Po praėjusį penktadienį Trakuose įvykusio Lietuvos ir Lenkijos švietimo ekspertų grupių susitikimo, kurį inicijavo abiejų šalių premjerai, Lenkijos nacionalinio švietimo ministerija pareiškė, kad Lietuvos Švietimo įstatymas visgi diskriminuoja lenkų mažumos moksleivius.
Anot nacionalinio švietimo ministerijos, mūsų šalies Švietimo įstatymo nuostatos dėl valstybinės kalbos egzamino ir lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose pažeidžia Lietuvos lenkų moksleivių interesus. Dabar, savo ruožtu, Lenkijos pusė ragina lietuvius pateikti pasiūlymus, kurie atitiktų Lietuvos lenkų keliamus reikalavimus.
Ar po tokio įvykių scenarijaus jau galima abiejų šalių santykius vadinti „blogais“, ar ir toliau bus teigiama, kad nieko blogo nevyksta, Balsas.lt teiravosi Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) atstovų.
V. Abramikienė: išvados lyg pagal kokį nurodymą iš viršaus
Vilijos Abramikienės teigimu, Lietuvos pusė tikrai parodė gerą valią lenkų reikalavimams ir pateikė pasiūlymų, kaip būtų galima palengvinti lenkų moksleivių situaciją, todėl belieka apgailestauti, kad Lenkijos švietimo ministerija, iš pradžių palankiai žiūrėjusi į tuos siūlymus ir dalyvavusi diskusijoje, paskutiniame etape įvertino juos kaip nereikšmingus.
„Nėra suprantama, kodėl taip galėjo nutikti, nes apskritai viskas vyko draugiškoje ir savitarpio supratimo atmosferoje. Apgailestauju, kad lyg pagal kokį nurodymą iš viršaus staiga Lenkijos pusė atsisakė pripažinti Lietuvos geros valios siūlymus reikšmingais“, – kalbėjo V. Abramikienė.
Moters manymu, jeigu šie siūlymai Lenkijos pusei atrodo nereikšmingi, derybose galima būtų daryti pertrauką.
„Lietuva nepristigs geros valios pati kalbėdamasi su savo lenkų kilmės piliečiais ir pati siūlys pereinamojo etapo palengvinimus, kurie būtų naudingi lenkų moksleiviams. Pagal lietuvių siūlymus, lenkų mokiniai bus vertinami pagal supaprastintus kriterijus, o lietuvių moksleiviai pagal kitus, todėl jie nekonkuruos tarpusavyje, o tai esminis dalykas“, – paaiškino politikė.
Paklausta apie pablogėjusius santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos, V. Abramikienė nesutiko su tokiu situacijos apibrėžimu. Pasak jos, yra daugybė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo sektorių, kuriuose atsispindi puikūs santykiai ir rezultatai, pavyzdžiui, tokiuose strateginės reikšmės sektoriuose kaip gynyba, energetika.
Politinė konflikto pusė
„Tautinių mažumų sritis komplikuota, nes čia didelį vaidmenį atlieka Lenkų rinkimų akcija, kuri nėra vien lenkus atstovaujanti organizacija, tai kur kas labiau politinė partija su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Jų interesas – demonstruoti savo politinius raumenis. Kita vertus, man atrodo, kad pačioje Lenkijoje, ne tiek švietimo ministerijoje, kiek užsienio reikalų, yra jėgų, kurios mąsto panašiomis kategorijomis kaip pas mus Vilniaus krašte“, – dėstė savo nuomonę moteris.
Politikė reziumavo, kad tokia situacija sukuria nereikalingą įtampą ir nėra ir negali būti jokio objektyvaus pagrindo blogėti santykiams tarp Lietuvos ir Lenkijos.
J. Karosas: tokios išvados sėja blogas nuotaikas tarp žmonių
URK pirmininko pavaduotojo Justino Karoso manymu, dėl švietimo įstatymo susiklosčiusi situacija – nėra problema, kuri santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos darytų labiau komplikuotais. Politikas taip pat minėjo atsiradusią įtampą, kuri nenyksta, o „užsispyrusiai laikosi“.
Pašnekovas pažymėjo, kad blogiausia yra tai, kad tokios išvados sėja blogas nuotaikas tarp žmonių, kurios ilgai laikosi tautose.
„Lenkijos švietimo ekspertų nuomonė nėra labai korektiška, kadangi įstatyme diskriminacijos nėra. Atrodo, kad darbo grupė padarė viską, kas įmanoma. O tai, kad lenkiškos mokyklos moksleivis turi mokėti lietuviškai – elementaru. Tai jau pripažinta visame pasaulyje“, – komentavo pašnekovas.
Paklaustas, kaip bus tvarkomasi su iškilusiais klausimais – diplomatiškai ar keičiant įstatymą, J. Karosas svarstė, kad šioje situacijoje Lietuvos pusė nusileisti negali.
„Čia jau nėra kur nusileisti. Dėl tvarkos įvedimo mes galime nusileisti, bet patį principą išduoti būtų nenormalu“, – patikino jos.
