Užuot turėjus dvi elektros jungtis, Latvija Lietuvai siūlo apsiriboti viena - į Lenkiją
Priešingai Lietuvos valdžios atstovų tvirtinimams, derybos su latviais dėl elektros jungties į Švediją, rodos, įstrigo aklavietėje. Už jas atsakingas nacionalinis investuotojas LEO LT pokalbių eigą apgaubė paslapties šydu.
Latvijos Ūkio ministerijos atstovai laikosi įsikibę pozicijos, kad švediškas kabelis turi gulti Latvijai, o ne Lietuvai priklausančiame Baltijos pajūryje. Tuo tarpu LEO vadovai teigia artėjantys prie „pozityvių rezultatų“. Tiesa, kaip ir kada prie jų priartės, atskleisti nenori.
Pasiūlė pasisotinti Lenkija
Priešingai premjero Gedimino Kirkilo pareiškimams, latviai nė nesiruošia kapituliuoti ir atiduoti kabelį Lietuvai. Kai premjeras kalba apie jungties su Švedija projektą įgyvendinsiančios bendrovės „Swedlit“ akcijų dalybas, latviai siūlo Lietuvai pasitenkinti viena jungtimi.
„Planų turėti kabelį Latvijoje neatsisakome. Mes už tai, kad Lietuvoje būtų plėtojama Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis, o Latvijoje - Latvijos ir Švedijos“, - „Respublikai“ sakė Latvijos ūkio ministerijos Energetikos departamento Energijos tiekimo saugumo ir politikos skyriaus vadovas Ansis Teteris.
Pašnekovas užtikrino, kad latviai kabelį švedams pasiūlė panašiomis sąlygomis kaip ir lietuviai,
be to, jis esą būtų trumpesnis, dėl to ir pigesnis.
Vis dėlto latvius bent jau kol kas tenkina Lietuvos siūloma naujosios atominės elektrinės galingumo dalis (400-500 megavatų). „Kol kas tai yra tie skaičiai, su kuriais sutinka visos šalys. Bet galų gale viskas priklausys nuo to, kokia dalis (elektrinės akcijų - aut. past.) priklausys Latvijai pasibaigus deryboms“, - užsiminė A.Teteris.
G.Kirkilas teigia, kad Lietuva valdys ne mažiau kaip trečdalį naujosios jėgainės akcijų. Likusią dalį dalysis latviai, estai ir lenkai.
R.Juozaitis kalba atsargiau
Liepos pabaigoje žadėjęs latvius paspausti dėl jungties su Švedija, dabar LEO LT valdybos pirmininkas Rymantas Juozaitis kalba kur kas atsargiau.
„Dabar nenorėtume atskleisti, ką mes darome, kurioje vietoje esame, kaip vyksta derybos.
Nes taip išeina, kad per laikraščius mūsų draugai ir konkurentai gauna visą informaciją. Galima traktuoti, kad tai yra konfidencialu. Kai bus tam tikri pozityvūs rezultatai, tada visa informacija bus pateikta“, - vakar „Respublikai“ sakė R.Juozaitis.
Vis dėlto LEO vadovas, priešingai nei latvių pareigūnas A.Teteris, teigia, kad derybos vyksta Lietuvai naudinga linkme. „Dirbame įvairiomis kryptimis, ir kiekvieną dieną yra naujų laimėjimų. Vyksta susitikimai ir aukščiausiu, ir bendrovių lygmeniu. Yra ir kitų dalykų, kurie turėtų pakeisti situaciją, bet nenoriu jų komentuoti“, - užuominomis kalbėjo R.Juozaitis.
Lenkų jungties nepakaks
Buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas, kaip ir latvių pareigūnas, užtikrino, kad Lietuva neatsisako kabelį turėti savo teritorijoje ir pasitenkinti jungtimi su Lenkija neketina. „Mes turime aiškius uždavinius. Dedame visas jėgas ir einame ta kryptimi“, - sakė R.Juozaitis.
Pasak jo, deramasi ne tik su Latvijos ūkio ministerija, bet ir su politinėmis jėgomis. „Ten yra tam tikrų politinių partijų interesas - labai sunku pasakyti, kas atsakingas už tą dalyką“, - aiškino pašnekovas.
Artimiausias LEO ir Latvijos atstovų susitikimas numatomas kitą savaitę, tačiau konkrečių detalių R.Juozaitis atskleisti nepanoro.
Komentaras
Lenkų tilto nepakaks
Rimantas Jonas Kazlauskas
VĮ Energetikos agentūros direktoriaus pavaduotojas
Kuo daugiau jungčių, tuo geriau. Bet jeigu bus pastatyta atominė elektrinė ir lenkai paims 1000 ar 1200 megavatų jos galingumo, ir jiems reikės tą elektrą transportuoti į Lenkiją, planuojamas 1000 megavatų tiltas į Lenkiją bus visiškai apkrautas. Tokiu atveju Lietuvos dalyvavimas Vakarų Europos rinkoje per Lenkiją bus neįmanomas.
Turėti dar vieną jungtį Lietuvai labai pageidautina. Kita vertus, mes su Latvija esame neblogai sujungti, ir susijungimas su Skandinavijos rinka bus įmanomas ir per Latviją. Bet jeigu kabelis bus Lietuvos teritorijoje, latviai norės ir turės dalyvauti. Švedai juk nori jungties ne su viena valstybe, o su visa Baltijos rinka.
Taigi teoriškai nėra svarbu, kieno teritorijoje bus kabelis. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad kabelio tiesimui Lietuvoje jau padaryta daug. O latviai nieko neturi - tik kalba.
Tomas Andriukonis