Iki rugsėjo ketinama pasirengti naujo Švietimo įstatymo, kuriuo išplečiamas dėstymas lietuvių kalba, nuostatų įgyvendinimui - apmokyti pedagogus, parengti vadovėlius, taip pat ketinama mokytojams už didesnius krūvius mokėti priedus. Visa tai šiemet kainuos daugiau nei 3 mln. litų.
"Tam, kad būtų pasiruošta mokyti tautinių mažumų mokyklose, yra baigiamas ruošti detalus priemonių planas, apimantis visų tautinių mažumų pedagogų mokymus, metodinės medžiagos, įskaitant vadovėlius, parengimą iki rugsėjo pirmosios, taip pat ir papildomus priedus tiems mokytojams, kurie dirbs didesniais krūviais. Kartu visa tai sudėjus (...) sumos šiais metais susidaro daugiau kaip 3 mln. litų", - sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius trečiadienį po Vyriausybės posėdžio.
Ministro įsitikinimu, geresni valstybinės kalbos įgūdžiai padės tautinių mažumų atstovams lengviau siekti aukštojo išsilavinimo ir karjeros.
"Norime rūpintis ne tik lietuviškai kalbančių, bet ir tautinių mažumų augančia jaunąja karta, kad ji ne šiaip būtų auganti šiame krašte, bet ir būtų šio krašto piliečiai. Šitie papildomi valstybinės kalbos mokėjimo įgūdžiai leistų jiems lengviau po mokyklos baigimo tiek stoti ir įgyti kokybišką išsilavinimą, tiek integruotis į visuomenę gaunant jų išsilavinimo vertas karjeras", - sakė G. Steponavičius.
Pagal Švietimo įstatymą, kurį priėmė Seimas ir pasirašė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tautinių mažumų mokyklose pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje lietuviškai bus dėstoma per tas pamokas, kai nagrinėjamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų. O pradinio ugdymo programoje lietuvių kalbos bus mokoma integruotai. Tokioms Švietimo įstatymo pataisoms kovo 17 d. pritarė Seimas.
Priimtais pakeitimais nutarta nuo rugsėjo 1 dienos tautinių mažumų mokyklose nustatyti, kad valstybinės lietuvių kalbos mokymui skiriama ne mažiau laiko kaip gimtosios kalbos mokymui.
Tokiose mokyklose priešmokyklinio ugdymo programoje ne mažiau kaip 4 valandos per savaitę bus skiriamos ugdymui lietuvių kalba, ikimokyklinio ugdymo programos dalis tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu galės būti vykdoma lietuvių kalba.
Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos bus vykdomos dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba. Lietuvių kalba pradinio ugdymo programoje mokoma integruotai, o pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje - per tas pamokas, kai nagrinėjamos ugdymo programos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų.
Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu kitų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalykų bus mokoma lietuvių kalba.
Siekiant puoselėti lietuvių kalbą, pataisomis taip pat įtvirtinama, kad valstybė finansuos ar kitaip skatins užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo srityje, lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius, besimokančius (studijuojančius) lietuvių kalbą ir kultūrą.
Be to, nuspręsta teikti paramą mokykloms užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba, ir asmenims, vykstantiems dirbti mokytojais ir dėstytojais į švietimo įstaigas, lituanistikos centrus užsienyje.
