Rugsėjo 1-osios išvakarėse spaudos konferencijoje „Dėl tautinių mažumų švietimo“ Seimo narys Jaroslavas Narkevičius pasisakė prieš šių metų kovo 17 d. Seimo priimtą naujos redakcijos Švietimo įstatymą su pataisomis, kuriomis nustatoma, kad nuo šių metų rugsėjo pagrindinėse ir vidurinėse tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba vyks Lietuvos istorijos, geografijos bei pasaulio pažinimo pamokos.
„Rugsėjo 2 dieną prie prezidentūros bus organizuojama protesto akcija. Maža to, jau atsirado komitetų, kurie organizuoja moksleivių tėvų streiką ir mus tai neramina. Naujas įstatymas yra diskriminacinis. Tėvai negali tylėti ir jie netylės“, - sakė J. Narkevičius.
Tėvų komitetas organizuoja streiką, kuriuo tautinių mažumų mokyklų moksleiviai raginami boikotuoti pamokas nuo rugsėjo 2 dienos.
TS-LKD Tautininkų frakcijos pirmininko Gintaro Songailos nuomone, vaikų raginimas neiti į pamokas yra nelegalus ir jis vertina tai, kaip ypatingą situaciją, į kurią Lietuvos valstybė turėtų atitinkamai reaguoti.
Lenkų atstovai piktinosi, kad jau po dviejų metų numatyta suvienodinti lietuvių kalbos baigiamojo egzamino reikalavimus lietuviškoms ir tautinių bendrijų mokykloms. Esą išeiti visą programą ir laikyti egzaminą tomis pačiomis taisyklėmis, kaip laiko lietuviai – nerealus ir diskriminacinis reikalavimas.
Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo pirmininko M. Šeibako teigimu, nerimą kelia tai, kad naujasis Švietimo įstatymas pakeičia tautinių mažumų mokyklų situaciją. „Mokyklos yra nevienodo lygio, lietuviškos mokyklos užima geresnę padėtį. Kitas labai neraminantis dalykas – lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas. Ar per dvejus metus įmanoma išmokti 12 metų kursą?“ – klausė pašnekovas.
Tėvų forumo pirmininkas taip pat akcentavo, kad remiantis naujuoju įstatymu keičiamas tautinių mažumų mokyklų funkcionavimas ir „be išlygų įvedamas dvikalbis mokymas buldozeriniu principu.“
Taip pat jis akcentavo tai, kad Švietimo ir mokslo ministerija priimdama naują įstatymą neatsižvelgė į tautinių mažumų bendruomenės poreikius.
„Eina kalba apie mūsų vaikų ateitį, švietimas – jautri tema, vaikai – Lietuvos ateitis, negalima su jais eksperimentuoti, dabartinis įstatymas įvelia vaikus į eksperimentą“, – piktinosi M. Šeibakas, žurnalistams ėmus domėtis finansavimo klausimais. „Protesto akcija vyksta tėvų iniciatyva ir jie skiria lėšų, pritraukiamos ir kai kurios visuomeninės organizacijos“.
[papildyta 14:20] „Lietuviai Lenkijoje, kurie pagal tokį patį modelį mokosi, taip pat yra eksperimentiniai triušiai, jie [Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovai – red. Past.] arba nežino tarptautinės praktikos, arba ieško politinio konflikto. Čia jokiais būdais nėra diskriminacija, čia žingsnis link civilizuoto modelio, nes švietimo kokybė turi visose Lietuvos mokyklose atitikti tuos pačius standartus“, - naujienų portalui Balsas.lt nuomonę išsakė G. Songaila.
Pašnekovas priminė, kad šis įstatymas buvo priimtas 2002 metais pasirašyto tarpvalstybinio susitarimo tarp dviejų mokslo ir švietimo ministrų pagrindu ir tam visą laiką buvo ruošiamasi. Anot jo, po Švietimo įstatymo priėmimo Švietimo ir mokslo ministerija paliko lengvatas ir diskriminuoja kitus Lietuvos piliečius, kurie galbūt tą kalbą moka geriau, bet geresni pažymiai bus rašomi tautinių mažumų mokyklas baigusiems.
„Net ir po to, kai jiems buvo palikta lengvatinė tvarka ir numatytas didelis pereinamasis laikotarpis, vis tiek keliamos politinės pretenzijos, kurios yra visiškai nepagrįstos. Tai yra LLRA įžūlumo pasireiškimas, jų atstovai elgiasi nelojaliai, o turėtų gerbti priimtą įstatymą ir Lietuvos valstybę“, - piktinosi G. Songaila.
Pasak J. Narkevičiaus, Lietuvos valdžia ne tik neatšaukė nepalankių nuostatų, bet dar ir klaidina tautines bendruomenes, kad situacija, neva, gerinama.
„Tėvų teisė pasirinkti mokymo kalbą – yra vertybė, šios teisės naujame įstatyme nebelieka“, - teigė jis.
J. Narkevičius patikino, kad streikas jau vyksta de facto, nes daugelio mokyklų komitetai jau paskelbė šią akciją.
„Skandinavų šalyse mokymo programų kalba nėra suvienodinama, gimtoji kalba yra gimtoji, o išmokta yra išmokta. Tuomet reikėtų suvienodinti fizinio lavinimo pamokas merginoms ir vaikinams. Net sovietai nesuvienodino, mes visi laikėm skirtingus egzaminus. Čia yra politinis tikslas – kovoti su tautinių mažumų mokykla.“, - tikino Valdemaras Tomaševskis.
Jo nuomone, politinis tikslas dėl to, kad tautinių mažumų mokyklų mokiniai sudaro didelę konkurenciją lietuviams stojant į aukštojo mokslo įstaigas.
V. Tomaševskis prisipažino, kad palaiko streiką kaip tėvas ir jo vaikas dalyvaus streike, taip pat jis streiką palaiko kaip politikas, nes visada yra su savo rinkėjais.
„Tie, kurie sako: „Susitvarkėme su lenkais Kauno rajone, laikas susitvarkyti ir Vilniaus rajone“, aš pasakysiu paprastai: caro laikais nebuvo susitvarkyta, vokiečiai nesusitvarkė, komunistai nesusitvarkė, nesusitvarkysite ir jūs“, – rėžė J. Narkevičius, kai buvo priimtas šis įstatymas.
Šis įstatymas sukėlė ne tik nacionalistinės organizacijos – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) įtūžį, bet ir papiktino kaimyninės valstybės politikus.
Balsas.lt primena, kad vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė taip išsakė savo poziciją šiuo klausimu:
„Tautinėms mažumoms Lietuva skyrė ir skirs ypatingą dėmesį, sudarome tikrai geras sąlygas tautinių mažumų vaikams mokytis gimtąja kalba. Lietuvių kalba yra visų šalyje gyvenančių tautų ryšys, todėl turime jį stiprinti. Padėsime mokytojams ir mokiniams išmokti valstybinę kalbą, nes tai didins tarpusavio supratimą ir atvers tautinėms mažumoms daugiau galimybių darbo rinkoje“, – teigė Prezidentė.
Susitikusi su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi Prezidentė teigiamai įvertino Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas priemones, padėsiančias sklandžiau įgyvendinti naują Švietimo įstatymą mokyklose tautinės mažumos kalba ir mišriose mokyklose.
Siekiant stiprinti mokymą lietuvių kalba, šios mokyklos gaus 21 proc. didesnius krepšelius negu kitos mokyklos. Be to, jos bus aprūpintos papildomais vadovėliais, joms yra numatytos brandos egzamino vertinimo lengvatos, mokytojams vasarą buvo surengti papildomi kvalifikacijos kėlimo kursai.
