Rusų bendruomenės atstovai žavėjosi lietuvybės puoselėjimu svetur, negailėjo karčių žodžių švietimo reformai mokyklose, siūlė jai skirtas lėšas panaudoti visų šalies gyventojų gerbūviui pagerinti.
Į sostinėje vykusią Rusijos tėvynainių konferenciją atvyko beveik 80 dalyvių, atstovaujančių rusų bendrijoms įvairiose Lietuvos kampeliuose. Jų pasveikinti bei apdovanoti už rusų kalbos bei kultūros puoselėjimą atvyko Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Chkhikvadze, pirmasis sekretorius Kirilas Tyliabajevas bei trečias sekretorius Zauras Letifovas.
Tardamas sveikinimo žodį V. Chkhikvadze akcentavo, jog susirinkusieji atspindi ne tik savo bendrijų interesus, bet ir pakankamai didelės dalies Lietuvos gyventojų nuomone: „Rusų kultūros ir tradicijų išsaugojimas jaudina ne tik rusakalbius, bet ir lietuvių inteligentus. Mes už civilizuotą rusakalbių integraciją į visuomeninį, politinį ir kultūrinį valstybės gyvenimą“.
Rusų mažėja
Apie rusų bendruomenių atstovų aktyvų integravimą į Lietuvos gyvenimą kalbėjo pranešėjas Andrejus Fominas, Rusijos tėvynainių koordinacinės tarybos pirmininkas. Jis apgailestavo, jog nuo 1989 metų, kuomet šalyje gyveno apie 370 tūkstančių rusakalbių, jų sumažėjo iki 175 tūkstančių: „Šį faktorių lėmė įvairūs veiksniai – erdvės, kur naudota rusų kalba, sunykimas, radikalumas bei nacionalizmo protrūkiai, tautinės nesantaikos kurstymas, aukštojo mokslo švietimo įstaigų, kur naudojama rusų kalba, uždarymas“.
Pasak pranešėjo, rusų diaspora mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje. Todėl pasiūlė vienytis trijų Baltijos šalių bendruomenėms dėl rusų kalbos išsaugojimo. Kitąmet bus ketinama surengti bendrą kultūros renginį.
„Rusų bendruomenė nebijo teigti Seimui savo siūlymų, paprieštarauta dėl svastikos pripažinimo kultūros paveldu. Šis nutarimas bus peržiūrėtas“, – džiaugėsi A. Fominas.
Gyvuoja principas: skaldyk ir valdyk
Rusijos tėvynainių koordinacinės tarybos pirmininkas negailėjo priekaištų inteligencijos atstovams, kurie deramai nedalyvauja rusų bendrijų veikloje, laikosi nuošaly: „Turime būti stiprūs, tik tada pasieksime pergalių“.
Rusų bendruomenę, anot A. Fomino, žlugdo susiskaldymas ir siekiai tapti lyderiu, netgi juntama neapykanta vieni kitiems, pavyduliavimas: „Eikvojame jėgas konkuruodami tarpusavy užuot susivienijus į vieną galingą organizaciją. Metas veiki bendrai ir kovoti už tai, kad mokyklose visi dalykai būtų dėstomi rusų kalba. Pažeidžiamos žmogaus teisės bei kišamasi į asmeninį gyvenimą. Savo vaikus norim mokinti rusų kalba už savo pinigus, juk esame Lietuvos piliečiai ir mokame mokesčius“.
A. Fominas kreipėsi į Rusijos ambasadorių su prašymu, kad Rusijos valdžia palaikytų rusų diasporos siekius,paragintų Lietuvos valdžią atsižvelgti į norus ir jausmus.
Trys smūgiai rusakalbiams
Toliau kalbėjęs Rusijos tėvynainių pasaulinio kongreso narys Rafaelis Muksinovas pritarė, jog Rusijos valdžios palaikymas yra labai svarbus Lietuvoje gyvenančioms bendruomenėms: „Lietuvos valdžia sudavė tris smūgius, nuo kurių nelengva atsitokėti – Valstybinės kalbos įstatymas, aukštojo išsilavinimo rusų kalba sistemos likvidavimas, lietuvių kalbos, kaip gimtosios, egzaminas vidurinėse mokyklose“.
R. Muksinovas žavėjosi Lietuvos valdžios raginimais, kad kiekvienas svetur gyvenantis lietuvis privalo būti Lietuvos patriotu, puoselėti lietuvybę: „Kodėl to negali siekti rusakalbiai Lietuvoje? Jie irgi nori būti savo šalies patriotais, mokytis gimtosios kalbos, žinoti savo šalies geografiją ir istoriją. Dabar penktokai, ištrūkę iš vienos mokytojos globos ir dar nežinantys kaip reikiant savo kalbos priversti mokytis geografijos, istorijos lietuvių kalba. Tai didelis krūvis moksleiviams“.
Rusų moksleiviams – beverčiai vadovėliai
Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos pirmininkė Ela Kanaitė taip pat klausė, kas gi apgins rusų mokyklose besimokančius vaikus: „Šiuo metu yra paminama jų teisė gauti vidurinį išsilavinimą gimtąja kalba. Dabar, kai liepta pereiti prie lietuvių kalbos, padidėjo pamokų skaičius, rusakalbiai vaikai priversti išsėdėti po aštuonias pamokas. Vadovėliai, išversti į rusų kalbą primena greičiau ištraukas iš epochų ir tikrovės neatitinkančius faktus. O ką kalbėti apie pratybų sąsiuvinius, kurių leidybai išleista aibė mokesčių mokėtojų pinigų“.
E. Kanaitė stebėjosi kai kuriais vadovėliuose cituojamais sakiniais: „Štai pavyzdžiui. Lietuviai nenorėjo gelbėti žydų, todėl kad bijojo lenkų. Tai toks absurdas. Vadovėliai peršami mokykloms – tai tik viršeliai su kelių puslapių įdėklu“.
Laiškai tėvams
Rusų mokyklų mokytojų asociacijos pirmininkė akcentavo, jog vadovėliams išleista daugybė pinigų. Penktokams tenka įsigyti du vadovėlius – lietuvių ir rusų kalba. Tačiau pastarieji kainuoja daug brangiau, nei lietuvių kalba.
„Ar tai ne žmogaus teisių pažeidimas? Stebina ir tai, jog Švietimo ir mokslo ministerija rado išsiųsti mokinių tėvams 26 tūkstančius laiškų su paaiškinimais, kodėl būtina mokytis lietuvių kalbos ir laikyti egzaminą“, – svarstė E. Kanaitė.
Mokiniai, anot jos, virto keistos švietimo reformos įkaitais ir eksperimento aukomis: „Jau pasiekta, kad kai kurie vaikai gėdijasi rusiškai kalbančių tėvų ir tarpusavyje bendrauja lietuviškai. Taip yra mažuose miesteliuose. Nemanau, jog reikėtų sunaikinti vaikų norą būti rusais“.
Estijoje, pasak E. Kanaitės, rusų moksleiviai istorijos ir geografijos estų kalba mokosi tik nuo 10 klasės: „Pas mus jau nuo darželių didinamas krūvis ir dabar krūvis, palyginti su lietuvių mokyklomis, viršija 29 valandas. Kas tai, jeigu ne diskriminacija“.
Siūlo sekmadienio mokyklas
Tuo tarpu į konferenciją atvykusi Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Ona Čepulienė prieštaravo, jog vykdoma rusų tautybės vaikų asimiliacija: „Niekas nedraudžia puoselėti ir mokytis rusų kalbos. Tik tai galima daryti sekmadieninėse mokyklose. Nereikia bijoti ir valstybės egzamino, juk prieš pusmetį vaikai turės galimybę išbandyti savo jėgas“.
O. Čepulienė tikino, jog taip daroma visose šalyse, kur yra lietuvių: „Vaikai privalo integruotis į visuomenės gyvenimą, mat reikės gauti išsilavinimą, jų nepriims į darbą be valstybės kalbos žinių“.
Sekmadieninės mokyklos, anot konferencijos viešnios, būtų išeitis mažų miestelių, kur nėra rusų mokyklų, vaikams.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovei prieštaravo į konferenciją atvykę rusakalbių mokinių tėvai, kurie tikino, jog krūviai vaikams dabar yra pernelyg dideli ir priversti vaiką dar lankyti sekmadieninę, būtų pernelyg žiauru.
Rusų vaikų darželiai tuštėja
Ikimokyklinių įstaigų asociacijos vadovė Tatjana Dvilievič tikino, jog į vaikų darželius ateina tėvai lietuviai ir prašo priimti atžalas: „Lietuvių darželiai, kur rusai stengiasi leisti savo vaikus, perpildyti. Paradoksas, mes priimam lietuvių vaikus, kurie išmoksta rusiškai, o rusai leidžia į lietuvių darželius iš baimės, jog vaikai niekur nepritaps“.
Anot T. Dvilievič, ikimokyklinėse grupėse privalu surengti rusų kalbos pamokas keturias valandas per savaitę: „Su vaikais turi dirbti labai geri mokytojai, kurie brangiai atsieina savivaldybėms. Užuot spaudę mokytis lietuvių kalbos verčiau sugalvotų būdą, kaip išgyventi žmonėms. Lėšos eikvojamos visiškai tuščiai, tuo tarpu visi Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo tautybės, su siaubu galvoja apie greitai prasidedantį šildymo sezoną“.
Pranešėja tikino, jog verčiau valdžia rastų lėšų, kaip apsaugoti žmones nuo nepritekliaus, tautinės nesantaikos. Kaip tautinės nesantaikos kurstymo pavyzdį, T. Dvilievič pateikė grupės „Diktatūra“ dainos „Šalčininkų rajonas“ žodžius, kur tikinama, jog „Lenkai visi jau pakarti, Rusai paskersti guli patvory, Žydai pakarti jau dega krosny, Tik tikri lietuviai visi gyvi! Vilniuj laikas įvesti tvarką, Aukštai iškelt geležinę ranką, Su rusais atėjo lemiamas mūšis, Du variantai ir laisvas būsi“.
Šios dainos tekstą dar galima rasti internete, o atlikėjus – „You Tube“ tinklapyje.
Mokiniai nekenčia mokyklos
Po T. Dvilievič kalbėjusi Vilniaus tarybos narė Olga Gorškova apgailestavo, jog dėl nereikalingų brangiai kainuojančių reformų vaikai prarado norą mokytis: „Patikėkit, mano anūkė, kai jiems padaugino pamokų skaičių, pradėjo bijoti mokyklos, nenori ten eiti. Tai žiauru. Reikia apginti savo vaikus, juk tautinės bendrijos sudaro 40 proc. sostinės gyventojų“.
O. Gorškova ironizavo, jog prieš kurį laiką sostinės savivaldybėje veikė komitetas, kuris buvo atsakingas už Tautinių mažumas bei gyvūnų priežiūrą: „Tai gana keistai skambėjo, todėl atsisakėme šių pavadinimų. Ir sakinį Tautinės mažumos pavertėme tautinėmis bendrijomis“.
Rezoliuciją priims vėliau
Beveik dvi dienas dirbę konferencijos dalyviai nutarė nepriimti rezoliucijos, kurią tikisi pateikti Rusijos valdžiai, o kiekvienas surašyti savo pastabas ir siūlymus, kaip apginti rusų bendrijų interesus ir padidinti jų aktyvumą.
Rezoliucija bus priimta lapkritį ar gruodį.
Konferencijos metu negailėta karčių žodžių rusų bendruomenių veiklai bei švietimo reformai.
