rusakalbiai

Šimtai rusų opozicionierių pavertė Vilnių „augančiu Rusijos politinės opozicijos centru“, rašoma „The New York Times“ straipsnyje. Lietuvoje jie surado žmones ir politikus, kurie jau daugelį metų kalbėjo apie Rusijos keliamą grėsmę. Tačiau staigus rusakalbių antplūdis šalyje kelia nerimą ir vietos gyventojams dėl galimų integracijos į lietuvišką visuomenės sistemą problemų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui sulaukus kritikos dėl viešų svarstymų atsisakyti Lietuvoje rusakalbių mokyklų, politikas teigia, kad kol kas konkrečių pasiūlymų šiuo klausimu nėra. Anot ministro, dabartinę sistemą būtina tobulinti, kad šalyje gyvenantys rusakalbiai jaunuoliai lengviau prisitaikytų visuomenėje.

Rusakalbių pamėgtame socialiniame tinkle „Telegram“ plinta vaizdo įrašas, kuriame tariamai užfiksuotas konfliktas tarp Vilniaus rusakalbių. Vaizdo įraše keli vyrai atėmė telefoną iš moters ir erzindami ją, atsisako grąžinti. Vienas iš jų kelis sykius pakartoja, kad „čia ne Rusija“, tačiau pats kalba rusiškai. Dešimtis tūkstančių reakcijų skirtinguose „Telegram“ kanaluose sulaukė vaizdo įrašas iš Vilniaus viešojo transporto, kuriame užfiksuotas konfliktas tarp keleivių.

Migracijos departamentas skaičiuoja, kad Lietuvoje jau yra daugiau 200 tūkstančių naujai atvykusių užsieniečių. Daugiausiai tai ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai. Verslui atsivežant darbuotojų iš trečiųjų šalių, sparčiai daugėja ir atvykėlių iš Vidurinės Azijos: Tadžikistano, Kazachstano ir Uzbekistano. Visi šie žmonės Lietuvoje daugiausiai kalba rusiškai, juolab, kad valstybė neturi jokios jų integravimo į mūsų šalį politikos.

Latvijoje gyvenantys Rusijos piliečiai, kurie neišlaikė kalbos egzamino ir nepateikė prašymo dalyvauti integraciniame projekte, jau nuo kitos savaitės sulauks perspėjimų, kad turi palikti Latvijos Respubliką per artimiausius tris mėnesius. Anot Latvijos Migracijos ir pilietybės reikalų valdybos atstovės Mairos Rozės, viso tokių žmonių yra 3,6 tūkst.

Vilniaus gatvėse siautėja neaiškūs rusakalbiai kelių chuliganai. Po miestą laksto dideliu greičiu, pavojingai nardo tarp juostų ir kitų automobilių, o kartais net specialiai važinėja pėsčiųjų takais.  Rusakalbių vyriškių kompanija dviem automobiliais lakstė sostinės gatvėmis, patys filmavo savo „pramogas“ ir kėlė į socialinius tinklus.  O greičiai dideli. Viename vaizdo įraše kelių erelis parodė spidometrą, jo rodyklė ties 250 kilometrų per valandą greičio žyma.

Svečių namuose, kuriuose dažnai apsistoja kitataučiai, kaip reikiant įsisiautėjo vyrai, kurie apgyvendinimo įstaigos patalpas apvertė aukštyn kojomis. Į muštynių vietą atvykusiems pareigūnams kelią pastojo agresyviai nusiteikęs rusakalbis, kuris visą kaltę bandė suversti ant čia apsistojusių ukrainiečių. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Liudininkų teigimu, didžiulį sąmyšį vyriškis sukėlė vienas.

Rusijos valdžia rusų kalbą pavertė informacinio karo dalimi, netgi tariamą rusakalbių engimą pavertė viena iš teisinančių karą priežasčių. Nepaisant kaltinimų absurdiškumo, rusų kalbos klausimas išlieka aktualus ne tik pačioje Ukrainoje, tačiau ir kitose valstybėse, kur yra rusakalbių bendruomenės. Ukrainos karo apžvalgininkas Oleksijus Arestovyčius viename iš interviu pripažino, kad su vaikais namie kalbasi rusiškai, nors ir akcentavo, kad leidžia juos į ukrainiečių mokyklą.

Stabdoma „Litovskij Kurjer“ savaitraščio leidyba, kitą savaitę pasirodys paskutinis spausdintas leidinys.  „Taip, deja. Ekonominė situacija tokia. Įmonė dėjo visas pastangas, kad pratęstų darbą, bet, deja, laikraštis negali išgyventi iš vieno tiražo, reklamos trūksta“, – BNS sakė bendrovės „LK Massmedia“, leidžiančios savaitraštį, direktorė Jolanta Andrejeva. Anot jos, paskutinis spausdintas leidinys pasirodys ketvirtadienį, gruodžio 29 dieną. Jame bus atsisveikinama su skaitytojais.

Dalis švietimo ekspertų tvirtina, kad rusų kalba ir rusiškos mokyklos – tik problemų pradžia. Lietuvių kalbos neišmokę vaikai negali gerai integruotis į visuomenę, o tai veda prie užsidarymo rusakalbių socialiniame burbule ir tapimo nelojaliais Lietuvai piliečiais. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vilniuje, šalia Halės turgaus susikalbėti lietuvių kalbos gali ir nepakakti.

Pirmadienį Antakalnio kapinėse rinkosi daugiausiai Rusijos režimą šlovinantys gyventojai. Jie kartojo propagandines istorijas apie karą Ukrainoje. Prie sovietų karių memorialo pasirodė SSRS simboliką demonstruojančių asmenų. Vieni dėvėjo tankus valdančių karių kepures, kiti – galvos apdangalą su raudona žvaigžde, treti iš po skverno išsitraukė Georgijaus juostelę, kurią segėti Lietuvoje šiuo metu draudžiama.

Artėjanti istorinė rusų šventė – gegužės 9-oji – kelia nerimą Lietuvos saugumo struktūroms. Perspėjama, kad tądien gali kilti provokacijų. Kasmet šią šventę aktyviai minėdavo Klaipėdos rusakalbių bendruomenė. Politologė neatmeta, kad klaipėdiečiai bursis švęsti Pergalės dienos ir šiemet, o uostamiesčio meras tiki – diena turėtų praeiti ramiai, nes leidimų renginiams neišduota. Įvairių tautybių rusakalbiai žmonės sudaro apie ketvirtadalį Klaipėdos gyventojų.

Rusijai užpuolus Ukrainą lietuviai įvairiais būdais padeda ukrainiečiams. Vienas iš būdų – remti ukrainietiškus verslus. Ukrainietiški restoranai sako sulaukiantys klientų antplūdžio. Jie užeina ne tik pavalgyti, bet ir pasiteirauti, kaip sekasi. Socialiniuose tinkluose apstu raginimų boikotuoti rusiškus verslus ir remti ukrainietiškus. Lietuvoje esančių rusiškų ir ukrainietiškų restoranų vadovai pasakoja, kaip žmonės į raginimus reaguoja.

Vieno iš pagrindinių Estijos internetinių leidinių „Postimees“ redakcija gavo laišką iš vietos rusakalbės mamos, kuri pasipiktino mokykloje jos antrokui sūnui dėstoma istorija. Motinai nepatiko, ji pergyveno, kad „sūnus yra statomas į nepatogią padėtį“: literatūros pamokoje skaitomoje knygoje negatyviai atsiliepiama apie rusus, primenamas pokario metais vykdytas trėmimas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovai neslepia nuostabos dėl Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovo, pulkininko Ričardo Pociaus pastabų apie didelį kitataučių skaičių VST ir kylančias abejonės dėl dalies jų lojalumo Lietuvai. Politikai įsitikinę, jog tokie pareiškimai ne tik menkiną pačią VST, bet ir kiršina kitose statutinėse tarnybose dirbančius ne lietuvių tautybės pareigūnus. „Vilniaus dalinyje – 49 proc. kitataučių. Iš viso tarnyboje tautinės mažumos sudaro apie 40 procentų.

Rusijos opozicijos atstovai svarsto papildyti ataskaitą apie šalies dalyvavimą kariniuose veiksmuose Ukrainoje ir ją platinti ne tik Rusijoje, bet ir Lietuvoje. Nužudyto opozicijos veikėjo Boriso Nemcovo bendražygis Ilja Jašinas žurnalistams Vilniuje sakė, kad renkami pinigai 65 puslapių ataskaitos „Putinas. Karas“ perleidimui didesniu tiražu. Ją birželį planuojama platinti pirmiausia Rusijoje.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovas Audrius Siaurusevičius sveikina Estijos sprendimą įkurti iš biudžeto remiamą televiziją rusų kalba ir tvirtina, kad tai rodo, jog nebebus vystoma anksčiau iškelta bendros trijų Baltijos valstybių televizijos rusakalbiams idėja. „Ta problema Latvijoje, taip pat ir Estijoje yra aktualiausia. Supratau, kad Estija pasirinko savo kelią. Nepaisant to, mes sveikiname jų iniciatyvą.

Agnė Skamarakaitė, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Rusijos pareiškimą, kad Baltijos valstybėse pažeidžiamos rusakalbių gyventojų teisės, galima pavadinti katilo kaitinimu, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis. „Rusijos kaitinamas įtampų katilas nebūtinai gali būti vykdomas propagandiniais būdais. Tiesiog bet kurias grupes reikia kaitinti tam, kad kiltų sumaištis, riaušės. Nebūtinai tai daryti gali rusakalbiai – gali ir lietuviakalbiai.

Lietuvos rusų situacija kitokia nei Latvijoje ir Estijoje, komentuodama Rusijos pareiškimą dėl Baltijos valstybėse esą pažeidžiamų rusakalbių teisių sako Lietuvos rusų sąjungos atstovė parlamente Larisa Dmitrijeva. „Situacija, kuri yra Estijoje ir Latvijoje, yra visiškai kitokia. Mes nuo pat pradžių pasirinkome savo galimybę ir tapome Lietuvos piliečiais, ir nuo to prasidėjo visa mūsų istorija.

Rita Miliūtė, LRT televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas teigia rimtai vertinantis Rusijos URM įgaliotinio pareiškimą, kad tarptautinė bendruomenė turi reaguoti į nuolatinius rusakalbių žmonių teisių pažeidinėjimus Baltijos šalyse. Konstantinas Dolgovas taip kalbėjo praėjusį šeštadienį Rygoje, susitikęs su rusų organizacijų atstovais.

Baltijos šalys ruošiasi pažaboti Maskvos įtaką jų žiniasklaidai, suvokdamos būtinybę atriboti nuo prokremliškos agitacijos milijonus rusakalbių, likusių gyventi šiame regione, kai Estija, Latvija ir Lietuva tapo nepriklausomos subyrėjus Sovietų Sąjungai.

Paskutiniu metu smarkiai eskaluojama rusų kilmės žmonių, gyvenančių kaimyninėse šalyse, padėtis. Stebėdami įvykius Kryme, kai kurie ne Rusijoje gyvenantys rusai taip pat nori tokių pokyčių. Pavyzdžiui, Estijoje neseniai vyko mitingas, kuriuo rusai norėjo parodyti, kad solidarizuojasi su rusais. Dar vienas toks mitingas Taline bus surengtas balandžio 20 dieną. Ką Estijos rusai galvoja, kaip jie gyvena, Balsui.lt pasakoja... lietuvis.

Viena didžiausių šalies televizijų neseniai rodė vaizdo reportažą apie tai, kad, paveikti Kremliaus propagandos ir Krymo įvykių, Estijoje bei Latvijoje gyvenantys rusų tautybės žmonės panoro solidarizuotis, todėl rengia streikus ir esą kai kurie net grasina, kad Baltijos šalyse gali įvykti panašių įvykių, kokie vyksta Kryme. Balsas.lt nusprendė rasti Estijoje bei Latvijoje gyvenančių žmonių ir išsiaiškinti, kiek tuose žodžiuose yra tiesos.

Referendumą dėl rusų kalbos inicijavęs Vladimiras Lindermanas Latvijos nacionalinei televizijai sakė, kad save ir Rygos merą Nilą Ušakovą laiko „vieninteliais žmonėmis, turinčiais realios politinės ir visuomeninės galios Latvijos etninės rusų mažumos bendruomenėje“. V. Lindermanas sakė, kad jo tikslas - pradėti dialogą tarp rusų ir latvių bei iškovoti rusų kalbai teisinį statusą ir pripažinimą, kad tai - ne užsienio kalba. V. Lindermanas teigė, kad yra patenkintas referendumo rezultatais.

Rusija sunerimusi dėl rusakalbių teisių pažeidinėjimo Latvijoje ir Estijoje, ypač – atsisakymo suteikti jiems pilietybę. Tai sakoma ataskaitoje, kurią trečiadienį pateikė Konstantinas Dolgovas, Užsienio reikalų ministerijoje atsakingas už žmogaus teises.

Naujuosius metus švęsti Lietuvoje šiemet planuoja kaip niekad daug rusų ir baltarusių. Agentūros pripažįsta, kad dėl šių pinigines plačiai atverti linkusių turistų kaunasi visa Europa. O į Lietuvą jie važiuoja ne tik pavieniai ar grupelėmis, o ištisomis įmonėmis. Daugiausiai rusakalbių turistų apsistos Druskininkuose.Iki švenčių dar liko pusantro mėnesio., tačiau kelionių agentūros jau dirba išsijuosusios.

Rusų bendruomenės atstovai žavėjosi lietuvybės puoselėjimu svetur, negailėjo karčių žodžių švietimo reformai mokyklose, siūlė jai skirtas lėšas panaudoti visų šalies gyventojų gerbūviui pagerinti. Į sostinėje vykusią Rusijos tėvynainių konferenciją atvyko beveik 80 dalyvių, atstovaujančių rusų bendrijoms įvairiose Lietuvos kampeliuose.

Baltijos šalys Europos Sąjungoje – „Trojos arklys“ iš JAV. Tokią nuomonę interviu metu vyriausiajam Newsbalt.ru redaktoriui išsakė garsus rusų istorikas, rašytojas ir publicistas Nikolajus Starikovas. Jis pasidalino savo vizijomis apie Rusijos ir JAV poziciją dėl Baltijos šalių ir Lenkijos. – Šiemet sukanka 20 metų nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Apibūdinkite įtakos Rusijos, JAV ir Europoje laipsnį Baltijos šalyse per nepriklausomybės metus.

Lietuvoje gyvenantys rusai pilietybę gavo automatiškai, tuo tarpu beveik 100 tūkstančių Estijos gyventojų - asmenys be nustatytos pilietybės, o daugiau nei 113 tūkstančių - kitos šalies piliečiai. Latvijoje padėtis ne ką geresnė.