tautinės mažumos

Tęsiame interviu su Lietuvos žurnalistu Vitalijumi Karakorskiu, kuriame aptarėme pablogėjusių Lietuvos ir Lenkijos santykių tarptautinį kontekstą, o dabar žiūrime – kas darosi Lietuvoje. Tiesa, tęsinį pradedame nuo to, kad Rytų Europos regione yra itin daug atmintinų tremčių ir žudynių istorijų.

Varšuvoje tęsiasi protestai prieš mūsų šalyje priimtą Švietimo įstatymą, pagal kurį tautinių mažumų mokyklose atsiras daugiau dalykų dėstomų lietuvių kalba. Anot Lenkijoje dirbančių diplomatų, Lietuvos tautinių mažumų klausimas, artėjant Seimo rinkimams Lenkijoje, tik aštrės.

Valdemaras Tomaševskis tvirtina, kad lietuviai, o ne lenkai, Vilnijoje turi integruotis. Lietuviai čia atvažiavo. Čia – lenkų žemė. Jie čia visada gyveno. Ar jis teisus? Mokslininkai neabejotinai įrodė baltų kilmės hidronimijos (upių ir ežerų pavadinimų) išplitimą dideliuose plotuose į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos ir Latvijos. Lietuviai gyveno tų plotų viduryje, kitų baltų genčių apsuptyje. Todėl jie išlaikė labai daug senosios indoeuropiečių kalbos elementų.

Šiandien Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesantaikos skatinimo tarp lenkų ir lietuvių tautybės žmonių. Tyrimas pradėtas balandžio 12 dienos dienraštyje „Respublika“ pasirodžius informacijai, kad interneto socialiniame tinkle „Facebook“ lenkų tautybės piliečiai raginami reikalauti Vilniaus krašto autonomijos.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigia nėra priešiškai nusiteikusi dėl koalicijos sostinėje su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Valdemaro Tomaševskio bloku, tačiau pabrėžia esanti prieš asmenis, atstovaujančius ne Lietuvos valstybės interesams, šiuo atveju – Rusų aljansu.

Seimo narys konservatorius Julius Dautartas mano, kad padėtis Lietuvos tautinių mažumų mokyklose priėmus naujosios redakcijos Švietimo įstatymą nepablogės, o asimiliacijos problema yra dirbtinai išpūsta ir politizuota. Tai parlamentaras pareiškė diskusijoje „Tarpkultūrinio bendradarbiavimo padėtis ir perspektyvos Baltijos šalyse: Rusijos veiksnys“, kurią organizavo Kaliningrado universitetas.

Švietimo ir mokslo ministerija parengė darbų ir priemonių planą, padedantį įgyvendinti Švietimo įstatymo nuostatas dėl Lietuvos istorijos ir geografijos bei pilietiškumo pagrindų, kai kurių pasaulio pažinimo temų mokymo lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir pereiti prie vienodo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino 2013 m., kuris išliks dviejų tipų – mokyklinis ir valstybinis.

Nesutarimai atskirose srityse bendram šalių nacionaliniam saugumui įtakos tikrai negali turėti, kadangi Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas šioje srityje yra per toli pažengęs, kad būtų įmanoma žengti bent žingsnį atgal, teigia Prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius. „Noriu atkreipti dėmesį, kad saugumo politiką formuoja ne tik kultūra ir švietimas, bet taip pat ir tos kietos saugumo dalys, gynybinis saugumas.

Atsižvelgdama į bendruomenių poreikius, Švietimo ir mokslo ministerija pakeitė klasių komplektavimo tvarką. Vyriausybė pritarė pateiktam projektui dėl „Dėl Bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo.

Iki rugsėjo ketinama pasirengti naujo Švietimo įstatymo, kuriuo išplečiamas dėstymas lietuvių kalba, nuostatų įgyvendinimui - apmokyti pedagogus, parengti vadovėlius, taip pat ketinama mokytojams už didesnius krūvius mokėti priedus. Visa tai šiemet kainuos daugiau nei 3 mln. litų.

Vilniaus Šolomo Aleichemo vidurinė mokykla – ne tokia kaip kitos. Jos direktorius Miša Jakobas išsikėlė sau tikslą – mokiniai čia turi jaustis kaip namie. O galbūt net geriau. Svarbiausia – bendravimas Valstybinės žydų mokyklos vadovas M.Jakobas pro duris įžengia dar gerokai prieš nuskambant pirmajam skambučiui. Pasitinka besirenkančius vaikus, pasiteirauja, kaip kuriam sekasi, jei reikia – pasisiūlo padėti. Kai moksleiviai suguža į klases, tuomet jis gali imtis savo įprastinių darbų.

Takoskyra tarp oficialiojo Vilniaus ir lenkų tautinės mažumos atstovų, kuriuos remia Varšuva, toliau gilėja. Konflikto ugnį dar labiau pakurstė Seime priimtas naujas Švietimo įstatymas. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) parlamente atstovaujantys politikai vakar piktinosi, kad šis įstatymas skirtas engti lenkus Vilniaus krašte. Tuo tarpu Lietuvos valdžios atstovai santūriai aiškino, kad tokios pat teisės normos galioja ir Lenkijos švietime. „Jūs pabijojote elgtis demokratiškai.

Lietuva ir jos gyventojai privalo gerbti tautines mažumas, tačiau iš tų pačių tautinių mažumų mes turime taip pat reikalauti lojalumo ir ištikimybės savo valstybei. Tuo tarpu šiandien ne tik mes patys nerodome geranoriškumo bei lojalumo, bet jo nereikalaujame ir iš kitų tautų atstovų, įsitikinęs Pilietinės visuomenės instituto direktorius Darius Kuolys.

Kartą teko bendrauti su vienu Vilniaus apylinkių tuteišu (vietiniu gyventoju), turinčiu aukštąjį išsilavinimą, magistro diplomą. Pokalbis buvo Šalčininkų rajone viename kaimelyje, į kurį atvažiavome pailsėti prie ežero pirtyje. Kadangi Vilniaus kraštą ir to krašto vaikų ugdymą Lietuvių valdžia netoliaregiškai atidavė į neoautonomininkų rankas, ten gyvenantys žmonės, yra laikomi agresyvios Pilsudskinės okupacinės politikos propagandos gniaužtuose.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, Vilniuje surengęs Europos Parlamento Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos išvažiuojamąjį posėdį, teigia, kad Lietuvoje situacija lenkų tautinės mažumos švietime „nėra prasčiausia, bet tendencijos yra prastos, yra bandymas mūsų šitą teisę apriboti“. Trečiadienį spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir kitų šalių europarlamentarai, V. Tomaševskis sakė, kad lenkų tautinės mažumos teisės bus dar ...

Lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose vienodinamas lietuvių kalbos mokymas, o dar po dvejų metų – ir pats egzaminas. Lenkiškos ir rusiškos mokyklos naujovę sutinka priešiškai. Esą negali būti kalbos, kad mokinių jėgos laikant tą patį egzaminą bus vienodos, praneša LTV „Panorama“. Nuo kitų mokslo metų lenkiškų ir rusiškų mokyklų 11–12 klasių mokiniai lietuvių kalbą ir literatūrą privalės mokytis tokiu pat krūviu kaip ir lietuviškų mokyklų mokiniai.

Lietuvą dėl mažumų diskriminacijos linksniuojantys euroklerkai patyrė fiasko: tos pačios europinės institucijos, apklaususios tautines mažumas, įrodė, kad Lietuvoje ši problema yra mažiausia iš visų ES valstybių. Todėl Europos užtarimo nuolat reikalaujantys mažumų atstovai ja staiga ėmė nebetikėti.

Vilnijos kraštas – nūdienės Lietuvos politikos silpnoji grandis. Įsisenėjęs Seimo ir Vyriausybės neveiklumas virsta chroniška politine ir net tarptautine liga. Kas atsitiko? Iš dalies tai dėsninga, nes vadinamasis „lenkų klausimas“ Lietuvai ilgus metus buvo svetimas, lietuvių dauguma nė nesuprato, ką jis byloja. Sunku gyventi buvo tik Vilnijos krašto lietuviams, kurie kasdien susidurdavo su vis agresyvesniu „lenkų klausimo“ eskalavimu.

Lietuvos rusų sąjunga (LRS), inicijavusi rinkimus, kokiai garsiai rusų asmenybei ar simboliui statyti paminklą Vilniuje, daugiausiai balsų sulaukė už caro Petro I paminklą. Rusų tautinės mažumos noras inicijuoti jai brangaus paminklo statybas mūsų šalyje sukėlė prieštaringų vertinimų. „Iš rusų, gyvenančių Lietuvoje, sulaukėme didelio ir nuoširdaus palaikymo, tačiau nustebino tai, kad lietuvių tautybės žmonės reagavo gana radikaliai.

Aiškėja, kad pernai kilus skandalui dėl mailiaus bylos (dėl bandymo apgaule gauti 22,5 mln. litų iš ES fondų) Žemės ūkio ministerija skubiai (per savaitę) ir ne konkurso būdu su žiniasklaida sudarė sutarčių už maždaug 2 mln. litų. Sutapimas, triukšmas dėl byloje minimo konservatorių žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus žiniasklaidoje iškart nutilo. Kaip tie 2 mln.

Po tautinių mažumų ir Lenkijos valstybės protestų Lietuvos valdžia traukiasi. Atsisakoma žadėtų planų jau nuo kitų metų įvesti vienodą lietuvių kalbos egzaminą ir lietuviškų, ir lenkiškų mokyklų abiturientams. Švietimo ir mokslo ministras sako, kad anksčiausia tokios naujovės data – 2013-tieji. Ir apie idėją bent du dalykus kitakalbių mokyklose mokyti lietuviškai valdžia jau kalba miglotai.

Lenkija atsiuntė Lietuvai notą dėl planuojamų permainų švietimo srityje, tačiau Užsienio reikalų ministerija (URM) nelinkusi jos sureikšminti, rašo Delfi.lt. Tokia pozicija pasirinkta, nes kol kas švietimo įstatymo pataisos dėl lietuvių kalbos mokymo tautinių mažumų mokyklose dar nepriimtos, taigi „notoje yra tik pasvarstymai apie neegzistuojančias problemas ir apie tai „kas būtų, jeigu būtų“, – komentavo URM pareigūnas. Balsas.

Gruodžio 13 d. sostinėje prie Prezidentūros susirinko apie 500 lenkų ir kitų tautinių mažumų atstovų.  Juos papiktino Švietimo ir mokslo ministerijos užmojis padidinti lietuvių kalba dėstomų dalykų kiekį tautinių mažumų mokyklose. Lenkų tautinės mažumos atstovai į mitingą susirinko nešini plakatais, kuriuose buvo užsimenama apie tai, kad lenkų bendruomenė tokiu būdu patirs priverstinę asimiliaciją.

Pastaruoju metu Europoje nuolat linksniuojami čigonai. Tiesą sakant, šios tautos problemos aktualios seniai. Ne visi žino, kad Antrojo pasaulinio karo metais hitlerininkai čigonus grūdo į koncentracijos stovyklas ir žudė taip pat, kaip žydus – vien už tautybę. Kam čigonui atestatas? Taigi po karo žydai, kaip žinoma, sugebėjo įkurti savo valstybę Izraelį.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis, Europos parlamento narys Voldemaras Tomaševskis nuolat kelia klausimą apie neva egzistuojančią tautinių mažumų diskriminaciją Lietuvoje. Vilniaus krašto lietuviška Vieriškių mokykla apkaltino pačią LLRA, du dešimtmečius šeimininkaujančią regione, persekiojant lietuvius. Ją jau kurį laiką remia Rusijos ambasada.

Antradienį pusė Lietuvos valdžios subėgo kaip ant gaisro į Vilniaus kraštą – čia Vyriausybė teisinosi, kodėl diskriminuojamos tautinės mažumos nesirūpinant rajono keliais, nedarbu, negrąžinama žeme, prasta švietimo įstaigų būkle, draudimais gatves vadinti nelietuviškai. Nors paaiškėjo, kad labiausiai kenčianti mažuma – būtent lietuviai, valdžios atstovai tai pripažino nenoriai. Mat žarstydami pažadus vietiniams darėsi rinkimų reklamą.

Pagrindiniai Lietuvos valstybės tautinių mažumų politikos tikslai yra tolesnis tautinių mažumų integravimas į Lietuvos socialinį, politinį, ekonominį gyvenimą ir kultūrą kartu padedant joms išsaugoti ir puoselėti tautinį identitetą. Taip teigė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis konferencijoje, skirtoje Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų padėčiai aptarti.

Ar Klaipėda ir toliau išlieka miestu, kuriame nuo sovietmečio gyvena gausi rusų tautinė mažuma, negalės atsakyti net 2011-aisiais vyksiantis visuotinis gyventojų surašymas. Klausimas apie žmogaus tautybę tapo nereikšmingu ir į jį atsakyti nebus būtina. Anot mokslininkų, Lietuvoje gyvenantys rusai dažniausiai deklaruoja dvigubą tapatybę, teigia, jog jaučia stiprų ryšį su Lietuva, net jeigu yra gimę kitur.

Lenkija turi dėti daugiau pastangų kovodama su rasizmu sporte, teigia Europos Tarybos antirasizmo komisija. Komisija išreiškė susirūpinimą, kad Lenkijoje auga iš rasinės neapykantos įvykdomų nusikaltimų skaičius, o Lenkijos vyriausybė nesugeba su tuo kovoti. Rasistinis elgesys esą yra itin paplitęs Lenkijoje, ypač kalbant apie sporto varžybas. Komisija taip pat nuogąstauja, kad Lenkijos parlamente yra nepakankamai atstovaujamos tautinės mažumos. Jos teigimu, 5 proc.