Estijos parlamentas praėjusią savaitę patvirtino Konstitucijos pataisą, pagal kurią iš Europos Sąjungos (ES) pilietybės neturinčių rezidentų bus atimta teisė balsuoti savivaldos rinkimuose.
Parlamento balsavimas yra atsakas į susirūpinimą saugumu, Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus karą prieš Ukrainą. Nuo pat rusų invazijos į Ukrainą pradžios Estija tvirtai remia Kyjivą.
Baimindamosi užsienio kišimosi įvairios estų partijos siūlė neleisti balsuoti rusams ir baltarusiams, taip pat – kai kuriais atvejais – pilietybės neturintiems Estijoje gyvenantiems asmenims.
1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje leidimą gyventi turi beveik 80 tūkst. Rusijos piliečių. Šalyje taip pat yra beveik 60 tūkst. pilietybės neturinčių asmenų.
Politologas Ignas Kalpokas teigia, kad Estijoje priimtą sprendimą atimti teisę balsuoti iš ne ES rezidentų, galima vertinti dvejopai.
„Viena vertus, didžioji dalis šitų žmonių tikriausiai yra nuolatiniai gyventojai, galbūt net ne pirmos kartos gyventojai, kurie dėl įvairių sentimentų, politinių priežasčių nepasiėmė pilietybės. Tai iš šitos pusės žiūrint, galbūt ir nesąžininga juos atriboti nuo balsavimo.
Bet iš kitos pusės, tai, kad tie, kurie yra nuolatiniai gyventojai taip ir netapo piliečiais, turbūt rodo, kad jie nėra ir nesijaučia tos politinės bendruomenės dalimi. Ir kitas dalykas, jeigu mes kalbame apie Rusijos ypač piliečius, tai vėlgi tas lojalumo valstybei klausimas, jį tikrai galima turbūt pagrįstai kelti“, – sako I. Kalpokas.
Lietuvoje tokio draudimo vargu ar prireiktų
Tiesa, politologas taip pat pažymi, jog Estijoje ir Latvijoje rusų tautinės mažumos, kurios netapo šių valstybių piliečiais, tačiau turi leidimus gyventi, sudaro ženkliai didesnę gyventojų dalį nei Lietuvoje.
Migracijos departamento duomenimis, iki šių metų sausio 1 d. Lietuvoje iš viso gyveno 217 988 užsieniečiai. Iš jų rusų buvo 14 978, o baltarusių – 57 511.
Visgi paklaustas ar toks draudimas balsuoti rinkimuose užsieniečiams galėtų būti svarstomas ir Lietuvoje, I. Kalpokas pažymėjo, kad dauguma svetimšalių mūsų šalyje gyvena su laikinais leidimais gyventi, tad balsuoti savivaldos rinkimuose jie vienaip ar kitaip negalėtų.
„Nors ir kalbama labai daug apie augantį užsieniečių skaičių Lietuvoje ir kai kurios politinės partijos iš to bando daryti labai didelę problemą. Tai absoliuti dauguma jų (užsieniečių – aut. past.) yra su terminuotais leidimais gyventi ir bet kuriuo atveju jie neturi balsavimo teisės.
Tai šiuo atveju galėtų būti labiau politinio žaidimo, politinių taškų rinkimo dalykas, nes kai kurioms politinėms jėgoms tai galėtų būti naudinga“, – aiškina politologas.
Tiesa, pašnekovas taip pat akcentuoja, kad svarstyti šį klausimą būtų galima ir turint tikslesnius duomenis, kaip geografiškai šalyje yra pasiskirstę nuolatinius leidimus gyventi Lietuvoje turintys užsieniečiai.
„Jeigu kurioje nors savivaldybėje jie sudaro reikšmingą dalį, gal tada ir būtų galima kalbėti, kad realiai ką nors rinkimų rezultatų prasme pakeistų toks sprendimas. Bet, man atrodo, kad Lietuvoje mes tiesiog neturime pakankamos kritinės masės šitai kategorijai priklausančių žmonių“, – akcentavo I. Kalpokas.
Be to, politologas atkreipia dėmesį, kad gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje taip pat nėra lengva.
Pagal nustatytą tvarką, nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje gali gauti užsieniečiai, kurie Lietuvoje be pertraukos pragyveno pastaruosius 5 metus, turėdami teisę gyventi Lietuvoje.
Taip pat pragyvenę ES valstybėje narėje be pertraukos pastaruosius 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos – Lietuvoje, ir turėję ES mėlynąją kortelę arba leidimą laikinai gyventi kaip ES mėlynąją kortelę turinčio užsieniečio šeimos narys. Bei gyvenę ne ES valstybėje trumpiau nei 12 mėn. arba ES valstybėje trumpiau nei 6 m., o iki apsigyvenimo gyvenę Lietuvoje ir turėję leidimą nuolat gyventi.
Todėl I. Kalpokas sako, jog vargu, jog norint paveikti rinkimų rezultatus Lietuvoje, pavyktų tą padaryti greitai ir efektyviai.
„Įvairios poveikio kampanijos yra vykdomos, tai bent mūsų atveju yra daug lengviau taikytis į piliečius, kurie dėl pačių įvairiausių priežasčių, kartais taip pat susijusių su tautinių mažumų statusu, kartais susijusių su kitomis demografinėmis padėtimis, yra paveikesni toms propagandinėms žinutėms.
Bet šiuo atveju, kad užsieniečiai galėtų reikšmingai paveikti rinkimų rezultatus, tai yra labai ilgo laikotarpio dalykas“, – sako I. Kalpokas.
Migracijos departamento iniciatyva 2024 m. panaikinti 175 Baltarusijos piliečių turėti ir vis dar galioję leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Dar 3 baltarusiams atsisakyta išduoti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, o 9-iems – tokie dokumentai panaikinti.
Grėsmę valstybės saugumui keliančiais pripažinti 125 Rusijos piliečiai. 35 rusams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, 36 – atsisakyta juos pratęsti. Dar 24 Rusijos piliečiams panaikinti anksčiau jų turėti vis dar galioję leidimai laikinai gyventi, o 29 rusai neteko leidimų nuolat gyventi Lietuvoje.
Neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, kai asmuo dėl jo kreipiasi pirmą kartą, nuspręsta 16-ai Rusijos piliečių.
Visiems šiems užsieniečiams taip pat yra uždrausta atvykti į Lietuvą.
