Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė, ieškanti sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo, Varšuvoje pirmadienio vakarą pasirašė bendrą pranešimą. Švietimo viceministras Vaidas Bacys sako, kad taip pripažinta pažanga siekiant sutarimo dėl švietimo įstatymo įgyvendinimo. Lietuvos lenkų mažumų atstovai pažangą neigia ir nežada atšaukti šią savaitę planuojamų masinių protestų prie Seimo, praneša LTV naujienų tarnyba.
Lietuvos ir Lenkijos švietimo viceministrų vadovaujama darbo grupė po antro bendro posėdžio, kuris pirmadienį iki vėlumos vyko Varšuvoje, pasirašė bendrą pranešimą, kad per valstybinį lietuvių kalbos egzaminą visi abiturientai rašys rašinį, tačiau lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų auklėtiniai pereinamuoju laikotarpiu bus vertinami skirtingai.
Taip pat sutarta, kad per tris savaites iki kitos tarpvalstybinės komisijos posėdžio Lietuvos švietimo ministerija susitiks su Lietuvos lenkų mokyklų atstovais aptarti nuomonių skirtumus dėl egzamino turinio.
„Pasirašytas tam tikras susitarimas, pripažinta pažanga, sutarta dėl egzamino formos. Sutarta, kad tautinių mažumų mokyklų atstovai bus pakviesti į komitetą prie egzaminų centro, kuris vykdys tam tikrą egzaminų stebėseną, analizuos tuos duomenis“, – teigė švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys.
Nepaisant to, Lietuvos lenkų atstovai nežada atšaukti šią savaitę planuojamų masinių protestų prie Seimo. Vilniaus savivaldybė jau yra išdavusi leidimą mitinguoti daugiau kaip penkiems tūkstančiams žmonių. Tai pirmas leidimas tokiai didelei akcijai prie Seimo po 2009-ųjų sausio 16-osios riaušių.
„Nėra priežasties, kodėl jis turi būtų atšauktas. V. Bacys paskelbė, ką norėjo, bet reikia arčiau tiesos pakalbėti. Seimas turi priimti, ką mes pasiūlėme – pakeisti Švietimo įstatymą, atidėti kai kurių dalykų, kurie, mūsų nuomone, prieštarautų visoms normoms, įgyvendinimą“, – kalbėjo Lietuvos lenkų sąjungos prezidentas, parlamentaras Michalas Mackevičius.
„Tikrai ne tik mitinguose ir piketuose yra sprendžiami klausimai. Lietuvos pusei yra labai svarbu, kas laukia tų 900 vienuoliktokų, kurie pradėjo šiemet pagal naują programą mokytis lietuvių kalbos ir literatūros lenkų kalba dėstomose mokyklose ir manau, kad šitie vaikai laukia kiek įmanoma greitesnių atsakymų. Politikai, kurie bando jų likimą politizuoti, irgi turi prisiimti atsakomybę“, – sako V. Bacys.
Europarlamentarė Laima Andrikienė paskelbė gavusi Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barroso atsakymą į savo laišką, kuriame jis atkreipia dėmesį, kad nėra Europos Sąjungos teisės aktų, kurie nustatytų mažumų kalbų vartojimo taisykles mokyklose, todėl šie klausimai išlieka valstybių narių kompetencijoje.
