tautinės mažumos

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis atskleidė, kad politinei tarybai pavyko rasti kompromisinį sprendimą dėl valstybinio lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų mokiniams. “Mažiname žodžių skaičių, kurį turi parašyti tautinių mažumų mokyklų mokiniai, kurie laiko valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. Antra - jiems leidžiamas didesnis klaidų skaičius tame rašinyje, negu gimtosios kalbos valstybinį egzaminą laikant.

Švietimo ir mokslo ministerijoje dirbusi darbo grupė parengė Vaikų ugdymo tautinių mažumų kalbomis ir tautinių mažumų kalbų mokymo tobulinimo gaires. Šiame dokumente užfiksuoti susitarimai, kuria linkme tobulinti ugdymą, kaip išsaugoti kultūrų įvairovę. Pirmą kartą numatyta, kad lietuviškos mokyklos turėtų daugiau atsiverti ir bendrauti su mokyklomis tautinių mažumų kalbomis.

Ketvirtadienio rytą Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) pristatytas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. 2013-aisiais, pirmą kartą per 22 nepriklausomybės metus, visi Lietuvos abiturientai (tiek baigiantys mokyklas lietuvių mokomąja kalba, tiek tautinių mažumų kalbomis) laikys vienodą lietuvių kalbos ir brandos egzaminą.

Šiandien vyko Tautinių bendrijos tarybos posėdis, į kurį buvo pakviestas ir Kultūros viceministras Stanislavas Vidtmanas. Posėdžio metu buvo aptartos tautinių bendrijų aktualijos, tačiau svarbiausias klausimas, kuris rūpėjo tarybos pirmininkui Mahiras Gamzajevui ir jo kolegoms – neseniai vienoje žiniasklaidos priemonėje pasirodęs interviu su S. Vidtmanu, kuriame jis neva teigė, kad artimiausiu metu galimi pokyčiai tautinių mažumų politikoje.

Už Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius atsakingi abiejų valstybių politikai, todėl neaišku, ar net ir išsprendus tautinių mažumų klausimą jie kardinaliai pasikeistų, mano Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. „Sunku man pasakyti, kadangi aš negaliu atsakyti už mūsų šalies vadovybę. Rudenį bus išrinktas naujas Seimas, bet Prezidentei dar liko pora metų kadencijos.

Tautinių mažumų įstatymas, priimtas dar 1989 metais, jau nustojo galioti, o naujasis kol kas niekaip neprasiskina kelio iki Seimo. Kultūros ministerijos sudaryta darbo grupė parengė naująjį įstatymo projektą, kuriame siūloma leisti kompaktiškai tautinių mažumų gyvenamose vietovėse, kuriose mažumos atstovai sudaro ne mažiau negu trečdalį gyventojų, vietinius vietovardžius, gyvenviečių ar gatvių pavadinimus rašyti vietine kalba šalia užrašo valstybine kalba. Pagal senąjį įstatymą taip ir buvo.

Rengiantis kitais mokslo metais vyksiančiam lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui pagal bendrą programą lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų mokiniams, Nacionalinis egzaminų centras kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais 86 šalies vidurinėse mokyklose ir gimnazijose atliko vieną iš lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino bandomojo tyrimo etapų. Apie 3500 vienuoliktokų iš skirtingų Lietuvos regionų mokyklų, kuriose mokoma lietuvių arba tautinių mažumų kalbomis, rašė rašinį.

Lietuvos lenkai šeštadienį protestuos prieš švietimo reformą. Tačiau kai kurie Lietuvos politikai ir analitikai piktinasi renginio data – kovo 17 d. Būtent šią dieną prieš 74 metus Lenkija Lietuvai pareiškė ultimatumą. Tuo metu baltarusių ir žydų vidurinių mokyklų atstovai lenkų pasipiktinimo švietimo reforma sako nesuprantantys. Sostinės Pranciškaus Skorinos vidurinėje mokykloje jau dabar tik dalis pamokų vyksta baltarusių kalba.

(Papildyta 13:27 val.) Visuomeninės organizacijos šeštadienį rengs dar vieną mitingą už teisingumą Lietuvoje, kuriame toliau bus reikalaujama valdžios paviešinti neskaidrius pareigūnų ryšius bei „apvalyti“ teisėsaugą. Pilietinėje akcijoje „Už Lietuvą! Už teisingumą!“ gali dalyvauti net 5–7 tūkst. žmonių, mano vienas rengėjų – Alvydas Medalinskas. „Mes pirminėje paraiškoje rašėme, kad nuo 5 iki 7 tūkst.

Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų situaciją, kitų šalių patirtis, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vaidmenį skatinant visuomenės integracijos procesus Prezidentė Dalia Grybauskaitė aptarė su Lietuvoje viešinčiu ESBO komisaru tautinių mažumų klausimams Knutu Volebeku. Prezidentės teigimu, Lietuvai svarbus kiekvienas šalies pilietis, kaip ir kiekvienam piliečiui turi būti svarbi Lietuva.

Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus sudaryta darbo grupė rengia siūlymus dėl tolesnės tautinių mažumų švietimo politikos. Į šią grupę yra deleguoti visų tautinių mažumų mokyklų atstovai, įskaitant tėvus, mokytojus, mokyklų administraciją, taip pat savivaldybių, Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai. Neseniai įvykusiame pirmajame posėdyje buvo nuspręsta parengti darbo grupės reglamentą, sudaryti sąrašą temų, kurios bus svarstomos kituose posėdžiuos.

Praėjus metams po naujojo Švietimo įstatymo priėmimo, Lietuvos lenkai vėl ketina reikalauti atšaukti, jų nuomone, diskriminacines jo nuostatas. Kovo 17 d. Lietuvos lenkų mokyklų streiko komitetai organizuoja eitynes nuo Seimo iki Vyriausybės bei mitingą „tautinių mažumų mokykloms apginti“. Mitingas numatytas pasibaigus eitynėms prie Vyriausybės rūmų. „Ištisus metus Lietuvos lenkų pastangos siekiant apginti lenkiškas mokyklas Lietuvoje nedavė jokių rezultatų.

Vis blogėjančia tautinių mažumų padėtimi Lenkijoje skundžiasi ne tik lietuviai, bet ir kitų tautinių mažumų atstovai. Kad reikia taisyti įstatymus jau pripažįsta ir kai kurie Lenkijos politikai, praneša „Panorama“. Lenkijos ukrainiečių sąjunga, leidžianti savaitinį laikraštį ir ukrainiečių literatūros almanachą, sako esą tik šie spaudiniai atspindi realią tautinių mažumų padėtį, ir šešerius metus Lenkijoje veikiantį tautinių mažumų įstatymą laikas taisyti.

Po praėjusį penktadienį Trakuose įvykusio Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupių susitikimo, kurį inicijavo abiejų šalių premjerai, Lenkijos nacionalinio švietimo ministerija pareiškė, kad Lietuvos Švietimo įstatymas visgi diskriminuoja lenkų mažumos moksleivius. Anot nacionalinio švietimo ministerijos, mūsų šalies Švietimo įstatymo nuostatos dėl valstybinės kalbos egzamino ir lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose pažeidžia Lietuvos lenkų moksleivių interesus.

Lietuvos ir Lenkijos premjerų sprendimu sudaryta tarpvalstybinė darbo grupė baigė darbą. Pasiektas rezultatas – sprendimas sudaryti kitas darbo grupes. Lietuvos ir Lenkijos švietimo viceministrų vadovaujamos ekspertų darbo grupė Trakuose posėdžiavo penktą – paskutinį kartą.

Londono viduriniosiose mokyklose dominuoja juodaodžiai ir azijiečiai moksleiviai, rodo tyrimo duomenys, įspėjantys apie „labai didelę rasinę atskirtį“. Išsamiausia iš visų iki šiol atliktų tokio pobūdžio studijų atskleidė, kad 53 procentai vaikų sostinės mokyklose yra kilę iš tautinių mažumų šeimų. Teigiama, kad baltuosius jie skaičiumi pralenkė pirmą kartą šalies istorijoje.

Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos prašymu šiemet papildomai skiria 350 tūkst. Lt daliniam Punsko savivaldybės lietuviškų mokyklų finansavimui. Šios lėšos reikalingos tam, kad Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinė mokykla ir gimnazija, Navinykų, Pristavonių, Vidugirių pagrindinės mokyklos galėtų įgyvendinti 1-9 kl. ugdymo programas lietuvių kalba, o Smalėnų pagrindinė mokykla – organizuoti lietuvių kalbos pamokas mokyklos mokiniams.

Lietuvoje lapkričio 16–18 dienomis lankysis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisaras tautinių mažumų klausimais Knutas Volebekas. Lietuvos tautinių mažumų politikos įgyvendinimu ketinantis domėtis ESBO pareigūnas susitiks su Seimo Pirmininke Irena Degutiene, Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi, užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu, ministerijų ir institucijų, atsakingų už tautinių mažumų politikos įgyvendinimą, vadovais, tautinių mažumų atstovais.

Lietuvių kalbos mokytojai ir tautinių mažumų gimtųjų kalbų mokytojai – rusistai ir polonistai – kviečiami sugrįžti į aukštųjų mokyklų auditorijas atnaujinti savo žinias. Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama sudaryti palankias sąlygas pedagogams mokytis, per ES struktūrinių fondų projektus pradeda dvejus tęstinius kvalifikacijos tobulinimo mokymus.

Vilniaus miesto taryba šiandien priėmė sprendimą dėl Antakalnyje esančių mokyklų pertvarkos. Šiuo sprendimu sudarytos sąlygos Antakalnio vidurinei mokyklai nuo ateinančio rugsėjo tapti gimnazija, be to, šios mokyklos jaunesniųjų klasių mokiniams skiriamas vienas J.Lelevelio vidurinės mokyklos korpusas. Pagal sprendimą, A.Vivulskio pagrindinė mokykla prijungiama prie J.Lelevelio vidurinės mokyklos.

Tęsiasi metodinių ir dalykinių seminarų ciklas lituanistams, dirbantiems mokyklose lenkų ir rusų mokomąja kalba. Šiuose mokymuose dalyvauja taip pat lietuvių kalbos mokytojai iš kitų mokyklų, kuriose mokosi daug mokinių, kuriems lietuvių kalba yra negimtoji. Druskininkuose baigiasi jau trečiojo etapo seminarai, tačiau netrukus, per mokinių atostogas lapkričio mėnesį, lituanistai vėl susirinks į mokymus Klaipėdoje ir Druskininkuose.

Lenkijos lietuvių švietimu domisi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO). O patys Lenkijos lietuviai, kurių švietimui tautine kalba trūksta lėšų, laukia pirmadienio, kai bus paskelbtas naujas tautinių mažumų švietimo finansavimo modelis, praneša LTV naujienų laida „Panorama“. Į Seinų ir Punsko lietuviškas mokyklas pirmą kartą atvykę tokio aukšto rango ESBO pareigūnai renka medžiagą įvyksiančiam ESBO aukštojo komisaro tautinių mažumų klausimais Knuto Vollebaeko vizitui į Lietuv...

Rusų bendruomenės atstovai žavėjosi lietuvybės puoselėjimu svetur, negailėjo karčių žodžių švietimo reformai mokyklose, siūlė jai skirtas lėšas panaudoti visų šalies gyventojų gerbūviui pagerinti. Į sostinėje vykusią Rusijos tėvynainių konferenciją atvyko beveik 80 dalyvių, atstovaujančių rusų bendrijoms įvairiose Lietuvos kampeliuose.

Lietuvos politologai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderio, Europos parlamentaro Voldemaro Tomaševskio nelaiko dideliu pavojumi, bet pripažįsta, kad jis sumaniai išnaudoja kitų politikų klaidas. „Tautinių mažumų interesus atstovaujančios partijos yra ne tik Lietuvoje ar Latvijoje. Antai, Suomijoje veikia Švedų liaudies partija. Sakyčiau, kad tai daugiau kultūrinės savigynos organizacija.  Lietuvoje stiprių tautinių mažumų partijų dar nematome.

(papildyta 16:50) Tikėtina, kad lenkų tautinės mažumos mitingas prie Seimo vyks taikingai ir draugiškai, nes jį tiesiogiai transliuoja Lenkijos televizija. Kol kas jame skamba lenkiškos dainos, kai kurie mitinguotojai apsirengę lenkų tautiniais drabužiais. Tikėtasi, kad mitinge dalyvaus iki 5,3 tūkst. žmonių. Tačiau, policijos vertinimais, susirinko nuo dviejų iki trijų tūkstančių žmonių.

Sostinėje penktadienį rengiami du mitingai dėl švietimo politikos. Lenkų tautinė mažuma reiškia nepasitenkinimą dėl naujojo Švietimo įstatymo nuostatų. Atsakydama į lenkų mitingą partija Tvarka ir teisingumas rengs mitingą dėl lietuviškų mokyklų uždarymo Vilniaus rajone. Tvarkos ir teisingumo partija gavo Vilniaus savivaldybės leidimą surengti mitingą prie Vilniaus rajono savivaldybės. Leidimas duotas mitingui iki 300 žmonių.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė, ieškanti sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo, Varšuvoje pirmadienio vakarą pasirašė bendrą pranešimą. Švietimo viceministras Vaidas Bacys sako, kad taip pripažinta pažanga siekiant sutarimo dėl švietimo įstatymo įgyvendinimo. Lietuvos lenkų mažumų atstovai pažangą neigia ir nežada atšaukti šią savaitę planuojamų masinių protestų prie Seimo, praneša LTV naujienų tarnyba.

Kitas Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų darbo grupės susitikimas vyks spalio 14-ąją Vilniuje. Pirmadienį Varšuvoje darbą baigė Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų ir tautinių mažumų atstovų darbo grupė. Kaip teigiama Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintame komentare, šis susitikimas parodė, kad Lietuva ir Lenkija sugeba rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus.

Aukštų lenkų pareigūnų pareiškimus dėl naujojo tautinių mažumų švietimo įstatymo Premjeras Andrius Kubilius sieja su artėjančiais Seimo rinkimais šioje šalyje. Pirmadienį Druskininkuose darbą pradėjo Lietuvos ir Lenkijos ekspertų darbo grupė tautinių mažumų problemoms spręsti, tačiau, nepaisant to, aukšti lenkų pareigūnai vis tiek daro spaudimą Lietuvai savo pareiškimais. „Neturiu ką vertinti.

Įtampą, kylančią tarp lenkų ir lietuvių, abiejų šalių politikai išnaudoja kaip instrumentą prieš artėjančius parlamentų rinkimus užsitikrinant elektoratą. Lietuvos ir Lenkijos nesutarimai yra parankūs ir Rusijai, siekiančiai didesnės geopolitinės įtakos Baltijos regione. Tokias įžvalgas iškėlė diskusijos „Politinė provokacija ar pedagoginė nekompetencija“ dalyviai.

Naujasis Švietimo įstatymas, klausimai, susiję su lenkiškų pavardžių ir gatvių pavadinimų rašymu, išaugęs nepasitenkinimas dėl to, kad lenkų kalbos vartojimas Lietuvoje yra tariamai ribojamas. Tai seni – nauji priekaištai, lydimi Lenkijos premjero D. Tusko vizito Lietuvoje. Apie tai LRT žurnalistė Nemira Pumprickaitė „Savaitėje“ kalbėjosi su Kovo 11-osios akto signataru Česlavu Okinčicu.

Daliai mokinių rugsėjo antroji netapo pirmąją pamokų diena: moksleiviai iš jų galėjo ištrūkti į Lietuvos lenkų rinkimų akcijos prie Prezidentūros rengiamą mitingą „tautinių mažumų mokykloms apginti“. Naujasis Švietimo įstatymas tautinių mažumų mokyklose sustiprins lietuvių kalbos mokymą ir nuo 2013 suvienodins lietuvių kalbos bei  literatūros egzaminus su lietuviškų mokyklų abiturientų lygiu.

Penktadienį prie Prezidentūros vyko mitingas prieš liepos 1 dieną įsigaliojusį naują Švietimo įstatymą, pagal kurį plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba, o nuo 2013 metų bus suvienodinti gimtosios ir valstybinės lietuvių kalbos egzaminai. (Papildyta 13.06) Protesto akcijos dalyviai (tame tarpe ir jaunimas) kilo ant pakylos ir kreipėsi į susirinkusius lenkų kalba. Minia įdėmiai klausėsi, palaikė oratorių šūkius plojimais ir šūkiais.

Rugsėjo 1-osios išvakarėse spaudos konferencijoje „Dėl tautinių mažumų švietimo“ Seimo narys Jaroslavas Narkevičius pasisakė prieš šių metų kovo 17 d. Seimo priimtą naujos redakcijos Švietimo įstatymą su pataisomis, kuriomis nustatoma, kad nuo šių metų rugsėjo pagrindinėse ir vidurinėse tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba vyks Lietuvos istorijos, geografijos bei pasaulio pažinimo pamokos.

D. Grybauskaitė naujųjų mokslo metų išvakarėse pasigedo aiškumo dėl finansavimo aukštosiose mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose.Teigiama, kad valstybės lėšos studijoms aukštosiose mokyklose skirstomos neužtikrinant studijų finansavimo geriausiems studentams, o vaikų darželiai nesulaukia reikiamų lėšų.

Vilniuje buvo surengti metodiniai mokymai mokyklų tautinės mažumos kalba mokytojams, kurie nuo šių mokslo metų lietuviškai mokys Lietuvos istorijos ir geografijos, pilietiškumo pagrindų, taip pat mokymai  pradinių klasių mokytojams ir lituanistams. Seminaruose įgytos žinios padės plėsti lietuvių kalbos mokytojų kompetencijas, reikalingas mokyti lietuvių kalbos ir literatūros pagal vienodą  programą 11–12 klasėms.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris išreiškė savo rūpestį dėl vandalizmo aktų Lenkijoje ir padėkojo šios šalies valdžiai už greitą ir aiškią reagavimą į šiuos įvykius. E. Zingeris tai padarė laišku savo kolegai Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Andrzejui Halickiui. Savo laiške E. Zingeris pabrėžė, jog Lietuvos ir Lenkijos politikai privalo stengtis užkirsti kelią radikalizmui ir nacionalizmui.

Premjeras Andrius Kubilius patriotiškai nusiteikusius asmenis ragina pagalvoti, ar kai kurie jų dviprasmiškai skambantys šūkiai, kuriuos galima interpretuoti kaip pasisakymą prieš etnines grupes, atitinka Konstituciją. Taip Premjeras reaguoja į kritiką dėl jo išsakytos nuomonės apie Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS) stovyklą Šalčininkų rajono Dieveniškių miestelyje. „Tai, kaip tai buvo aprašyta spaudoje, iš tikrųjų kėlė labai dviprasmiškų minčių.

Jau penkta para tęsiantis riaušėms Didžiojoje Britanijoje, o chaoso epicentrui persikėlus iš Londono į kitus šalies miestus ir miestelius, visuomenė nežino, kaip į tai reaguoti. Tolerantiškoji britų dalis vis dar garsiai neįvardija, kad chuliganai – spalvotosios mažumos atstovai ir mėgina kaltinti šalies politikus nepakankamai skyrus dėmesio imigrantų integracijai. Londone gyvenantys lietuviai stebisi valdžios bejėgiškumu.

Nuo kovo 4 dienos rytą paleistų šūvių, pakirtusių prieštaringai vertinamą kaunietį verslininką Vidmantą Sadauską, prabėgęs jau beveik pusmetis, bet žudikas vis dar nenustatytas. Apie tai, kodėl stringa nužudymo tyrimas, skaitykite straipsnyje „V. Sadausko nužudymo tyrimas – aklavietėje“. AKISTATA Išdavystės skandalas išpurvino valstybę, bet valdininkų nesutepė. Jie kratosi atsakomybės ir nepripažįsta kaltės dėl to, kad Minsko režimui išdavė opozicijos veikėjus.

Apsispręsta, kokios nuolaidos bus pritaikytos mokyklų tautinės mažumos kalba abiturientams, kurie nuo 2013 m. laikys visiems vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Nuo liepos 1 dienos įsigaliojus naujam Švietimo įstatymui, ateinančiais mokslo metais visų Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą.

Suvalkų (Lenkija) bliuzo festivalį vien per pirmąją dieną, liepos 15-ąją, aplankė 15 tūkst. žiūrovų. Galybę Lenkijos ir kitų šalių muzikos atlikėjų sukvietęs miestas – kol kas be savo ženklo. Suvalkai, itin rimtai žiūrintys į miesto reprezentaciją, parėmė ne tik stambiausiu bliuzo festivaliu Lenkijoje tapusius „bliuzus“, bet ir miesto ženklo atnaujinimo idėją.

Steigiama dar vieno, trečiojo, kultūros viceministro pareigybė. Viceministrui bus pavesta kuruoti tautinių mažumų, valstybinės kalbos bei dokumentų ir archyvų politikos klausimus. Taip bus atsižvelgta į tautinių mažumų organizacijų išdėstytus argumentus ir sustiprintas Vyriausybės dėmesys Lietuvoje gyvenančių kitų tautų kultūros sklaidai.

Teismo sprendimas nuimti lenteles su lenkiškais gatvių pavadinimais sukėlė pasipiktinimą Vilniaus rajono gyventojų gretose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybę, kur gyvena daugiau nei pusė lenkų tautybės gyventojų, per mėnesį pakeisti lenteles su dvikalbiais gatvių pavadinimais. Teismas nurodė, jog gatvių pavadinimai turi būti nurodyti tik valstybine – lietuvių – kalba.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sako, kad Lietuvos ir Lenkijos visuomenių santykiai yra puikūs, o dvišalę įtampą kelia kai kurie politikai. Tokį įspūdį diplomatas susidarė pabendravęs su buvusiu Lenkijos vadovu Aleksanderiu Kwasniewskiu. Ketvirtadienį Lietuvoje viešėjęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis lenkų bendruomenei Vilniuje pareiškė, kad Lenkija turi pakankamai svertų spausti Lietuvą, kalbėta netgi apie ekonomines sankcijas.

(Papildyta 12:18) Vidurdienį prie Seimo atvykusią JAV valstybės sekretorę Hillary Clinton pasitiko ne tik Lietuvos valdžios atstovai, bet ir lenkų tautinės mažumos protestuotojai. Jie siekė atkreipti JAV atstovų dėmesį į esą pažeidinėjamas jų teises. „USA, protect our rights“ (angl. : JAV, apgink mūsų teises) – skelbė plakatai. Gerai nusiteikusi viešnia trumpai pabendravo su ja pasitikti atvykusiais Seimo nariais.

Seimas raginamas nedelsiant svarstyti ir priimti Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą. Tokį įsipareigojimą siūloma parlamentarams prisiimti rezoliucijos projekte „Dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo dėl vardų ir pavardžių rašymo civilinės būklės aktuose“. Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotame rezoliucijos projekte siūloma Lietuvos Vyriausybei parengti poįstatyminius aktus, kad būtų nedelsiant realizuoti Lietuvos Konstitucinio Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo...

Lietuvoje galiojanti tvarka vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis nepažeidžia Europos Sąjungos (ES) teisės, ketvirtadienį paskelbė ES Teisingumo Teismas. ES teisė nedraudžia atsisakyti pakeisti civilinės būklės aktų įrašuose įrašytus vardus ir pavardes, jei toks atsisakymas negali suinteresuotiesiems asmenims sukelti rimtų nepatogumų.

Lenkijos užsienio reikalų viceministrė Grażyna Bernatowicz viešai pareiškė mananti, kad Lietuva pasinaudojo Lenkija. Politikė tvirtina, esą lenkai ilgą laiką teikė visokeriopą paramą Lietuvai, tačiau Lietuva neatsidėkojo ir pasirinko „pataikavimą nacionalistiškai nusiteikusiems politikams“. Lenkijos laikraštis „Rzeczpospolita“ rašo, kad viceministrė negaili kritikos Lietuvai.