Kalbos, kad šiuolaikinių elektroninių komunikacijų plėtra grasina pašto ateičiai, pačių paštų nepaliečia - šis svarbus ekonominis sektorius ir toliau auga bei keičiasi besitaikydamas prie sparčiai kintančio pasaulio.
Šiais metais savo 90-metį švenčia ne tik Lietuvos Vyriausybė, bet ir Lietuvos paštas. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui susikūrusi Lietuvos valstybė suformavo Vyriausybę, jai vadovavo Augustinas Voldemaras, o susisiekimo ministru tapo Martynas Yčas. Pastarojo įsakymu 1918 m. lapkričio 16 d. buvo įkurta Pašto valdyba. Tų pačių metų gruodžio 27 d. išleisti ir pirmieji Lietuvos pašto ženklai, rašo „Respublika“.
„Sveiki atvykę į Vilnių - sapnų ir laiškų miestą“, - į šventinę konferenciją susirinkusiuosius pasveikino AB Lietuvos pašto generalinis direktorius Ernestas Vaidelys, taip susiedamas Vilniaus įkūrimo mitą (kunigaikščio Gedimino sapną) su pirmuoju Vilniaus paminėjimu Gedimino laiškuose.
Minėdamas savo jubiliejų, Lietuvos paštas ne tik žvelgia į savo istoriją, bet ir žiūri į dabartį, kurioje tenka susidurti su naujais iššūkiais. E. Vaidelio teigimu, bene didžiausiais perspektyvas šiuo metu turi pašte teikiamos finansinės paslaugos - pašte dabar galima išsigryninti pinigus, gauti draudimo polisą ar mikrokreditą.
Neretai paštas yra suprantamas kaip įstaiga, per kurią galima išsiųsti ir gauti laišką ar atviruką. Vis dėlto kartais pamirštama, kad taip pat siunčiami ir siuntiniai, internetu gaunamos piniginės perlaidos, žmonės prenumeruoja ne tik savo šalies, bet ir užsienio šalių informacinius leidinius ar paštuose naudojasi finansinėmis paslaugomis. Užsisakiusieji prekes internetu jas taip pat gauna per paštą.
Europos valstybių pašto operatorių asociacijos „PostEurop“ atstovo Ingemaro Perssono teigimu, neretai pasigirsta teiginių, neva plintant elektroninės komunikacijos priemonėms paštas neturįs ateities, tačiau investuotojai į paštą žiūri palankiai. Didėjant interneto skvarbai, mažėja administracinio ir kasdienio pašto mastas, tačiau smarkiai auga reklama ir siuntinių pervežimas. I. Perssono pateiktais duomenimis, BVP augimas šalyje tiesiogiai susijęs pašto paslaugų augimu.
Nors Lietuva pagal vienam gyventojui adresuotų laiškų kiekį labai stipriai atsilieka nuo lyderiaujančių Liuksemburgo, Didžiosios Britanijos ir kt. valstybių, dėl to, anot „PostEurop“ atstovo, neverta liūdėti, nes tai reiškia, kad Lietuvos pašto laukia įdomūs augimo laikai.
Su pašto paslaugomis susiduriame kone kasdien, todėl ne visada pastebime jo ekonominę svarbą. 2004 m. Europos Sąjungoje (ES) pašto apyvarta sudarė 90 milijardų eurų, t.y. 0,9 proc. viso ES bendrojo vidaus produkto. O įtraukus visus su paštu susijusius sektorius, bendra apyvarta pasiektų net 300 milijardų eurų.
Taip pat visose šalyse paštai yra vieni svarbiausių darbdavių - ES šioje srityje dirba 1,7 milijono žmonių, o suskaičiavus ir netiesiogiai susijusius žmones šis skaičius pasiektų 5 milijonus.
Info:
Lietuvos pašte dirba apie 8300 darbuotojų;
AB Lietuvos paštui priklauso 11 filialų, t.y. 10 apskričių paštų ir Pašto pervežimo centras;
paštų tinklą sudaro 956 universaliųjų pašto paslaugų teikimo vietos – 870 stacionarių paštų (226 miestuose ir 644 kaimuose), 12 pašto poskyrių bei 13 kilnojamųjų paštų (74 universaliųjų pašto paslaugų teikimo vietos);
Lietuvos paštas teikia daugiau kaip 120 paslaugų;
pašto korespondencija surenkama kasdien iš daugiau kaip 3000 siunčiamųjų laiškų dėžučių;
Lietuvos paštas per metus suteikia vidutiniškai daugiau nei 200 mln. paslaugų;
1992 m. sausio 1 d. buvo įsteigta valstybės įmonė Lietuvos paštas;
2006 m. VĮ Lietuvos paštas pertvarkyta į akcinę bendrovę - 100 proc. akcijų priklauso valstybei;
1992 m. Lietuvos paštas atkuria per okupaciją prarastą narystę Pasaulinėje pašto sąjungoje; 1993 m. Lietuvos paštas priimtas į Europos valstybių pašto operatorių asociaciją („PostEurop“); Estijos, Latvijos ir Lietuvos pašto administracijos įkūrė Baltijos šalių pašto sąjungą;
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. iki 2008 m. lapkričio 16 d. Lietuvos paštas į apyvartą išleido 511 pašto ženklų.
Tomas Andriukonis
