Vis blogėjančia tautinių mažumų padėtimi Lenkijoje skundžiasi ne tik lietuviai, bet ir kitų tautinių mažumų atstovai.
Kad reikia taisyti įstatymus jau pripažįsta ir kai kurie Lenkijos politikai, praneša „Panorama“.
Lenkijos ukrainiečių sąjunga, leidžianti savaitinį laikraštį ir ukrainiečių literatūros almanachą, sako esą tik šie spaudiniai atspindi realią tautinių mažumų padėtį, ir šešerius metus Lenkijoje veikiantį tautinių mažumų įstatymą laikas taisyti. Jie kritikuoja Varšuvos nenorą prisiimti teisinę ir materialinę atsakomybę už 1947-aisiais vykdytą akciją „Wisla“, kai ukrainiečiai prievarta buvo išskaidyti po visą Lenkiją.
Daugelyje Vakarų šalių tautinių mažumų įstatymą taiko, jei vietovėje gyvena per 10 procentų kokios nors tautos atstovų. Tuo metu Lenkijoje pavyzdžiui dvikalbius gatvių pavadinimus galima kabinti, tik jei tautinės mažumos sudaro ne mažiau kaip 20 procentų. Ukrainiečiai ir baltarusiai skundžiasi, kad jų mokyklose trūksta vadovėlių, net 40 procentų vaikų negali lankyti tautinės mokyklos.
Kaip praneša „Panorama“, sovietmečiu ukrainiečiams buvo leista įkurti vieną ukrainietišką mokyklą. Dabar Lenkijoje tokių mokyklų yra penkios ir keliolika sekmadieninių. Tačiau labiausiai nuskriausti ir sulenkinti jaučiasi baltarusiai – jie neturi nė vienos mokyklos ir yra įkūrę tik vieną privatų baltarusišką darželį.
Kad reikia taisyti tautinių mažumų įstatymą, pritaria ir kai kurie Lenkijos seimo nariai.Tarkim kašubai bei vokiečių ir čekų kalbomis kalbantys sileziečiai, kurių šalyje gyvena daugiau nei šimtas penkiasdešimt tūkstančių, išvis neturi Tautinių mažumų statuso.
„Pagal įstatymą kašubai nepriklauso tautinėms mažumoms, jie savo regione negali mokytis savo kalba. Ir kašubai negauna paramos iš valstybės. Todėl įstatymą reikėtų taisyti. Jie neturi savo švietimo programų. Nuskriausti baltarusiai. Problemų yra, ir jas pasirengę spręsti“, – „Panoramai“ sakė Lenkijos Seimo narys, Švietimo ir tautinių mažumų komisijos pirmininko pavaduotojas Mironas Syczas.
Rūta LANKININKAITĖ
