Įtampą, kylančią tarp lenkų ir lietuvių, abiejų šalių politikai išnaudoja kaip instrumentą prieš artėjančius parlamentų rinkimus užsitikrinant elektoratą. Lietuvos ir Lenkijos nesutarimai yra parankūs ir Rusijai, siekiančiai didesnės geopolitinės įtakos Baltijos regione. Tokias įžvalgas iškėlė diskusijos „Politinė provokacija ar pedagoginė nekompetencija“ dalyviai.
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos ir Lenkijos santykiai įkaito lenkų kilmės politikams pradėjus kritikuoti naująjį Švietimo įstatymą, kuriuo plečiamas dalykų dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir 2013 metais ketinama suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą lietuviams ir tautinėms mažumoms. Naujasis įstatymas sutiktas masiniais lenkiškų mokyklų mokinių streikais, lenkų tautinių mažumų klausimai sekmadienį neplanuoto vizito į Lietuvą privertė atvykti ir Lenkijos Premjerą Donaldą Tuską.
Nepriklausomybės Akto signataro Audrius Butkevičiaus vertinimu, tautinių mažumų problemų eskalavimas yra svarbus ne tik Lenkijos politikams, bet ir mūsų šalies konservatoriams.
„Ir šitie rinkimai verčia valdžioje esančius konservatorius ieškoti, ant kokios gyslelės reikia užminti. Ir štai atranda nacionalinio jausmo kupiną gyslą, kuri šiandien dominuoja Europoje (...) ir pradeda spekuliuoti šita tema ir visiškai tuščioje vietoje lipa ant grėblio“, – antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje diskusijoje kalbėjo A. Butkevičius.
Buvęs politikas paminėjo, kad konservatoriai palaiko Švietimo įstatymą ne dėl kalbos įteisinimo ar dėl siekio padėti lenkų mažumai įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje, o dėl reitingų kitais metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Tokių pat siekių turi ir aštriais pasisakymais garsėjantis Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tamoševskis. Esą panašių politinių dividendų turi ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, Premjeras D. Tuskas, kiti lenkų politikai.
Parlamento rinkimai Lenkijoje vyks spalį, Lietuvoje – kitų metų rudenį.
Be kita, A. Butkevičius įžvelgė, kad įtampa tarp Lietuvos ir Lenkijos naudinga Rusijai.
„Ir Europos Sąjunga šiandien tampa vis labiau vokiška, ir rusai turi savo interesų Pabaltijyje ir Lenkijoje. Ir jeigu nesuvoksime, jog turime kaip prieš daugybę metų suremti pečius. Ir jei nesukursime tam mechanizmų, tai šią problemą perkelsime tiems, kurie ateina po mūsų“, – įspėjo Nepriklausomybės Akto signataras.
Parlamentaras, LLRA Šalčininkų skyriaus pirmininkas Leonardas Talmontas nespėliojo, ar D. Tusko vizitas yra rinkimų triukas, bet siūlė prisiminti, jog Lietuva ir Lenkija yra kaimynės bei strateginės partnerės.
„Toks vizitas ir tokiu momentu gal ir buvo laiku todėl, kad visame pasaulyje Europoje tautinės mažumos yra ginamos per savo vyresnįjį brolį. Čia labai gerai pasielgė, davė ženklą, kad esame teisūs. Kad D. Tuskas atvažiavo ir pabendravo, manau, yra geras dalykas. Būtų blogiau, jeigu neatvažiuotų, nekalbėtų ir nebendrautų. (...) Žinome, kur gyvename, yra interesai Rusijos, kitų valstybių. Ir visada iš tautinio klausimo kurstymo kažkas išlošia “, – kalbėjo L. Talmontas ir sutiko su teiginiais apie abiejose valstybėse dėl savo elektorato kovojančius politikus.
„Tvarkietis“ Seimo narys Valentinas Mazuronis D. Tusko vizitą Lietuvoje ir jo pareiškimus, kurie esą neretu atveju primena spaudimą ar grasinimą, įvertino kaip neteisingą žingsnį, situacijos aštrinimą.
„Ir manau, kad čia šito egzamino kaip valstybės vadovo arba oraus valstybės vadovo, drįsčiau pasakyti, neišlaikė ir Andrius Kubilius, kuris iš tiesų turėjo pasakyti: taip, mes esame vienos valstybės piliečiai, nepaisant įvairių skirtingų tautybių, mes patys spręsime ir išsispręsime klausimus be spaudimų arba grasinimų iš išorės“,- Vyriausybės vadovą kritikavo V. Mazuronis.
„Suprantu lenkų politikus, jie turi savo požiūrį, jį gina, tačiau esame strateginiai partneriai, draugiškos valstybės, ir yra tam tikra riba, kurios nereikia peržengti nei mums, nei jiems“, – neabejojo Seimo narys.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kuris ir rengė daug diskusijų sukėlusį Švietimo įstatymą, pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys kritiką jo partijos atžvilgiu pavadino interpretacija. Tiesa, sutiko, kad neretai politikai nacionalinius interesus sujaukia. Politikas esminėmis D. Tusko vizito detalėmis įvardino, kad buvo akcentuotas geras valstybinės kalbos mokėjimas.
„Antras momentas – jis pasergėjo nuo kai kurių klausimų politizavo“, – sakė V. Stundys.
Kalbėdamas apie nuolatinius LLRA politikų kaltinimus parlamentaras priminė, kad Lenkijos pusė lietuvių atžvilgiu nevykdo kai kurių susitarimų, pavyzdžiui, lietuvių vaikai Seinuose ar Punske iki šiol iš esmės neturi lietuviškų vadovėlių. Tuo tarpu Lietuvos lenkams yra išleista apie 140 vadovėlių.
„Kai kalbame apie švietimo politiką, apie švietimą kaip vaiko ugdymą, vis dėlto nesupolitizuokime kai kurių dalykų ir nepritempkime prie tam tikrų teorinių modelių. Jie, be abejo, tinka, galima pritaikyti, ir šita prasme tikrai nepritariu kolegoms, kurie bando čia įsivaizduoti, kad šitos Švietimo įstatymo pataisos yra kažkas netikėta, nelaukta. (...) Yra ir geopolitiniai procesai. Kažkam yra naudinga, kad įtampa tarp Lietuvos ir Lenkijos būtų ir ją specialiai eskaluoja“, – teigė valdančiosios Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas Seime.
