Lietuvą dėl mažumų diskriminacijos linksniuojantys euroklerkai patyrė fiasko: tos pačios europinės institucijos, apklaususios tautines mažumas, įrodė, kad Lietuvoje ši problema yra mažiausia iš visų ES valstybių. Todėl Europos užtarimo nuolat reikalaujantys mažumų atstovai ja staiga ėmė nebetikėti.
Problemos nėra
Europos Pagrindinių teisių agentūros (FRA) pirmąkart atlikti tyrimai, apklausiant įvairių Europos etninių mažumų atstovus, ar šie jaučiasi diskriminuojami, atskleidė, kad Lietuvoje ši problema juntama mažiausiai ne tik iš visų Baltijos valstybių, bet ir tarp visų ES šalių.
Pavyzdžiui, tyrimų duomenimis, vos 12 proc. rusakalbių Lietuvoje tvirtino manantys, kad šalyje diskriminacija etniniu pagrindu apskritai egzistuoja. Tuo tarpu Estijoje į šį klausimą teigiamai atsakė net 59 proc. rusų tautinės mažumos, Latvijoje – 25 proc., o Suomijoje – net 28 proc.
Tyrimas parodė, jog vos 23 proc. visų Lietuvos piliečių mano, kad Lietuvoje egzistuoja diskriminacija etninių, lyties, amžiaus, neįgalumo, religinių įsitikinimų, lytinės orientacijos bei kitais aspektais. Apklaustieji parodė pačią palankiausią nuomonę tarp visų ES valstybių.
Pavyzdžiui, manančiųjų, kad diskriminacija yra plačiai paplitusi, daugiausia buvo tokiose valstybėse kaip Olandija (79 proc. apklaustųjų tarp visų šalies piliečių), Danija (75 proc.), Švedija, Prancūzija ir Italija (76 proc.). Pastarojoje net 94 proc. atvykėlių iš Šiaurės Afrikos jautėsi skriaudžiami.
Ujami tik politikai
Kultūros ministerijos Tautinių mažumų skyriaus vedėjas Kastytis Minkauskas „Vakaro žinioms“ aiškino, jog diskriminacijos problema Lietuvoje dažnai spekuliuojama, ypač kai apie ją ima kalbėti politikai, o ne eiliniai mažumų atstovai.
„Tarkime, dabar rusų tautinė mažuma sako, kad mūsų čia mažėja, vyksta asimiliacija, nors iš tiesų to nėra. Taip pat ir lenkų. O jei yra koks diskrminacinis veiksmas, jis juk yra skundžiamas. Mūsų skyrius teiravosi lygių galimybių kontrolierių, kiek yra tokių skundų. Jų kažkodėl nėra“, – atskleidė K.Minkauskas.
Jis tvirtino, kad vieninteliai mažumų kreipimaisi vyko dėl administracinių sprendimų, pavyzdžiui, dėl teismų įpareigojimų laikytis Lietuvos įstatymų rašant gatvių pavadinimus valstybine kalba, ar panašiai.
„Manau, čia galbūt išaiškėja problemos emociniu, partiniu lygiu, kur tai yra kam nors paranku“, – paaiškino skyriaus vedėjas.
K.Minkauskas pasakojo, kad Lietuvoje gyvena net 115–os tautybių atstovų ir absoliuti dauguma jų problemų nemato. Anot jo, nieko keisto, kad Latvija ar Estija net ir apklausose atrodo prasčiau, nes jos visiškai kitaip sprendė pilietybės klausimus po Nepriklausomybės atgavimo, kai Lietuva dar 1991–aisiais pilietybę leido įgyti visiškai laisvai.
„Manau, tolerantiškumo atgarsiai iš dalies ir kyla iš šio veiksmo. O žmonės europarlamente yra nepriklausomi, tik į tai, ką jie šneka, deja, ten kažkas reaguoja skausmingai“, – pripažino jis.
Apklausa neatitinka tikrovės
Valdemaras Tomaševskis, europarlamentaras:
Šita apklausa padaryta ne taip. Taip dažnai pas mus būna. Ir Lenkų rinkimų akcijos reitingus sumažino 9 kartus apklausose. O Estijoje didžioji dalis mažumų atvažiavo po karo, taip pat ir Latvijoje. Lietuvoje dauguma rusų gyvena kelis šimtus metų. Sovietmečiu atvažiavo tik saujelė, į Klaipėdą. Reikia kalbėti ne apie diskriminaciją, o apie teisių į dvikalbystę apribojimus. Į užrašus. 1991-aisiais Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kad Šalčininkų pagrindu bus įsteigta atskira apskritis su specialiu statusu – kad bus mini parlamentas kaip Ispanijoje, baskų krašte. Dabar skiriamos baudos už savo kalbos vartojimą. Kur? Autobusų, gatvių pavadinimų iškabose. Tai yra represijos, teisinis persekiojimas.
Ignas JAČAUSKAS
