatyta, kad ES ir toliau teiks pagalbą uždarant IAE. Manau, pagal tokią pačią praktiką ir toliaukalbėdamiesi sugebėsime išsiderėti daugiau pinigų“, - sakė valdininkė.
Tikslesnės sumos, B. Teškevičienės manymu, turėtų paaiškėti 2013 m., o nuo 2009 m. vidurio turėtų parsidėti intensyvios konsultacijos.
Tomas Andriukonis
