Daugiabučiams renovuoti žadėtų pinigų nebeturinti Vyriausybė gyventojams siūlo skolintis iš bankų. Ekspertų teigimu, toks žingsnis renovaciją ne palengvins, o pabrangins, rašo „Respublika“.
Renovacijos siekiančių daugiabučių gyventojų atstovai tvirtina, kad valstybės paramos pakeitimas banko paskola žadamų vaisių neduos. Mat retas norėtų dvigubai brangiau renovuotis būstą.
Žadėtų pinigų nėra
Šiuo metu Lietuvoje yra 360 daugiabučių namų modernizavimo projektų, kuriems pritarta iki 2008 m. birželio 15 d., kai buvo pakeistos šiam tikslui skiriamos valstybės paramos teikimo taisyklės. Jų vertė – 594,8 mln. litų. Beveik pusę šios sumos – 263 mln. litų – sudaro valstybės parama.
Tačiau Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo programai šiemet iš valstybės biudžeto skirta viso labo 52,5 mln. litų, be to, šios lėšos panaudotos anksčiau parengtiems projektams finansuoti. Vyriausybė valstybės paramai teikti numatė atseikėti 86 mln. litų iš 2007-2013 m. Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo lėšų. Tačiau šie pinigai, anot Vyriausybės pranešimo, paramos gavėjus pasieks tik šių metų pabaigoje ar 2009 m. pradžioje.
Pritrūkus žadėtų pinigų daugiabučiams renovuoti, Vyriausybė Seimui pasiūlė sprendimą, pagal kurį valstybės finansuojamą dalį daugiabučiams renovuoti bendrijos galės gauti iš bankų. Valstybė tokiu atveju padengtų kredito palūkanas ir draudimą. Pranešime spaudai teigiama, kad siūloma įstatymo pataisa „leistų ne tik paspartinti daugiabučių modernizavimą, bet ir užtikrinti, kad būtų laikomasi teisėtų lūkesčių principo.“
Vietoj sprendimo – tik pagyros
„Manau, kad lūkesčiai nebus patenkinti. Kas tuose modernizuotinuose namuose gyvena? Pasiturinčių žmonių ten beveik nėra, nes jie jau nusipirko sau būstus. Daugiabučiuose liko pensininkai, socialiai remtini ir vidutiniškai bei mažiau uždirbantys žmonės“, – „Respublikai“ sakė Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis.
Pašnekovo teigimu, daugiabučių gyventojus sunku įtikinti imti paskolą net pusei renovacijos vertės. O apsikrauti dar viena tokio pat dydžio, nors ir beprocente, paskola esą nenorėtų niekas.
„Kiek žinau, net nėra aptartas mechanizmas, kaip viskas vyks. O kas bus, jei žmogus numirs – kas tada mokės? O kas bus, jei darbus atliekanti firma bankrutuos?“ – piktinosi J.Antanaitis.
„Rinkimai“ – vienu žodžiu apibendrino situaciją federacijos vadovas. „Dabar susidarė labai įtempta padėtis – žmonės pasidarė projektus, o valstybė neturi savo dalies. Dabar norima šį gaisrą užgesinti. Taip, reikia užgesinti, bet reikia imtis priemonių, kurios yra realios ir duoda apčiuopiamą rezultatą“, – pabrėžė pašnekovas.
J.Antanaitis pritarė teiginiui, kad dabar renovacija ne palengvės, o greičiau dvigubai pabrangs. Mat vietoj 50 proc. valstybės paramos būsto renovacijos siekiantys gyventojai galės gauti tokio pat dydžio banko paskolą.
„O paskui bus galima pasakyti, kad valstybė sudarė visas sąlygas, tačiau patys gyventojai kalti, nes nesugebėjo priimti sprendimo pradėti modernizavimą“, – ironizavo pašnekovas.
Tomas Andriukonis
