Nueinančios valdžios palikimas - milijardinė „Sodros“ biudžeto skylė, - atrodo, dar ilgai bus ateinančios valdžios galvos skausmu - pinigų deficitui padengti nėra, o siūlomi sprendimai yra gana radikalūs. Siūlymai lopyti „Sodros“ biudžeto deficitą gali kirstis ir su valstybės įsipareigojimais, ir su teisinėmis normomis, rašo „Respublika“.
Vyriausybei neturint užtektinai lėšų „Sodros“ biudžeto deficitui padengti (pažadėta 600 mln. litų), likusią sumą siūloma gauti laikinai perimant dalį lėšų pervedamų į privačius antros pakopos pensijų fondus. Šiuo metu į privačius pensijų fondus pervedama 5,5 proc. „popierinio“ sutartį pasirašiusiojo atlyginimo. Siūloma įmokos dydį trejus ateinančius metus mažinti 3 proc. (iki 2,5 proc.) - jie būtų paliekami „Sodroje“. Pagal skaičiavimus taip būtų gaunami papildomi 681 mln. litų per metus.
Vis dėlto toks sprendimas sulaukė kritikos. Prezidento Valdo Adamkaus nuomone, tokie svarstymai yra žalingi, nes iš esmės pakerta Lietuvos žmonių pasitikėjimą tik prieš keletą metų pradėjusia veikti lėšų kaupimo pensijų fonduose sistema.
„Ilgalaikis pensijų kaupimas gyventojams sudaro sąlygas savo nuožiūra taupyti pinigus senatvei. Įmokų tvarkos kaitaliojimai mažina Lietuvos žmonių pasitikėjimą nauja, tačiau reikalinga sistema. Tokie siūlymai ne tik menkina Lietuvos institucijų patikimumą, bet ir kelia abejonių dėl juos teikiančių asmenų kompetencijos“, - sako prezidentas V.Adamkus.
Negeras, bet optimalus
Verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys ir „Sodros“ fondo tarybos pirmininkas Vytautas Zimnickas pritaria, kad šis sprendimas galbūt nėra pats geriausias. „Tai nėra geras sprendimas, bet šiandien jis yra, ko gero, optimaliausias sprendžiant šią problemą, nes kitų šaltinių („Sodros“ biudžeto deficitui padengti - aut. past.) mes išties nerandame“, - teigia pašnekovas.
Žinoma, geriausias sprendimas būtų tą dalį padengti iš valstybės biudžeto. „Šiandien yra numatyta 600 mln. litų, tad pridėjus dar 400 mln. litų viskas būtų gerai. Bet kyla klausimas, ką darysime kitąmet ir dar kitąmet, - čia reikalingi strateginiai sprendimai“, - sako V.Zimnickas.
Pašnekovas teigia, kad tai esąs šiandienos pasiūlymas, ir tikisi, kad naujoji Vyriausybė, kuri priims naująjį biudžetą, galbūt ras kokių nors geresnių ir racionalesnių sprendimų.
Lindimas į kišenes
Įgyvendinus minėtą pasiūlymą labiausiai nukentėtų žmonės, kaupiantys pinigus antros pakopos pensijų fonduose (tokių piliečių yra arti milijono), bei tuos pensijų fondus valdančios įmonės. Būtent iš jų sulaukta bene aštriausios kritikos.
Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius, „Respublikai“ teigia: „Parodymas, kad galima šituos ateičiai atidėtus pinigus paimti ir panaudoti einamiesiems mokėjimams, rodo, jog nėra politinės valios valstybėje turėti griežtesnę finansinę politiką.
Vaizdžiai tariant, tas mokėjimas į privačius pensijų fondus yra tam tikro rezervo, stabilizacinio fondo ateities kartoms sudarymas. Manome, kad yra blogai tokį fondą „suvalgyti“.
Asociacijos prezidento teigimu, mažai ką keičia ir tai, jei toks sprendimas būtų laikinas. „Bet kuris keitimas yra visos sistemos laužymas. Buvo aiškus valstybės įsipareigojimas 2003 m. turėti tokią sistemą su einamosiomis išmokomis, su socialinio solidarumo elementais ir su kaupimu, kuris iš principo yra tam tikro rezervo ateities kartoms sukūrimas. Ir tai yra priimta Seime, įstatyme įtvirtinti skaičiai.
Iš principo tai yra lindimas į žmogaus kišenę. Žmonės dalyvavo sistemoje, nes suprato, kad gaus kokią nors nuosavybę. Valstybė yra įsipareigojusi ir toks sprendimas reikštų įsipareigojimų gyventojams nevykdymą“.
S.Racevičius teigia, kad toks sprendimas gali valstybei užkrauti dar vieną skolą. „Per posėdį Audronė Morkūnienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė - aut. past.) minėjo - ir mūsų tokia nuomonė, - kad tikrai atsiras žmonių, kurie tokį sprendimą apskųs Konstituciniam Teismui ir didelė tikimybė, kad Konstitucinis Teismas priims tokį patį sprendimą kaip ir neišmokėtų pensijų atveju. Ir tada valstybė turės dar vieną skolą.
Negalima tokių dalykų daryti, jeigu pretenduojame į solidžią valstybę, kuri gerbia savo žmones ir įsipareigojimus savo žmonėms. Noriu pabrėžti, visos valdymo įmonės, kapitalistai išpūstais žandais, valdytojai ir pan., pamirškime visa tai, esmė, kad tai yra žmonių lėšos ir valstybės įsipareigojimas savo piliečiams“.
Teisinės problemos
Dėl siūlomo sprendimo vykdymo gali kilti teisinių problemų, mat bus pažeista sutartis, kurią pasirašė žmonės su pensijų fondais.
Tai pabrėžė ir advokatas Linas Sesickas: „Mano supratimu, teisės požiūriu to neįmanoma padaryti. Nes yra asmens sutartis su privačiu fondu, yra nustatytos sąlygos ir kalbėti apie sutarčių perkėlimą be asmens sutikimo iš esmės neįmanoma. Kol neaišku, kaip bus tos sutartinės problemos išspręstos, skeptiškai žiūriu į tokio pobūdžio pasiūlymą“.
„Nelabai įsivaizduoju, kaip valstybė galėtų įsikišti į privatų teisinį santykį be to asmens sutikimo, - sakė advokatas. - Pakeisti visas sutartis tai pat būtų problemiška, nes jų yra arti milijono“.
Tomas Andriukonis
